Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Šypsuliai


Karvė, sutikusi kiškį ir norėdama iš jo pasišaipyti, sako:

—    Tu toks mažiukas ir jau su ūsais.

—    O tu tokia didelė ir dar be liemenėlės, — atsikerta kiškis.

★ ★ ★

Diplomatas

    Tai vyrutis pilnas takto,
    Šis pasauly nepražus...
    Moka niekinti mažus

    Prieš didžiūnus lenkia kaktą...
    Ir į jų įeidams rūmą,
    Kad nepliaukštelt kokio nieko,
    ]is už durų
dėl švelnumo
    Ne tik lazdą ir kaliošus,
    Bet ir nuomones palieka...

A. Jakštas

★ ★ ★

Du gerokai įkaušę vyrai nuėjo gulti ir nepastebėjo, kad atsigulė į tą pačiąą lovą. Po valandėlės kalbasi:

—    Žinai, mano lovoje guli kažkoks žmogus.

—    Mano taip pat.

—    Aš mesiu jį lauk.

—    Ir aš.

Po trumpų grumtynių vėl kalbasi:

—    Žinai, aš savo žmogų išmečiau.

—    O su manim buvęs žmogus išmetė mane.

★ ★ ★

Mokytojas klasėje:

—    Ką daro jūsų mamytės, kai blogai jaučiasi ar serga?

—    Eina vaistų pirkti, — atsako vienas mokinys.

—    Skambina telefonu gydytojui, — atsako kitas.

Vienas mokinys tyli ir nieko nesako. Prieina mokytojas ir pakartoja tą patį klausimą.

—    Kai mano mama blogai jaučiasi, pirmiausia išbara tėvelį...

★ ★ ★

—    Jūs norite vesti mano dukterį? Pakartotinai primenu, kad ji labai lepi. Ar sugebėsite patenkinti visas jos užgaidas?

—    Betgi aš pakartotinai sakau, kad tai priklausys nuo kraičio.

★ ★ ★

Du kaimynai kalbasi apie naują Kurapkų tarnaitę.

—    Atrodo gražiai, o ir rėdosi kur kas elegantiškiau už savo ponią, — sako viena.

—    Kas čia nuostabaus? Ponas Kurapka neturi tiek lėšų, kad galėtų abi vienodai rengti.

★ ★ ★