Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Tėvynėje

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

KAUNAS

         Lietuvos Caritas federacijos prezidentas vyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino Kaune, Daukšos gatvėje, įsikūrusią Caritas spaustuvę. 3.000.000 DM kainavusią spausdinimo įrangą padovanojo Vokietijos Oldenburgo srities Caritas organizacija ir Maltos pagalbos tarnyba. Federacijos generalinė direktorė Albina Pajarskaitė nuoširdžiai dėkojo Vokietijos Oldenburgo srities Caritas direktoriui Pauliui Schneideriui, kurio rūpesčiu spaustuvė pasiekė Lietuvą. “Tikiuosi, — kalbėjo A. Pajarskaitė, — kad čia nebus spausdinama nieko, ko nenorėtų Dievas”. (Dienovidis)

KRAŠTO APSAUGOS BIČIULIŲ KLUBAS VEIKIA

         Krašto apsaugos klubo iniciatyva, kuriai pritarė ir Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdis bei Lietuvos švietimo taryba, nutarė, pažymint Žemaičių vyskupo, švietėjo, blaisvystės akcijos iniciatoriaus 120-ąsias mirties metines, suaktyvinti kovą su blogiu. Nutarta atnaujinti antialkoholinę akciją “Penki ne!”: “Negamink! Nepardavinėk! Nepirk! Negerk! Nevaišink!”. Vilniuje numatyta organizuoti eiseną nuo Seimo rūmų iki Trijų Kryžių kalno.

         Šio klubo atstovai susitiko ir su krašto apsaugos ministru L. Linkevičium, kuris išreiškė pasitenkinimą, kad geriausia lietuvių inteligentijos dalis rūpinsis kariuomene. Ministras nurodė, kad nestinga neigiamo požiūrio į krašto apsaugą: jis ypač pasireiškia prieš naujokų šaukimą. “Norint jauną valstybę sukompromituoti, — pareiškė ministras, — kertama per pamatus, kurie turėtų būti neliečiami”.

         Krašto apsaugos bičiulių klubo iniciatoriai — žymūs mokslininkai Zigmas Zinkevičius, Juozas Girdzijauskas ir kt. (XXI amžius Nr. 29)

SUŽEISTAS ERELIS GYDOMAS NAMUOSE

         Kupiškis. Iš paskutinės šio sezono medžioklės miestietis Gytis Stukas namo grįžo nešinas kilniuoju ereliu.

         — Pamačiau jį, — pasakojo medžiotojas, — lauke, prie Kepurinės medžioklės draustinio. Nustebau, kad paukštis neišsigando pulko žmonių, ramiai tupėjo vietoje. Neskrido ir, priėjus arčiau, pradėjo bėgti į mišką. Čia tarp brūzgynų jį ir pagavau.

         Pasirodo, ereliui sužeistas sparnas, skraidyti negali. Ant kojos yra žiedas su užrašu: “MUS 200 L Helsinki Finland 314010 Retaur”.

         Ereliu susidomėjo rajono aplinkos apsaugos inspekcija. Apžiūrėjo veterinarijos gydytojas, davė vaistų. Dabar paukštis laikomas pas Stukus pašalėje įrengtame voljere. Mielai lesa mėsą, žuvis. Tikimasi, kad įveiks negalią ir vėl galės pakilti į dangų. (Lietuvos aidas Nr. 77)

PRIŽIŪRI 200 LIKIMO DRAUGŲ KAPŲ

         Gargždai. Netoli Laugalių senelių pensiono gojelyje glaudžiasi naujosios Gargždų kapinės. Jos nesiskirtų iš kitų, jei ne vienas plotas su vienodais antkapiais. Čia amžinam poilsiui atgula pensiono globotiniai. Tie, kurie neturi artimųjų, taip pat tie, kurių artimieji nepanoro palaidoti jų savo miesto ar kaimo kapinėse.

         Šio ploto senukų kapus prižiūri pensiono globotinė Gražina Mažrimaitė. Niekas jai to darbo neprimetė, niekas net nesiūlė. Pati panoro. Didžiuosius kapų tvarkymo darbus atlieka talkos.

         Gražina Mažrimaitė po pusryčių jau skuba palaistyti gėlių, paravėti kapų. Darbo užtenka nuo ankstyvo pavasario iki rudens. (Lietuvos aidas Nr. 79)

POLITINIAI KALINIAI IR TREMTINIAI GYDOMI RAUDONAJAME KRYŽIUJE

         Sovietiniai karo veteranai gydomi Vilniuje esančioje buvusios okupacinės kariuomenės ligoninėje. Ten turėjo būti gydomi ir Lietuvos politiniai kaliniai bei tremtiniai. Tačiau jie atsisakė būti vienoje palatoje su tais, kurie kankino, šaudė ir trėmė, aktyviai rėmė okupantus. Sveikatos apsaugos ministerijai ir Vilniaus universitetinei “Raudonojo kryžiaus” ligoninei remiant, politiniai kaliniai bus priimami šioje ligoninėje, kur yra ne tik įvairių profilių skyrių, bet ir dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Be atskiro siuntimo politiniai kaliniai ir tremtiniai galės kreiptis į “Raudonojo kryžiaus” ligoninės priėmimo skyrių. (XXI amžius Nr. 29)

TIESIOG KATASTROFIŠKA PADĖTIS UTENOJE

         Per pirmąjį šių metų ketvirtį rajone gimė 130, mirė 164 žmonės.

