Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

NEVOK!

 (Jaunimo grupėje premijuotas rašinys)

DARIUS BANIKONIS

     Dievo įsakymai — tai kelias j laimę, žmogui iš meilės parodytas. Tie įsakymai padeda aiškiai suvokti, ką Dievas liepia, ką draudžia, kad galėtume teisingai gyventi ir tapti amžinai laimingi. Žmogaus išgelbėjimui reikia tikėti, pasitikėti ir mylėti Kristų, o tai reiškia — laikytis Jo mokslo, nes “Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko” (Jn 14,24). “Kiekvienas, kas vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina” (Mt 12,50). Tokiu būdu, iškeliant meilę amžinajam Tėvui, visi žmonės padaromi broliais ir seserimis. Ieškodami atsinaujinimo kelių, turime atstatyti teisingumą savo asmeniniame gyvenime. Tik tada turėsime teisę reikalauti teisingumo iš kitų, kai patys jį šventai praktikuosime. Teisingumą saugo visi Dievo įsakymai, o ypač du: “Nevok” ir “Negeisk svetimo daikto”. Šie įsakymai įpareigoja, kad būtų pripažįstama ir gerbiama žmogaus teisė į nuosavybę. Jie draudžia paimti ar sunaikinti tai, kas priklauso kitam žmogui. Dievas draudžia sukčiauti, skriausti, dykaduoniauti, eikvoti, vogti, tai yra savintis svetimą daiktą, jį gadinti.

     Septintajam įsakymui nusikalsta turtingieji, išnaudojantys neturtinguosius, ir tautos bei valstybės, kurios pavergia ir apiplėšia kitas tautas ar valstybes. Dievas paskyrė žemę su visais daiktais ir visiems žmonėms ir tautoms naudotis tokiu būdu, kad sukurtosios gėrybės teisingumo ir meilės pagrindu lygiai pasiektų visus. Vagystė — tai neteisėtas svetimo daikto paėmimas, savininkui nesutinkant. Ji gali būti paprasta arba plėšimas. Paprasta vagystė yra tada, kai daiktas paimamas, savininkui nežinant. Plėšimo vagystė bus tuomet, kada daiktas, kuris priklauso šeimininkui, atimamas iš jo smurtu. Plėšimas yra didesnė nuodėmė, negu vagystė, nes čia ne tik neteisėtai pasisavinamas svetimas turtas, bet ir įžeidžiamas artimas asmuo. Šventvagystė bus tada, kada pavogiamas šventas daiktas. Šventasis Raštas vagystę priskiria prie tų nuodėmių, už kurias laukia amžinas pasmerkimas. Kristus vogimą priskaito prie sunkių nuodėmių. Panašiai kalba ir šv. Paulius 1 Kor 6,10, pabrėždamas, jog vagys neįeis į dangaus karalystę. Net ir mažos vagystės yra didelis blogis, nes veda prie didelių nusikaltimų.

     Pasitaiko, kad vagia net vaikai. Jei, pavyzdžiui, mokykloje pasiima pieštuką, trintuką, tušinuką ar lenda į svetimus daržus, sodus, vagia vaisius, uogas, daržoves. Negalima iš tėvų vogti pinigų. Reikia tėvų paprašyti pinigų, norint įsigyti kokį nors menkniekį.

     Pavogtąjį daiktą reikia tam grąžinti, kieno jis yra. Jei daikto jau neturi, privalo grąžinti tolygų arba sumokėti jo kainą.

     Atrastąjį daiktą reikia atiduoti savininkui. Tik po rūpestingo ieškojimo, neatsiradus savininkui, daiktas tampa radėjo nuosavybe. Tyčia sugadinus svetimą daiktą, reikia už jį atsilyginti.

     Yra žmonių grupių, kurios neigia privačią nuosavybę. Ši klaida žmonijai labai daug kainavo. Mūsų amžius daug matė neteisingumo, kai iš žmogaus prievarta būdavo atimama tai, ką jis įsigijo savo pūslėtomis rankomis. Kas geidžia neteisingai pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus, kurie žmones sugadina ir pražudo. Teisingumas yra pažeidžiamas, jeigu naikinama svetima nuosavybė. Pavyzdžiui, vyras prageria visos šeimos pinigus, darbininkas blogai atlieka suderėtą darbą. Dažnai pasitaikanti nuodėmė prieš teisingumą yra įvairios apgavystės.

     Sukčiaujama parduodant ir mainant, klastojant dokumentus, neteisingai bylinėjantis, paperkant liudininkus ir teisėjus, ir daug kur kitur. Dažnai prekės ir vaistai pardavinėjami keliasdešimt kartų brangiau, negu jie to verti, imami kyšiai, nesąžiningai spekuliuojama.