CHIARA LUBICH

      „To aš ir meldžiu, kad jūsų meilė labiau ir labiau gausėtų žinojimu ir visokiu išmanymu, kad jūs brangintumėte geresniuosius dalykus" (Pil 1,9).

     Šv. Paulius, kreipdamasis į pilypiečius, labiausiai meldžia Viešpatį, kad jų meilė vis augtų. Visai aišku, kad jis mini tą meilę, kurią jis gavo iš Dievo krikšto metu. O toji meilė reikalauja vykdyti Kristaus mokymą, ypatingai mylint artimą.

     Apaštalas prašo pilypiečiams šviesos ir žinojimo, kad jie galėtų pastebėti, kas kiekvienoje padėtyje yra geriausio ir ko Viešpats kaip tik iš jų ir nori, kad jie siektų.

     Žinojimas, apie kurį apaštalas čia kalba, reiškia pagrindinių krikščioniško gyvenimo principų supratimą; Dievo valios, kuri yra išreikšta jo įsakymuose ir Jėzaus Bažnyčios tų įsakymų aiškinime bei mokyme, kaip pagal juos turime gyventi.

     Krikščionims kiekvienos dienos gyvenime vis tenka susidurti su įvairiomis problemomis. Tos problemos gali būti asmeniškos, sutuoktinių ir šeimų gyvenimo, darbovietės, gėrybių naudojime, santykiuose su kitais. Kartais jos gali būti sudėtingos arba nepainios. Todėl mes ir galime suprasti, kodėl šv. Paulius tvirtina, jog krikščionio meilė turi būti Dievo žodžio apšviesta ir įkvėpta.

     Kai apaštalas kalba apie supratimą, iš tikrųjų jis galvoja, jog reikia nuoširdaus dėmesio problemoms ir nutikimams tų žmonių, su kuriais tenka susidurti. Todėl mes galime suprasti, kodėl šv. Paulius tvirtina, jog krikščionių meilė visuomet turi būti konkreti, atidi, pilna išminties, pastabi, jautri, suprantanti, visuomet pasiruošusi ir taikiška, kuri yra pajėgi Dievo žodžio šviesoje suvokti ir spręsti, kas esamoje padėtyje yra geriausio ir verčiausio.

     Kaip mes galėtumėm gyventi pagal čia mąstomus žodžius? Stengdamiesi mylėti artimą tokia nuoširdžia meile, kokios Viešpats iš mūsų nori. Nėra jokios abejonės, jog tokiai meilei reikia ypatingos malonės, kurios turime melsti Dievą, kaip šv. Paulius mums meldė. Bet tai yra taip pat ir asmeninis įsipareigojimas.

     O kai mes jau esame apsisprendę tą atsakomybę prisiimti, tada norime daugiau žinoti apie Dievo žodį ir Bažnyčios mokymą. Mūsų meilė Kristui kaip tik to ir reikalauja. O tokia meilė visuomet nori geriau suprasti Kristaus ir Bažnyčios mokymą, kad galėtumėm vis tobuliau vykdyti tai, ko Dievas iš mūsų nori.

     Be to, kai susidursime su įvairiais nutikimais, mūsų meilė artimui turės būti kantri, nuolanki, pasiruošusi, neprisirišusi prie savęs, nuoširdi. O tada ir tie nutikimai kaip tik parodys, kurį meilės aspektą tam momentui turėsime panaudoti.

     Kai taip stengsimės daryti, mūsų meilė vis labiau bus panaši į tą, apie kurią šv. Paulius kalba. Tada turėsime aiškų supratimą, kaip turime mylėti artimą pagal Dievo norą.

Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius