Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Tėvynėje

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

ŠEŠTAKLASIO ROMANAS

     Pirmajame moksleivių kūrybos konkurse, kurį surengė “Šiaulių krašto” laikraštis, dalyvavo per trisdešimt moksleivių iš Šiaulių ir aplinkinių rajonų. Jauniausioji konkurso dalyvė buvo šiaulietė penktokė Indrė Jankauskaitė, o šeštokas Artūras Karosas iš Šiaulių komisijai patiekė net detektyvinį romaną “Rojaus miestelis”. Pagrindinius prizus vertintojai paskyrė šiauliečiams dvyliktokams Aurimai Gaubšaitei už poeziją ir Tomui Janeliūnui už prozą. (Lietuvos rytas Nr. 31)

AREŠTINĖJE... LENINAS

     Apie V. Lenino paminklo nuotykius Jonavoje “Respublika” rašė prieš trejetą metų. Centrinėje miesto aikštėje buvęs vadas iškilmingai atsistojo 1984 metais. Po 7 metų, perpūstas žvarbaus Atgimimo vėjo, vieną naktį slapta pasišalino iš aplink jį jau gerokai ūgtelėjusių eglaičių draugijos. Pasislėpė komunalinių įmonių kombinato teritorijoje. Ten jį aptiko spalvotųjų metalų sanitarai. Pirmiausia nupjovė bronzinį pirštą ir, matyt, gavę teigiamus kraujo, atsiprašau, bronzos tyrimų rezultatus, 1992 metų pavasarį 2,6 tonos sveriantį vadą pavogė... Tai buvo patys kombinato sargai... Slėpė kaime po malkomis... Policininkai rado. “Metalistus” nuteisė, o Vladimirui Iljičiui teisėjai greižtai prisakė grįžti į sandėlį, senojon vieton. Tačiau tokio “neramaus” įnamio komunalininkai kratėsi kaip velnias kryžiaus. Ir atsikratė...

     Štai jau 3 metai, kai buvęs proletariato vadas įkalintas Jonavos policijos kieme. Tikrąja to žodžio prasme — įvarytas į kampą. Stovi liūdnas po lašais, nesuprasdamas savo kaltės, su nutukusia lyno kilpa ant kaklo... (Respublika Nr. 51)

Generalinės kongregacijos dalyviai posėdyje.

AR BUS ATSTATYTA "KNYGNEŠIŲ SIENELĖ"?

     Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje atstatyti beveik visi pokario metu sunaikinti paminklai. Liko neatstatytas tik paminklas Lietuvos knygnešiams — “Knygnešių sienelė” — tašyto akmens, 8,8 m ilgio ir 4,4 m aukščio statinys su šimtu žymiausiųjų Lietuvos knygnešių pavardžių ir P. Vaičiūno ketureiliu: “Čia vienas tik šimtas įamžintas mūsų, / Kur gimtąjį raštą gabeno iš Prūsų, / O buvo ne šimtas, bet tūkstančiai šimtas, / Kur knygomis gynė nuo caro Tėvynę”.

     Lietuvos kultūros fondo Kauno taryba pradėjo “Knygnešių sienelės” atstatymo akciją. Sienelei atstatyti reikia apie 60 tūkstančių litų. Todėl Kauno taryba kreipiasi į visuomenę, Kauno firmas, bankus, laikraščių ir žurnalų redakcijas, kitas organizacijas, galinčias lėšomis paremti paminklo atstatymą. (Lietuvos aidas Nr. 46)

UŽ DUOBĖS IŠKASIMĄ — DVIGUBAI BRANGIAU

     Kaunas. Valstybinė įmonė “Kapinių priežiūra” pareikalavo miesto valdybos, kad būtų padidinti laidojimo duobių iškasimo ir užkasimo įkainiai. Jie priklausys nuo sezono, grunto, kapo duobės dydžio. Nuo šiol už laidojimo duobės iškasimą ir užkasimą teks mokėti 93 Lt, anksčiau kainavo 45 Lt. (Lietuvos aidas Nr. 46)

IR VĖL GENIMOS LIEPOS

     Sostinės Gedimino prospekte pradėtos genėti liepos. Anksčiau, pasak Valstybinės želdynų įmonės “Zunda” skyriaus viršininkės L. Petruškevičienės, medžiai Vilniaus gatvėse buvo karpomi kas penkeri metai, o dabar, kai nėra pinigų, prospekto liepos paskutinį kartą buvo genimos tik prieš 10 metų.

NEUŽMIRŠTAS

     Kūlupėnai (Kretingos raj.). Sukako 194 metai nuo didžiojo tautos švietėjo, kultūros puoselėtojo, žemaičių vyskupo M. Valančiaus gimimo. Rajone įsikūrus M. Valančiaus draugijai, pradeda atgyti jo muziejus gimtajame Nasrėnų kaime. Muziejų, įsikūrusį vyskupo gimtinėje, lėšomis parėmė rajono valdyba, Kūlupėnų apylinkės viršaitis A. Macius, verslininkai A. Ješelskis ir J. Motie-jauskas. (Respublika Nr. 50)

VIENOS KIAULYSTĖS ISTORIJA

     Tabalenkos kaimo (Alytaus raj.) gyventoja, matyt, pamaniusi, kad Kiaulės metais viskas galima, paskambino į reklamos laikraštį “Alio Alytus” ir padiktavo skelbimą: kaimynė parduoda 10 kiaulių, telefonas toks ir toks. Dabar skambučiai netyla ir ryte, ir vakare, o kaimynai žegnojasi, iš kur tiek kiaulių gauti. Gerai, jeigu tai paskutinė kiaulystė, o jei ne, teks pirkti paršavedę... (Respublika Nr. 50)

NAUJOVĖS MARIJAMPOLĖS KOMBINATE

     Rajono laikraštis “Suvalkietis”: informavo, jog Marijampolės duonos kombinatas ir vėl pradėjo duoną kepti su įvairiais “įdarais”. Varžtus šį kartą pakeitė kur kas lengviau įkandamas lietuviškas tarakonas, nors duona “Japoniška”. (Respublika Nr. 54)

AUSTRALIJOS LIETUVIŲ LABDARA KLAIPĖDIEČIAMS

     Į Klaipėdą atvežta beveik keturias tonas sverianti labdaros siunta iš Australijos. Vaistų, medikamentų, invalidų vežimėlių, antikvarinių lietuviškų knygų rinkimą Lietuvai organizavo Vakarų Australijos lietuvių bendruomenės pirmininkas kunigas Alfonsas Savickas. Labdara bus dalijama Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Ji skirta miesto gydymo įstaigoms, politiniams kaliniams ir tremtiniams, socialiai remtiniems žmonėms.

     Tai jau antra labdaros siunta, kurią organizavo šis lietuvių kilmės Australijos dvasininkas. Prieš pusantrų metų jo iniciatyva į Klaipėdą buvo atgabenta labdaros siunta už 20 tūkstančių dolerių. Kunigą A. Savicką gerai pažįsta ir uostamiesčio buriuotojai — už praėjusią žiemą Perto mieste jis priėmė aplink pasaulį plaukusią “Lietuvos” jachtą, o vėliau kartu su buriuotojais plaukė iki Maurikijaus salos, atlikdamas neįprastas jachtos kapeliono pareigas. (Lietuvos rytas Nr. 55)

MARIJAMPOLĖS PRIEŠISTORĖS RADINIAI

     Marijampolė. Archeologai ir miesto kraštotyros muziejaus darbuotojai, kasinėję Meškučių piliakalnį, aptiko radinių, pagal kuriuos galima daryti išvadą, kad šis piliakalnis seniausias Užnemunėje. Vadinasi, Marijampolės apylinkėse gyventa ne prieš 300 metų, o net 8 kartus seniau.

     Netrukus bus surengta paroda, bylojanti apie Marijampolės istoriją nuo ankstyvojo Geležies amžiaus iki Mindaugo Lietuvos laikų. Parodoje bus ir ankstesnių ekspedicijų (1956 m. ir 1967 m.) metu aptikti radiniai, dabar saugomi muziejuje.

     Pasak direktoriaus Jono Vasmano, tokia ilga priešistore galėtų pasididžiuoti tik Kaunas, galbūt dar Vilnius.

     Šiemet archeologiniai kasinėjimai bus tęsiami kitoje Sūduvos vietoje — Stanaičiuose. Pradžioje bus surengta tik radinių ekspozicija, o spalio mėnesį Marijampolėje vyks tarptautinė konferencija “Sūduvos priešistorė ir istorija”. (Lietuvos aidas Nr. 55).

SAULĖS LAIKRODIS ANT PARNIDŽIO KOPOS

     Nidoje, minint nepriklausmybės penkmetį, ant Parnidžio kopos buvo pastatyta saulės laikrodžio rodyklė. Tai didelio ir kruopštaus darbo pradžia.

     1984 m. Ričardas Krištopavičius (dabar Nidos vyriausiasis architektas) kartu su skulptorium Klaudijum Pudymu ir profesorium gamtos mokslų daktaru Libertu Klimka laimėjo Parnidžio kopos sutvarkymo konkursą. 1986 m. Karelijoje buvo išskaptuota iš granito saulės laikrodžio trikampė stela (13,8 m ilgio ir 36 t. svorio). Ji Nidą pasiekė 1990 m., tiksliau dieną prieš tai, kai Rusija paskelbė blokadą Lietuvai. Nidoje, apžvalgos aikštelėje, granitas išgulėjo penketą metų!

     Dabar, be saulės laikrodžio rodyklės, ant Parnidžio kopos bus įrengtas ir runų kalendorius, kuris rodys ne tik mėnesį, dieną, bet ir tikslų Nidos laiką. Čia turėtų stovėti ir keturios skulptūros (skulptorius K. Pūdymas), simbolizuojančios metų laikus.

     Kada visas darbas bus baigtas, sunku pasakyti, nes reikia pinigų. Na, o šį gražų sumanymą konkurse laimėtojams padėjo įgyvendinti uostamiesčio restauratoriai. (Lietuvos aidas Nr. 50).

"ASTORIJA" ATGIMS RUDENĮ

     — Prieš devyniasdešimt ketverius metus pastatytas vienas geriausių Vilniaus viešbučių “As-torija” jau šių metų rudenį vėl atgims ir bus geriausias visoje šalyje, — miesto savivaldybėje pristatydamas šio viešbučio rekonstrukcijos projektą, sakė projekto vadovas, švedų firmos “Dora-berg AB” atstovas Goranas Ahlovistas.

     Ši švedų firma praėjusiais metais perpirko 51 proc. “Astorijos” viešbučio akcijų iš norvegų firmos, su kuria Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo įsteigusi bendrą įmonę. Tačiau norvegams netesėjus savo įsipareigojimų ir nesuformulavus įmonės įstatinio kapitalo, viešbučio kontorlinio paketo savininkais tapo švedai.

     Į viešbučio rekonstrukciją jie numato investuoti 27 mln. litų, išlaikydami senąjį “Astorijos” stilių, sukurti modernų, aukščiausios klasės viešbutį. (Lietuvos aidas Nr. 52).

NERINGOS IR PUNIOS MIŠKUS PUOLA MEDŽIŲ GRAUŽIKAI

     Neringa. Jau baigėsi pavasarinis miško sodinimas — pasodinta 11 hektarų miško. Kaip informavo Kuršių Nerijos miškų urėdijos urėdas E. Mariukas, 1993 metais 1000 ha beržyno buvo užpuolę neporiniai verpikai. Apie 15 proc. beržyno teko iškirsti kurui. Aplinkos apsaugos ministerija yra uždraudusi purkšti Neringos miškus, tačiau kenkėjai nyksta ir savaime. Pernai miško nuostoliai buvo jau mažesni, o šiemet tikimasi, kad verpikų apskritai nepasirodys.

