Jaunikaitis: „Ar galiu Tamstai pasiūlyti savo ranką?"
Panelė: „Ne, dėkui, man jos nereikia — aš turiu dvi savas".
♪
Žmona: „Žinai, reikėtų darže pastatyti baidyklę".
Vyras: „O kam? Juk tu visada esi darže".
♪
— Juk tu mane be galo myli, tiesa, Alfredai?
— Na, žinoma, brangioji.
— Ir tu manės niekam neatiduotum net už milijoną?
— O kas gi tiek siūlo?
♪
Grįžusį kelio žvalgą klausia pulkininkas:
— Kavalerija prajos?
— Prajos.
— Artilerija pravažiuos?
— Pravažiuos.
— Pėstininkai praeis?
— Ne.
— Kodėl?
— Pakelėse daug piktų šunų.
♪
— Sakyk, mamute, ar tu anksčiau buvai rašytoja?
— Iš kur tu tai ištraukei, Irute?
— Vakar pas tetą kalbėjo, kad kadaise tu išgalvodavai puikių istorijų.
♪
— Ar tiesa, kad jūsų kasininkas pabėgo su jūsų dukteria, pagrobęs gražią sumą pinigų?
— Taip, tai tiesa. Bet aš jį vis dar tebelaikau sąžiningu žmogumi ir tikiu, kad netrukus jis man pinigus grąžins. Dukterį jau sugrąžino.
♪
Korėjos karo metu paduoda kareiviams valgyti. Vienas JAV karys maisto neliečia. Tai pastebėjęs virėjas sako:
— Valgyk, juk turime karą laimėti.
— Taip, karą laimėti turime, bet būtų lengviau jį laimėti, jeigu priešo kareivius kas nors čia atgabentų to maisto valgyti.
♪
— Pagaliau man reikia naujos suknelės,
— skundžiasi žmona, — o tai kaimynai dar pamanys, jog aš virėja, o ne tavo žmona.
— Virėja? — atsako vyras. — Tau tereikia kartą juos pakviesti pietų...
♪