CHIARA LUBICH
"Aš esu vynmedis, o jus šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti" (Jn 15,5).
Tik pagalvok apie dvasinę mirtį, kurios kaip krikščionis pelnytai susilauksi, jei nebūsi vienybėje su Kristumi. Jau vien tik tokia mintis yra baisi! Tada tavo gyvenimas būtų visiškai beprasmis, nors sunkiai dirbtum nuo ryto ligi vakaro, net jei galvotumei, jog esi naudingas žmonijai, tavo žemiškos gėrybės gausėtų, jei tavo aukojimasis būtų pastebimas ir draugai tave girtų. Visa tai galėtų turėti bent kiek prasmės tavo žemiškam gyvenimui, bet jokios prasmės Kristui ir tavo amžinybei, kurioje gyvenimas kaip tik ir turi tą tikrąją prasmę.
Kaip tu gali pasilikti Kristuje ir Kristus tavyje? Kaip tu, lyg vynmedžio šakelė, pasilikdama vynmedyje, gali būti sveika ir vaisinga šakelė? Pirmiausia, turi tikėti Kristų. Bet vien tik to neužtenka. Tavo tikėjimas turi skatinti veiklų gyvenimą. Kitais žodžiais tariant, tu turi gyventi pagal tikėjimą, vykdydamas Jėzaus žodžius konkrečiai. Be to, tu negali būti abejingas dieviškoms priemonėms, kurias Kristus tau paliko ir kurios tau padės siekti vienybės su juo ar prarastąją atgauti. To negali būti tikroje vienybėje su Kristumi, jei nesistengsi būti bažnytinės bendruomenės nariu.
“Kas pasilieka manyje ir aš jame”. Čia Jėzus kalba ne tik apie mano vienybę su juo, bet taip pat ir apie jo vienybę su manimi. Jei aš esu vienybėje su juo, jis yra manyje; tada jis tikrai gyvena mano širdyje. O tai pagilina mano santykių glaudumą, meilę ir vienybę su Jėzumi, jo mokiniu. Tada galiu nešti gausių vaisių kaip šakelė, kuri, tik pasilikdama vynmedyje, gali auginti sveikas vynuoges.
“Duoda daug vaisių” reiškia, kad mano apaštalinės pastangos tik vienybėje su Jėzumi galės parodyti daugeliui tą ypatingą ir nuostabią Kristaus žodžių galią, kuri duos jiems jėgų jo žodžius vykdyti. “Duoda daug vaisių”, irgi reiškia, kad mes visi, Dievo malonių veikiami, galėsime vaisingiau naudoti priemones mažiems ir dideliems reikalams įvairiose pasaulio padėtyse.
“Duoda daug vaisių”. Todėl tie žodžiai mus skatina visu uolumu padėti žmonėms mūsų aplinkoje siekti gerumo, vieningumo ir abipusės meilės bendravimo.
“Duoda daug vaisių”. Tai taip pat reiškia dvasinę ir medžiaginę gerovę ne tik kitų, bet ir mūsų pačių. O mūsų visų dvasinis augimas ir asmenybės šventumas priklauso nuo mūsų vienybės su Kristumi.
Todėl darbuokimės tik būdami vienybėje su Kristumi, tada galėsime “duoti daug vaisių”, augdami šventume.
Ar mes pastebėjome, jog Jėzui labiau rūpi ne mūsų pastangos nešti vaisių, bet mūsų darbavimasis būnant vienybėje su juo?
Mes irgi galime padaryti tokią klaidą, kaip tie krikščionys, kurie pasitiki vien tik savo veiklumu, visokiais sumanymais darbuotis kitų gerovei, net nepasitikrindami, ar jie tikrai yra visiškoje vienybėje su Kristumi.
Būtų tikra klaida manyti, jog vien tik mūsų pačių pastangos gali nešti vaisių. O iš tikrųjų tik tada galėsime duoti vis daugiau vaisių, kurie nėra laikini, bet dvasine prasme pasiliekantys, jei Kristus visuomet gyvens mumyse ir mes jame. Jėzaus žodis “pasilieka” ir reiškia, kad vaisių davimas negali būti tik laikinas, bet turi tęstis nesiliaujančiai.
Stengdamiesi gyventi pagal čia mąstomus žodžius mes geriau galėsime suprasti tą gilią prasmę nuostabios vienybės su Dievu ir mūsų vienybės vienų su kitais.
Jėzus juk ir sakė: “Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, —jūs prašysite, ko tik norite, ir bus jums suteikta” (Jn 15,7). Jei pasiliksime Dieve ir būsime tarpusavio vienybėje, tada atnaujintu tikėjimu galėsime prašyti “daug vaisių” mūsų pastangoms siekiant vienybės visiems krikščionims.
Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius