Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S J

Atitikti ar atitikti kam?

     Tik atitikti ką\ Prisiminkime visos Lietuvos patarlę: Atitiko kirvis kotą (ne kotui!).

     Atitikti kam pradėjo plisti nekūrybiškai iš-sivertus iš rusų kalbos sootvetstvot’ čemu. Rusų kalboje šis veiksmažodis valdo naudininką, o mūsų kalboje turi eiti tik su galininku. Todėl taisytini sakiniai: Darbas atitinka reikalavimams (=reikalavimus); Drabužis atitiko jo ūgiui (=ūgį)\ Paskyrė vaidmenį, kuris atitiko jos išorei ir charakteriui (=jos išorę ir charakterį', kas kita: kuris tiko jos išorei ir charakteriui, nes atitikti ką, bet tikti kam).

     Atitikti yra vadinamasis tranzityvinis (t.y. valdantis galininką) veiksmažodis. Kai toks veiksmažodis gauna neiginį, su juo vartotinas vadinamasis neiginio kilmininkas. Taigi turi būti: Gaminys neatitinka nustatytų standartų (ne nustatytus standartus, dar blogiau — nustatytiems standartams)', Tokie vertiniai neatitinka lietuvių kalbos sistemos (ne sistemą ar dar blogiau — sistemai).

     Atitikimas, neatitikimas visada reikalauja ne galininko, o kilmininko, bet šis sakiniui dažnai netinka stilistiškai, todėl geriausia verstis šalutiniu sakiniu arba kitaip: Tikrinamas medžiagų atitikimas techninėms sąlygoms (būtų nestilinga ir nelabai aišku. Tikrnamas medžiagų atitikimas techninių sąlygų, todėl geriau: Tikrinama, kaip medžiagos atitinka technines sąlygas); Skaudus buvo jos susikurto pasaulio neatitikimas tikrovei (=jos susikurto pasaulio ir tikrovės neatitikimas). (Jonas Šukys)

Ar vartotina atbėgo pirmuoju?

     Pasakymai atbėgo pirmuoju, antruoju, trečiuoju į mūsų kalbą pokario metais įsibrovė iš rusų kalbos. Daugelis vyresnių žmonių gerai prisimena, kaip pokario sporto žurnalistai, sau reikalingus posakius pažodžiui versdami iš rusų kalbos, sakė ir rašė maždaug taip: Pirmuojuatbėgo Jonaitis, antruojuPetraitis. Perima šią klaidą ir kai kurie jaunieji šių dienų sporto žurnalistai: Pirmuojušliuožia norvegų slidininkas; Antruoju startavo N.; Kas gi bus trečiuoju? Taigi šis svetimas įnagininkas prikabinamas nebūtinai prie atbėgo. Štai vienas kitas pedagogas pasako: Pirmuojuuždavinį išsprendė Kilnys; Antrąja buvo Rimkutė.

     Tačiau ar sakydavo kas kaime: Jie atvažiavo pirmaisiais arba Jis pirmuoju apdirba laukus, pasėja, nupjaunal Girdėdavome tik šitaip: Jie atvažiavo pirmi, pirmutiniai, pirmiausia(i); Jis pirmas, pirmutinis, pirma visų, anksčiausiai apdirba laukus, pasėja, nupjauna. Mat pagal lietuvių kalbos dėsnius būvį nusakantis būdvardis, kelintinis skaitvardis ar kitas koks būdvardiškasis žodis turi būti derinamas su sakinio daiktavardžiu ar jį atstojančiu įvardžiu. Taigi reikia: Pirmas, pirmutinis (gali būti ir pirmiausiaii), greičiausiai) atbėgo Jonaitis, antrasPetraitis; pirmas, pirmutinis (arba visų priekyje) šliuožia norvegų slidininkas; Antras startavo N.', Kas gi bus trečias? Pirmas, pirmutinis(pirmiausia(i), greičiausiai) uždavinį išsprendė Kilnys; Antra, antroji buvo Rimkutė. Įnagininkas visais šiais atvejais nevartotinas. (Jonas Šukys)

Kaip kirčiuoti organizacinis, orientacinis ir pan.?

     Būdvardžiai su priesaga -inis, -ė, padaryti iš tarptautinių daiktavardžių, turinčių priesagą -ija, išlaiko daiktavardžių kamieno kirtį ir kirčiuojami pagal 1 kirčiuotę (darant vedinį pamatinio žodžio priesagos formantas -ij - išleidžiamas). Todėl reikia kirčiuoti organizãcinis komitetas (plg. organizãcija), orientãcinis plãnas (plg. orientãcija). Kamieną (o ne priesagą -inis!) kirčiuokime ir kitų tokios darybos būdvardžių, pvz.: administrãcinis centras, kulminãcinis momentas, kvalifikãcinės kategòrijos, okupãcinis režimas, operãcinis stãlas ir t.t. (Algirdas Malakauskas)

Kaip kirčiuoti vardą Ingrida?

     Dažniausiai klystama kirčiuojant šio vardo vardininką ir įnagininką. Sakoma: Ingrìda, (su) Ingrìda. K. Kuzavinio ir B. Savukyno “Lietuvių vardų kilmės žodyne” (V., 1987) nurodyta, kad vardas Ingrida yra skandinaviškos kilmės, padarytas iš skandinavų Ingrid, reiškiančio “Ingo ratus” (Ingas — skandinavų derliaus dievas), kirčiuojamas pagal 2 kirčiuotę. Taigi: Ingrida, Ingrìdos, Ingrìdai, Ingrìdą, su Ingridà, Ingrìdoje, tiktai kreipiamės Ingrìda!

     Iš triskiemenių tikrinių žodžių pagal 2 kirčiuotę kirčiuojami ir tokie gana populiarūs vardai Brigita, Donata, Jolita, Jurgita, Kristina, Renata, Sigita bei įmantresni Estela, Iveta ir pan. (Dalia Sviderskienė)

(Gimtoji kalba, Nr. 4)