     Punia. (Alytaus raj.). Žievėgraužių užpulti rajone grėsmingai džiūva eglynai. Vien Punios šile pasirinktinai ir plynai teks iškirsti apie 32 ha miško. Bus išguldyta 10 tūkst. kub. metrų eglių. Kol po žiemos kenkėjai nepabudo ir nepradėjo skraidyti, medieną stengiamasi iš miško išvežti. Likusi miške bus purškiama chemikalais. Nukirstų medžių šakos naikinamos senoviškai — sudeginamos vietoje. (Respublika Nr. 630.

LŪŽUSIŲ KOJŲ KIAULĖMS NIEKAS NESUGIPSUOJA

     Marijampolės rajono žemės ūkio bendrovės “Vėžupis” kiaulių fermos sargai naktį išgirdo triukšmą. Įsijungę šviesą, viename garde rado padurtą kiaulę, kuri dar rodė menkus gyvybės požymius, šalia buvo susmukusi paršavedė. Apžiūrėjus paaiškėjo, kad pastarajai lūžusios kojos: matyt, kilus sumaiščiai garde, paršavedė nesėkmingai skubėjo gelbėtis.

     Sargai matė nuo fermos nubėgantį žmogų. Iškviesta policija nesunkiai pagal ryškius pėdsakus atėjo tiesiai į Vilkaviškio rajono gyventojo V.E. kiemą. Praeityje ne kartą teistas vyriškis prisipažino buvęs fermoje. Pareigūnams jis teigė, jog “operacijoje” dalyvavo vienas, tačiau sunku įsivaizduoti, kaip vagis-skerdikas būtų išsinešęs 100 kg sveriančią kiaulę! Labiausiai gaila paršavedės, — kalbėjo bendrovės pirmininkas A. Petručionis. Lūžusių kojų kiaulei nesugipsuosi, todėl teko ją papjauti. Tai buvo labai gera paršavedė — po dviejų savaičių būtume sulaukę 13 paršelių.

     Vagys ne kartą kėsinosi į šiuos bendrovės gyvulius. Anot pirmininko, kai prieš pusmetį už vagystes iš bendrovės fermų laisvę prarado keletas asmenų, kurį laiką buvo ramu. (Lietuvos rytas Nr. 60).

KAUNO BAŽNYČIOS CHORAS DALYVAUS TARPTAUTINIAME KONKURSE

     Vytauto Didžiojo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kamerinis jaunimo choras šį mėnesį minės trijų metų kūrybinės veiklos sukaktį. Neseniai sužinota, kad choras dalyvaus Tarptautiniame chorų konkurse Pietų Airijoje, Korko mieste. Tai pirmasis Lietuvos bažnyčios choras, kuris varžysis su geriausiais Europos chorais.

     Jaunimo choro kelionę į Airiją remia Vytauto Didžiojo bažnyčios vadovybė. (Lietuvos aidas Nr. 55).

RAUDONDVARIO BAŽNYČIA

     Prieš Pirmąjį pasaulinį karą, prie Nevėžio ir Nemuno santakos, ant aukšto Raudondvario kalno, stovėjo daili katalikų bažnyčia. Jos statytojas buvo plačiai žinomas grafas Benediktas Tiškevičius.

     1915 m. Raudondvario bažnyčią caro įsakymu susprogdino rusų kariuomenė.

     Tik 1930 m. vietos klebono kun. S. Irtmano pastangomis ant senosios šventovės pamatų buvo pradėta statyti nauja bažnyčia.

     1938 m. Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės mūrinę bažnyčią iškilmingai pašventino arkiv. Juozapas Skvireckas.

     Per Antrąjį pasaulinį karą smarkiai nukentėjo bažnyčios bokštai; vietoj trijų pakopų liko dvi.

     Pokario laikotarpiu dideli bažnyčios taisymo darbai vyko 1957 m.

     Šiuo metu jos išorę (ypač bokštelį ir du bokštus) vėl būtina remontuoti. Tačiau atnaujinimo darbams reikia daug lėšų, kurių labai stokojama.

     Jeigu kas iš tautiečių galėtų skirti kiek nors šios bažnyčios remontui, prašytume aukas pervesti į Kauno Žemės ūkio banką. Jo kodas: 260101425. Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčios sąskaitos (Žemės Okio banko Kauno skyriuje) Nr. 701304.

