Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Trumpai

►    Pop. Jonas Paulius II savo 1994 m. gruodžio 9 d. išleistame 14 psl. laiške, pavadintame “Moteris —    auklėtoja taikai”, pabrėžia, kad šeima yra pirmoji ir pagrindinė socialinio elgesio ir pagrindinė taikos mokykla. Tuo pačiu laišku jis kreipiasi į visus piliečius, bažnyčias, valstybes ir tarptautines organizacijas, ragindamas siekti to paties tikslo —    taikos.

►    Kaišiadorių vyskupijos “Caritas” konferencijoje reikalų vedėja Marija Bagdonienė gruodžio 12 d. pranešė, kad 44 iš 68 vyskupijos parapijų veikia “Caritas” grupės, dirbančios labdarybės darbus.

►Maskvos arkiv. Tadeusz Kondrusiewicz ragino savo tikinčiuosius melstis už smurto aukas Čečėnijoje.

►    Ses. M. Remigija Armonaitė, kazimierietė, sulaukusi 98 m. amžiaus, vienuoliškuose įžaduose išgyvenusi 64 m., mirė 1995 m. sausio 22 d. Čikagoje.

► Pasirašydami bendrąją Kristologinę deklaraciją, pop. Jonas Paulius II ir Asirijos Bažnyčios galva patriarchas Dinkha IV, 1994 m. lapkričio 11d. formaliai užbaigė tai, ką jie apibūdino, kaip nesusipratimą dėl Kristaus tapatybės. “Mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra tikras Dievas ir tikras žmogus, tobulas savo dieviškumu ir tobulas savo žmogiškumu”, teigiama toje deklaracijoje.

► Šiuo metu Lietuvos-Latvijos provincijoje, kuriai vadovauja provinciolas kun. Jonas Boruta, SJ, yra 73 jėzuitai, iš kurių 47 dirba savo šalyse, 11 mokosi ar dirba užsienyje, likusieji jau dešimtmečius darbuojasi tarp savo tautiečių Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, misijose.

► Vasario 1 d. Lietuvos prez. Alg. Brazauskas įteikė DLK Gedimino trečiojo laipsnio ordiną prof. kun. Antanui Liuimai, buv. ilgamečiam Lietuvos katalikų mokslo akademijos pirmininkui, nuolat gyvenančiam Romoje.

►    Pop. Jonas Paulius III ragina reformuoti Jungtinių Tautų organizaciją jos 50 m. jubiliejaus proga. Nepaisant daugelio nuopelnų, Jungtinėms Tautoms ne visada pavyko įgyvendinti veiksmingas priemones tarptautiniams konfliktams išspręsti.

►    Vasario 6 d. Lietuvos prez. A. Brazauskas, nepasirašęs Seimo priimto nepalankaus Bažnyčiai įstatymo, pareiškė: “Santykiai tarp valstybės ir Bažnyčios įteisinti konstitucijoje. Joje pabrėžta, kad jie grindžiami susitarimais. Tuo tarpu Seimas, priimdamas tą įstatymą dėl religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo tvarkos, nesitarė su Lietuvos katalikų Bažnyčia ir kitų konfesijų hierarchais ir vadovais. Su tokiu įstatymu, koks jis priimtas, sutikti negaliu”.

►    Novosibirske neseniai atidaryta nedidelė kunigų seminarija ir pradėtas leisti katalikiškas laikraštis. Pirmąją sielovadinę konferenciją suorganizavo Sibiro apaštalinis administratorius vysk. Josef Werth, SJ.

► Naujausiais duomenimis, Ruandos pilietinio kario metu žuvo 105 kunigai, 44 vienuoliai vyrai ir 116 vienuolių moterų.

►    Gruodžio 22 d. Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje buvo atidaryta šiuolaikinio religinio meno paroda “Jėzus”.

►    Garliavoje, J. Lukšos-Daumanto gimnazijoje, gruodžio 15 d. buvo atidarytas katalikiškojo ugdymo centras.

►    Sausio 29 d. mons. K. Vasiliauskas pašventino ketvirtus metus dirbantį privatų “Tauro banką”. To banko prezidento žodžiais, banko idėjinis pagrindas — dešimt Dievo įsakymų ir pop. Jono Pauliaus II enciklika “Centesimus annus” nuosavybės klausimu. Mons. K. Vasiliauskas, aiškindamas pašlakstymo reikšmę, sakė, kad tuo jis iš visos širdies linki, kad šiuose namuose viskas būtų švaru, kad niekas čia nesijaustų nuskriaustas.

►    Vienoje, Austrijoje, Žmogaus teisių organizacija — Christian solidarity International (CSI) atkreipė dėmesį, kad šiandien pasaulyje persekiojama daugiau krikščionių, negu kada nors anksčiau. Tos organizacijos duomenimis, praėjus 46 m. nuo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių deklaracijos paskelbimo, žmonių religinė laisvė ribojama arba pažeidinėjima dvidešimtyje šalių.