         Tiesiog katastrofiška padėtis kaimo vietovėse, kur mirusiųjų skaičius tris kartus viršija atėjusiųjų į šį pasaulį — gimė 32, mirė 93 žmonės. Pastebima, jog mirtingiausiais kraštais tapo esantys arčiausiai Ignalinos atominės elektrinės. Padaugėjo vidutinio amžiaus sulaukusių žmonių mirčių, o patys “populiariausi” — onkologiniai susirgimai. (Respublika Nr. 91)

KAPAIS RŪPINASI VOKIEČIAI

         “Tauragėje bene daugiausia yra Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų vokiečių kapų, kuriuos stengiamasi kuo geriau prižiūrėti”, — sako Lietuvos vokiečių sąjungos Tauragės skyriaus pirmininkas E. Armonas.

         Tauragėje Pirmojo pasaulinio karo aukų kapinėse palaidoti 185 žmonės. Iš jų —- 121 vokietis ir 65 rusai. Kapinių yra Tauragėje, Skaudvilėje ir Lauksargių apylinkėse. Antrojo pasaulinio karo tvarkomų kapinaičių yra ir mieste, ir Mažonų apylinkėje Vizbutuose. Iš viso suskaičiuota daugiau nei 200 karo belaisvių kapų.

         “1991 metų birželio mėnesį Tauragės miesto paminklosaugos tarnyba padėjo pastatyti atminimo kryžių ant Antrojo pasaulinio karo vokiečių belaisvių kapų. Vizbutuose ir Skaudvilėje kryžiai pastatyti iš Lipės (Vokietija) krašto evangelikų liuteronų surinktų aukų — 650 Vokietijos markių”, pasakojo Eltai E. Armonas.

         Vokiečių sąjungos Tauragės skyrius įsikūrė 1993-jų rugpjūtį. Jis vienija apie 50 narių. Antrus metus Tauragės skyriaus pirmininko namuose veikia sekmadieninė mokykla, kurioje jis moko vaikus gimtosios kalbos, tradicijų. (Respublika Nr. 92)

KARALIUS MINDAUGAS DRUSKININKUOSE

         Druskininkuose, Vasario 16-osios gatvės ir Vilniaus alėjos kampe, atidengtas skulptoriaus Vytauto Kašubos “Paminklas Lietuvai”. Skulptūra sukurta 1975 m., o 1991 m. gipsinis modelis kartu su dar 83 dailininko darbais atvežtas į Lietuvą ir padovanotas Lietuvos tautinei galerijai.

         Skulptūra vaizduoja karalių Mindaugą, vieningos Lietuvos valstybės kūrėją. Apatinėje skulptūros dalyje iškalti miestų herbai bei įrašyti Lietuvos himno žodžiai.

         V. Kašubos projektą įkūnijo skulptorius M. Aučyna. Architektūrinio sumanymo autoriai — architektai K. Pempė, G. Ramunis, K. Kisielius.

         Šį paminklą druskininkiečiai pastatė Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui paminėti. (Dienovidis Nr. 14)

ATIDARYTA NUOLATINĖ S. IR K. VENCLAUSKIŲ EKSPOZICIJA

         Prieš dvejus metus Šiauliuose, “Aušros” muziejaus arkadoje buvo atidengtas antrasis pasaulyje paminklas Motinystei, skirtas daugiau kaip šimto vaikų Mamai — augintojai Stanislavai Venclauskienei.

         Dabar “Aušros” muziejuje atidaryta nuolatinė Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių ekspozicija. Rodomi 142 eksponatai. Tarp jų — 29 dokumentai, 10 asmeninių daiktų, 25 spaudiniai, 78 nuotraukos. Vieni seniausių eksponatų — pirmojo lietuviško spektaklio “Amerika pirtyje” afiša ir programa (S. Jakševičiūtė-Venclauskienė buvo spektaklio pagrindinė atlikėja ir viena iš režisierių).