     Už visus, kurie aukomis prisidės prie Šventovės atnaujinimo, bus nuoširdžiai meldžiamasi maldos būreliuose ir per šv. Mišias. (XXI amžius Nr. 20).

BIRUTĖS DRAUGIJA

     1925 metais karininkų šeimų moterys Kaune įkūrė draugiją, po dešimties metų gavusią Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės vardą. Po 70 metų Kaune paminėtas šios organizacijos jubiliejus. Karininkų ramovėje susirinko Lietuvos karininkai, jų žmonos ir dukros, įvairių organizacijų atstovai. Šv. Mykolo Archangelo (įgulos) bažnyčioje aukotos šv. Mišios, padėtos gėlės prie Nežinomojo kareivio kapo ir Laisvės paminklo.

     1940 m. draugija buvo uždrausta ir vėl atkurta JAV, Čikagoje. 1951 m. Lietuvoje birutietės susirinko prieš 5 metus. Šiuo metu draugija turi apie šimtą narių. Iškilmingame minėjime birutietes sveikino Lietuvos kariuomenės vadas gen. J. Andriuškevičius, daugelio organizacijų atstovai, įvyko koncerts. (XXI amžius Nr. 23).

TRAGEDIJA KAUNE ĮSPĖJA, KAD NEDERA LIŪTO TAMPYTI UŽ UODEGOS

     Kaune, Zoologijos sode, liūtas sužeidė vienuolikmetį Andrių Gemedejevą.

     Du vienuolikmečiai kauniečiai — Andrius Gemedejevas ir Arminas Jotka, užuot nuėję į mokyklą, patraukė į Zoologijos sodą. Į sodo teritoriją prasmuko be bilietų per jiems gerai žinomą plyšį tvoroje.

     Šįsyk vaikų dėmesio sulaukė liūtai — nors pro šalį vežę mažametį vaiką vežimėlyje vyrai įspėjo, kad ne tik tigrą, bet ir liūtą tampyti už uodegos pavojinga — vaikai nuo narvo nesitraukė. Staiga pavasario bei vaikų išerzintas penkerių metų liūtas Neteras griebė Andrių Gedejevą. Stipria letena jis tarsi prirakino vaiką prie narvo ir puolė jį kandžioti bei draskyti. Drėskė ir kramtė kur pakliuvo — rankas, kūną, galvą.

     Išgirdę berniukų klyksmą, prie jų puolė vos už kelių žingsnių buvę vaikus perspėję suaugusieji — 21 metų Marius Budrevičius ir 23 metų Dainius Čistovas. Dainius bei Marius, palikę vežimėlyje pastarojo pusantrų metų sūnų, perlipo per 3 metrų apsauginę sieną, skiriančią “liūtų namelį” nuo sodo lankytojų, ir puolė gelbėti plėšrūno draskomą berniuką. Marius, tarsi siūlydamas žvėriui kitą auką, kišo į narvą savo ranką, o Dainius, norėdamas atitraukti Netero dėmesį nuo berniuko ir rizikuodamas pats įkristi į liūtų narvą, užšoko ant namelio viršaus, nulupo nuo stogo gabalą šiferio ir daužė juo liūtui per galvą.

     Akimirkai žvėris sutriko — ir to užteko, kad berniukas būtų atplėštas nuo Netero narvo.

     Po penkiolikos minučių nelaimės vietoje buvo ir Zoologijos sodo, ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai.

     Andrius Gemedejevas buvo gydomas Vilniaus universitetinės Raudonojo kryžiaus ligoninės reanimacijos skyriuje, jį operavę trys gydytojai išvalė ir susiuvo plėštines žaizdas, taip pat žaizdas galvoje, sujungė perkąstą alkūnkaulį. (Lietuvos rytas Nr. 62).