►    Vatikano nuncijus Lietuvai arkiv. Justo Mullor Garcia serga ir Pijaus XI ligoninėje bus operuojamas.

► Limos, Peru, arkiv. Augusto Vargas Alzamora įsitikinimu, iš Lotynų Amerikos katalikiškumo belikęs vien tik vardas. Didžiausiu Lotynų Amerikos uždaviniu jis laiko “drungnų” katalikų evangelizaciją.

► Kun. Vaclovas Paulauskas, 1942-1944 m. buvęs Sedos bažnyčios rektorius ir 1944 m. Pirmojo žemaičių savanorių pulko kapelionas, mirė 1995 m. sausio 16 d. Thompsone, CT. Palaidotas Putnamo seselių vienuolyno Dangaus vartų kapinėse.

►    Vasario 2 d. Vašingtone, Hiltono viešbutyje, buvo Nacionaliniai maldos pusryčiai. Šio renginio tikslas — vienyti tautas ir įvairių įsitikinimų žmones. Tokie pusryčiai kasmet rengiami nuo 1952 m. Šiais metais pusryčiuose dalyvavo pora Lietuvos seimo narių ir Lietuvos ambasadorius dr. Alfonsas Eidintas.

►    Sausio 22 d. Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje įvyko jau antrasis giesmininkų konkursas. Jo tikslas, klebono kun. S. Sudento žodžiais, paskatinti Utenos miesto ir apylinkių jaunimą mokytis giesmių, pažinti jų dvasinę vertę, puoselėti lietuviškas melodijas ir ieškoti naujų talentingų giesmininkų bei dainininkų.

►    Kun. Antanas Rubšys, Manhattan kolegijos Šv. Rašto profesorius ir Šv. Rašto į lietuvių k. vertėjas, ir kun. Antanas Jonušas, Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos ekonomas, pakelti į prelatus. Jų įvilktuvėse Romoje dalyvavo Telšių vysk. A. Vaičius, arkiv. Jonas Bulaitis, nuncijus Pietų Korėjai ir Mongolijai ir daug lietuvių kunigų bei pasauliečių, gyvenančių Romoje. Lietuvių būrelį su naujaisiais prelatais privačioje audiencioje priėmė pop. Jonas Paulius II.

► Kalėdinės eglės priešais Vatikano baziliką pradėtos statyti nuo pop. Jono Pauliaus II pontifikato pradžios. 1994 m. eglė buvo 27 metrų aukščio ir atgabenta iš Slovakijos.

►    Lietuvos vyskupų konferencija išplatino pranešimą kunigams. Sakoma, kad Bažnyčios kanonai draudžia kunigams viešas pareigas civilinėje valdžioje, tačiau kunigams lieka svarbi misija padėti tautai apgalvotai spręsti visuomeninio gyvenimo klausimus, kuriant laisvą ir dorą kraštą.

►    Šių metų vasario 4 d. Vasariškėse, netoli Daugpilio, mirė kun. Lionginas Lapkovskis, SJ. Jis buvo latvis, priklausęs Lietuvos jėzuitų provincijai. Gimęs 1906 m., kunigu įšventintas 1931, o jėzuitu tapo 1933 m. Studijavo Krokuvoje ir Romoje. Karo metais ir pokaryje dirbo Ilukstėje. Buvo persekiojamas ir vokiečių, ir rusų okupacijų metais, kalinamas Ukrainoje ir Karelijoje už “antikomunistinę veiklą”

►    Olandijos katalikų vyskupai apkaltino šalies Teisingumo ministeriją, jog ši pernelyg laisvai interpretuoja eutanazijos įstatymą. “Pylimas, garantuojantis žmogaus gyvybės apsaugą bei neliečiamumą, pradeda vis labiau irti”, — pabrėžia vyskupai vasario 18 d. Utrechte paskelbtame pareiškime, kuriuo jie reagavo į Teisingumo ministerijos neseniai pareikštą pasakymą, jog eutanazija galima tada, “kai pacientas fiziniu ar dvasiniu požiūriu yra beviltiškoje ir nepakeliamoįe padėtyje, taip pat tada, kai dar nėra pasiekta mirimo fazė”. Vyskupai mano, kad ši formuluotė patvirtina jų būkštavimus, “kad eutanazijos praktika vis labiau tolsta nuo teisingo kelio”. Gydytojo pareiga, vyskupų nuomone, stengtis prailginti žmogaus gyvenimą tol, kol nepasiekiama mirimo fazė. Kita vertus, gydytojas neturi teisės “aktyviai ir tiesiogiai užbaigti” galutinės žmogaus gyvenimo fazės, pabrėžia vyskupai.

Juoz. M.