         Daug retų nuotraukų, primenančių tas dienas, kai Venclauskių namuose ne tik augo našlaičiai, beglobiai, pamestinukai, bet ir nuolat lankydavosi iškiliausi to meto Lietuvos žmonės — J. Jablonskis, G.Landsbergis-Žemkalnis, Vydūnas, P. Višinskis, Žemaitė, Vienuolis ir daugelis kitų. Su Venclauskių vardu artimai susijęs tuometinis miesto visuomeninis ir kultūrinis gyvenimas. Ekspozicijoje pateikta nemažai medžiagos apie scenos, muzikos ir dainos draugiją “Varpas”, “Kultūros” bendrovę (K. Venclauskis — vienas jos steigėjų), Šiaulių miesto tarybą (K. Venclauskis — pirmasis Šiaulių burmistras, juo išrinktas 1918 m. lapkričio 26 d.). Čia rodomi ir S. Venclauskienės laiškai buvusiems globotiniams, augintiniams, yra jos amžino poilsio vietos JAV nuotrauka. (Lietuvos aidas Nr. 90)

LIETUVIŠKOS PASAKOS NORVEGIŠKAI

         Norvegų leidykla “Friske Tankar” rengiasi išleisti lietuviškų pasakų rinkinį.

         Knyga “Nė velnio nebijau” turėtų pasirodyti 1995 metų spalio mėnesį. Dauguma pasakų norvegiškam vertimui paimta iš J. Basanavičiaus užrašytų pasakų rinkinio “Lietuviškos pasakos įvairios”. Kaip rašo norvegų naujienų agentūros NPK korespondentas, J. Basanavičius lietuvių folkloristikoje atliko panašų vaidmenį kaip žinomi norvegų XIX amžiaus folkloro rinkėjai Asbjornsenas ir Mo. Lietuviškų pasakų knyga bus 240 puslapių, joje bus 43 pasakos. Lietuviškų pasakų leidimą remia Norvegijos užsienio reikalų ministerija, skyrusi šiam projektui 25 tūkst. kronų. (Respublika Nr. 90)

PAVASARIS — MEILĖS METAS

         Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje prasidėjo sutuoktuvių metas. Šį kartą ištikimybės žiedus nusprendė sumainyti 3 nuteistųjų poros. (Respublika Nr. 93)

GROBIS LIKO MIŠKE

         Virmiškiai (Alytaus raj.). Į Aplinkos apsaugos inspekciją paskambino neprisistačiusi moteris ir pasiteiravo, ar galinti nusipjauti Radžiūnų miške brakonierių nušauto briedžio antrąją kulšį. Į įvykio vietą nuvykę inspekcijos pareigūnai rado nušautą žvėrį su nupjauta viena kulšimi. Dabar aiškinamasi, kas miške brakonieriavo ir kas piktadariams sutrukdė sudoroti grobį. (Respublika Nr. 91)

BEŠIRDŽIAI

         Kalneliškis (Pasvalio raj.). Žemės ūkio bendrovėje vienas po kito dėl neaiškių aplinkybių krito trys arkliai.

         Negyvėliai, kurį laiką patysoję arklidžių kieme, vėliau, bendrovės vadovo nurodymu, traktoriumi nutempti į netoliese esantį Daugšogalos miškelį. Taip šie gyvulėliai su virvėmis ant kojų pamiškėje guli iki šiol, savo kūną dalindami paukščiams bei žvėrims, ir kaip nebylūs paminklai, primindami bendrovės galvoms, kad be ekonomikos dar egzistuoja sanitarijos ir ekologijos, paprasčiausio žmogiškumo problemos. (Respublika Nr. 91)

ŠIAULIŲ BAŽNYČIOJE GAUDŽIA NAUJI VARGONAI

         Nauji vargonai Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Vargonus pašventino vyskupas Sigitas Tamkevičius, o pirmasis prie jų sėdo vargonininkas Bernardas Vasiliauskas, išbandęs šį muzikos instrumentą dar prieš porą savaičių. Naujieji vargonai, kainavę Šiauliams per pusantro šimto tūkstančių litų, buvo pastatyti bažnyčioje klebono monsinjoro Kleopo Jakaičio rūpesčiu.

         Dalį lėšų jiems įsigyti skyrė Šiaulių miesto savivaldybė, o kitas paaukojo tikintieji.

         Tai nėra tikroji vargonų vertė — juos 1994 metais Šiaulių bažnyčiai dovanojo nedidelio Vokietijos Bargtehaideso miestelio evangelikų liuteronų bažnytinė bendruomenė. Vargonai pagaminti 1973 metais “E.F. Walkerio” firmoje.

         Juos į Šiaulius pargabeno, pritaikė bažnyčiai, sukonstravo ir pagamino valdymo įrenginius R. Gučo vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė “Vilniaus vargonų dirbtuvė”.

         Pirmasis vargonininko Bernardo Vasiliausko ir valstybinio kamerinio choro “Polifonija” koncertas, gaudžiant naujiesiems vargonams, sutapo su pirmąja tradicinio Tarptautinio bažnytinės muzikos festivalio diena. (Lietuvos rytas Nr. 90)