99 METŲ MAŽEIKIETIS VIENU METU TURĖJO NET TRIS ŽMONAS

     Mažeikiuose, užpernai palaidojusi 99 metų vyrą, žmona iki šiol bylinėjosi dėl jo užgyvento turto. Teisme ji iškėlė ieškinį dėl dalies testamento pripažinimo negaliojančiu. Mat mažeikietis savo gyvenamąjį namą užrašė 51 metų moteriai, kuri ji globojo pastaruosius dvejus metus.

     Feliksas ir Filomena susituokė 1936 metais. Filomenai tada buvo 17 metų, šiandien — 75-eri. Ji su Feliksu sugyveno penkis vaikus.

     1948-aisiais Feliksas buvo teisiamas už uošvės nužudymą ir žmonos sunkų sužalojimą. Išėjęs iš kalėjimo, iki 1989-ųjų jis gyveno Krasnodaro krašte. Ruošdamasis grįžti į tėvynę, 1987-aisiais nusipikro namą Mažeikiuose. Dėl jo ir kilęs ginčas.

     Teisėtoji žmona sakė nežinojusi, kad 1958-aisiais Rygos rajone Feliksas susituokė su A. Maksimova, o 1977-aisiais Mažeikių rajone įregistravo santuoką su K. Liutikiene (kadangi pirmoji santuoka nebuvo nutraukta, kitos dvi pripažintos negaliojančiomis).

     Nors su teisėtu vyru jie ir nesutardavę, bet kartu pirkę namą, kartu gyvenę. Teisėta žmona, be to, prašė priteisti iš jos vyrą globojusios moteriškės dalį laidotuvių, kurios buvo atliekamos su visomis lietuviškomis ir bažnytinėmis tradicijomis, išlaidų.

     Ieškovė liko nepatenkinta Mažeikių apylinkės teismo sprendimu (jai su psichiškai nesveika dukra pripažinta teisė į du devintadalius namo, t.y. į vieną 10 kv. metrų kambarį). Civilinis ieškinys dar bus nagrinėjamas apeliaciniame teisme. (Lietuvos rytas Nr. 31).

APIE VIENĄ TERMINĄ

     Spaudoje ir visuomenės gyvenime plačiai paplitę terminai “komunaras”, “komunistai” ir t.t. Jie paprastai vartojami apibūdinti reiškinius ar žmones, vienaip ar kitaip susijusius su marksistine-leninine pasaulėžiūra. Tuos terminus sugalvojo šią pasaulėžiūrą išpažįstantys žmonės. Vargu, ar daug pasaulyje pasaulėžiūrų, kur vartojami pačių sugalvoti savęs įvardijimo terminai. Todėl ir mes turime teisę patys sugalvoti terminą, kaip įvardyti reiškinį ir žmones, kuriuos dabar vadiname “komunizmu” ir “komunistais”.

     Kad būtų patogiau, pasinaudokime pačių komunistų metodika. Jie labai mėgsta visus reiškinius įsprausti į labai siaurus ir konkrečius rėmus, pvz., pavadindami empyriokriticizmas, agnosticizmas, objektyvusis ir subjektyvusis idealizmas ir pan.

     O koks gi jis, tas komunizmas? Visų pirma, jis yra brutalus, tai įrodo veiklos metodai — proletarinė revoliucija, klasių kova ir t.t. Antra, jis yra utopinis, nes jo tikslas — komunizmas, tobula visuomenė — šioje žemėje neįmanomas. Ir pagaliau, jis yra materialistinis, nes komunistai nepripažįsta Dievo ir teigia, kad materija pirminė, o dvasia antrinė, kūnas pirmesnis negu siela. Sudėkime visus tris žodžius ir gausime terminą: brutalusis utopinis materializmas. O sutrumpinus bus visai neblogai — BUM: Dabar mes galime konstatuoti, jog Lietuvoje šiuo metu valdžioje yra BUM partija, o Kinijoje ta pati BUM partija valdžią laiko užgrobusi jėga.

     Taigi BUM — ir viskas. (Lietuvos aidas Nr. 56).

KAUNE PRISTATYTA KNYGA "EGZODO RAŠYTOJAI"

     Kauno kultūros rūmų bibliotekoje įvyko Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos penkių tūkstančių egzempliorių tiražu išleistos knygos “Egzodo rašytojai” pristatymas.

