Audra Skučaitė
Kiekvienas žmogus turi kūną ir dvasią. Dievas davė kūną tam, kad jis išreikštų žmogaus dvasią. Bet vienam žmogui sunku su kasdienybe grumtis, be galo sunku... Jis ieško draugų ir taip norom nenorom tampa visuomenės nariu.
O kokia ta mūsų visuomenė? Jaunas žmogus, pradėdamas žengti pirmuosius gyvenimo žingsnius, susiduria su smurtu, pykčiu, pavydu, kurie tvyro kasdieninėje aplinkoje. Baisu apsidairyti ir realiai įvertinti vis sparčiau plintantį alkoholizmą, prostituciją, narkomaniją. Kas yra tie alkoholikai, prostitutės, narkomanai? Tai Lietuvos jaunimas!
Dar taip neseniai mes visi džiaugėmės Lietuvos respublikos nepriklausomybe, dar taip neseniai Estija, Latvija ir Lietuva susikibo rankomis Baltijos kelyje. O kas darosi dabar? Dabar visi viską kopijuojamės iš vakarinių kaimynų, žaidžiame laisvę, norėdami parodyti, koks aš esu gražus ir turtingas... tuštuma! Dieve, nejaugi visuomenė jau pamiršo tai, kad visai neseniai mūsų broliai ir seserys savo krauju rašė žodį “LAISVĖ”! Deja, tai prisimena tik pedagogai, medikai, dvasininkija, o visi kiti pardavinėja save.
Gerbiu tuos žmones, kurie nuo pat mažų dienų savo vaikus moko pamilti Dievą ir savo artimą. Tokių tėvų vaikai, būdami jauno amžiaus, nesivalkioja gatvėmis, o baigia universitetus, sukuria gražias šeimas. Jie suvokia, kad žmogui gyvenimas duotas kūrybai, meilei, gėriui ugdyti, dvasiai išreikšti. Bet šiais laikais tokiam jaunimui nelengva išlikti. Šiuo metu yra sunku būti jaunam!
Paauglystės metais žmogui iškyla šimtai klausimų, ugdančių jo intelektą. Į juos dažniausiai atsako ir pamoko tėvai, motinos, senoliai. Ko jaunas, nepatyręs žmogus gali išmokti iš alkoholiko tėvo arba spekuliantės motinos?
Rūpintojėlių Lietuvos lietuvi, būk laisvas ne išore, o vidumi, pasistenk, kad tavo dukrai, sūnui ar jaunesniam broliui neiškiltų klausimas: būti ar nebūti! Paklausyk, ką sako poetas:
Mes ateinam į žemę ne mirti,
Mes ateinam sukurti, prabilti...