     Knygos parengėjas Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, išeivijos literatūros tyrinėtojas Algirdas Titus Antanaitis susirinkusiems papasakojo apie leidinio parengimo principus, kiek užtrukta susirašinėjant su rašytojais ir renkant medžiagą.

     A.T. Antanaitis pabrėžė, jog tai pirmą kartą atskiru rinkiniu išleistos išeivijos rašytojų autobiografijos. Knygoje spausdinarnos ir rašytojų portretinės nuotraukos, autografai, knygų bibliografijos.

     Knygos pristatymo vakare dalyvavo ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas V. Sventickas, Kauno skyriaus pirmininkas P. Palilionis. Aktorius P. Venclovas skaitė išeivijos rašytojų kūrinių ištraukas.

     Lietuvos rašytojų sąjungos direktorius V. Akelis susirinkusiems papasakojo, kad leidykla remia dabar gyvenančius ir kuriančius lietuvių rašytojus, leidžia, nors ir nedideliais tiražais, bet išliekamąją vertę turinčias knygas. (Lietuvos rytas Nr. 79).

ZOKNIŲ ORO UOSTO REKONSTRUKCIJA

     Elektronikos bendrovė “Philips” ir Šiaulių miesto savivaldybė pasirašė sutartį dėl Zoknių oro uosto pertvarkymo. Buvusiam kariniam oro uostui pertvarkyti tarptautinį konkursą laimėjo pasaulyje garsi bendrovė, pateikusi 29 mln. JAV dolerių vertės projektą. Rekonstrukcija turėtų būti baigta per vienerius metus ir atitikti tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos reikalavimus. Projektą finansuoja vienas didžiausių Anglijos bankų “Midland bank”, o garantą paskolai suteikė Lietuvos vyriausybė.

     Zoknių oro uostas turės geras ateities perspektyvas, nes netoli — neužšalantis Klaipėdos uostas, o Šiauliai — geležinkelio mazgas. “Zoknių oro uostas, — sakė “Philips” atstovas, — tai Lietuvos ekonomikos ateitis. (XXI amžius Nr. 26).

DISKUSIJA DĖL PIRMŲJŲ LIETUVIŠKŲ MONETŲ

     Atsinaujinusi Lietuvos archeologijos draugija Vilniaus universiteto Archeologijos katedroje surengė seminarą “Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pirmųjų monetų chronologinė raida ir priklausomumas”.

     Iki šiol Lietuvos numizmatikoje monetos buvo skirstomos j keturis tipus (pagal A. Tautavičių).

     1986 m. archeologas A. Luchtanas, kasinėdamas Narkūnų (Utenos r.) piliakalnį, surado monetą, kuri negali būti priskiriama nė vienam iš šių tipų. Kilo mokslinės diskusijos dėl šios monetos kaldinimo vietos, jos priklausomumo, naudojimo laiko. Buvo svarstoma, ar iš tikrųjų pirmosios lietuviškos monetos imtos kaldinti tik po Lietuvos krikšto (1387 m.).

     S. Sajauskas ir D. Kaubrys knygoje “Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika” teigia, kad lietuviškos monetos kaldintos dar Kęstučio ir Algirdo laikais, t.y. prieš Lietuvos krikštą, o M. Balčius ir E. Ivanauskas, remdamiesi lenkų numizmato prof. Riszard’o Kiemewski’o straipsniu “Seniausios Lietuvos monetos”, paskelbtu 1984 m. “Numizmatikos žiniose”, knygoje “Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lydiniai ir monetos nuo 1387 metų iki 1945 m.”, įrodinėja, kad monetos imtos kaldinti tik po 1387 metų. Be to, R. Kiernowskis mano, kad seniausioji moneta yra IV tipo. Todėl šios knygos autoriai siūlo naują lietuviškų monetų klasifikavimą.

     Nuo šiol Lietuvos archeologijos draugija žada nuolatos rengti panašius seminarus. Netrukus įvyksiančiame bus nagrinėjamos naujausios baltų kilmės hipotezės. (Lietuvos aidas Nr. 56).