Juozas Vaišnys SJ

     Pradedant naujuosius metus, be abejo, kiekvieno žvilgsnis krypsta į ateitį, bet labai verta žvilgtelėti ir į praeitį. Juk stiprybės semtis mes galime ir turime ne tik iš tos praeities, kurią nuo mūsų skiria šimtmečiai, bet ir iš savo pareities, iš praėjusių metų. Mums čia bus naudinga prisiminti ir “Laiškų lietuviams”praeitį.

     Kai 1950 m. vasario mėnesį pasirodė tas kuklus, mažutis leidinėlis, galbūt nė vienas nenumatė, kad jis kiekvieną mėnesį didės ne tik savo apimtimi, bet ir skyrių bei temų įvairumu. 1953 metais jis pasiekė maždaug dabartinę išvaizdą. Savo tiražu jis tuoj pralenkė ne tik lietuviškus žurnalus, bet prilygo

Čikagos Meno instituto fasadas.   A. Kezio nuotr.

net ir dienraščiams. Nors ilgainiui keitėsi viršeliai, puslapių skaičius, skyrių pavadinimai, bet pagrindinis tikslas pasiliko visuomet tas pats: padėti po pasaulį išblaškytiems lietuviams lengviau susiorientuoti, sprendžiant religines bei tautines problemas. Visuomet stengėmės ir tebesistengiame, kad “Laiškai lietuviams” kiekvienam padėtų pažinti tiesą, paskatintų siekti gėrio ir duotų progų gėrėtis grožiu.

     Visuomet drąsiai stengėmės kovoti su visokiomis negerovėmis, nesvarbu ar jos iškiltų lietuvių, ar katalikų bendruomenėse. Kartais paliečiame žaizdas ne tam, kad skaudintume, bet vien tik tam, kad gydytume. Žinoma, tokiu keliu einant, atsiranda ne tik draugų, bet ir priešų. Mes jų nesibaidome, įsitikinę, kad priešų neturi tik tas, kas neturi principų.

     Pradžioje daugiausia dėmesio kreipėme į šeimos ir jaunimo problemas. Skaitytojams tai patiko. Deja, dabar mažai kas teparašo šiomis temomis, bet mes jų labai laukiame. Daugeliui labai patinka vėliau įvestas Kalbos skyrius. Kai kurie sako, kad “Laiškus lietuviams” vertėtų skaityti jau vien tik dėl šio skyriaus. Kalba ir jos kultūra mums visiems turėtų labai rūpėti, bet gaila, kad jos padėtis tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje labai liūdna. Tad Kalbos skyrių ir toliau stengsimės tobulinti.

     Visuomet stengėmės palaikyti ryšius su skaitytojais. Turime ir labai svarbų Atgarsių skyrių, kuriame gali pareikšti savo nuomones ir pageidavimus skaitytojai. Deja, paskutiniuoju metu nedaug kas ryžtasi pasidalinti savo mintimis su mumis, o mes to labai laukiame. Norėtume gauti ir įvairių klausimų, ypač religinėmis temomis, į kuriuos stengsimės atsakyti.

     Žvelgiant į ateitį, mūsų entuziazmas dažnai susvyruoja. Mažėja skaitytojai. Vyresnieji vienas po kito iškeliauja į aną pasaulį, o jaunimas nelabai lietuviška spauda domisi. Malonu, kad atsiranda vis daugiau ir daugiau skaitytojų ir bendradarbių iš Lietuvos. Aišku, kad finansiškai jie mūsų remti negali, bet daug padeda savo bendradarbiavimu ir dažnai gaunamais entuziastiškais laiškais, kuriuose nesigaili labai gražių komplimentų. Nors Lietuvoje jau yra keli gana geri katalikiški žurnalai ar laikraščiai, bet “Laiškuose lietuviams” jie kažką skirtinga suranda. Labai laukiame ir daugiau bendradarbių iš Lietuvos. Jau ir išeivijoje yra gana daug atvykusių iš Tėvynės. Būtų labai malonu, kad ir jie įsijungtų į skaitytojų ir bendradarbių eiles.

     Mūsų skaitytojai, gyvenantieji už Lietuvos ribų, prašyte prašo, kad mums neateitų į galvą mintis kelti “Laiškų lietuviams” leidimą į Lietuvą, nes jie tada liktų be jokio katalikiško žurnalo. Mes šį prašymą ir nuogąstavimą labai gerai suprantame. Stengiamės ir stengsimės žurnalą palikti čia, kaip ilgai bus įmanoma, bet norėtume, kad kokiu nors būdu prie to prisidėtumėte ir jūs. Ypač laukiame platintojų. Juk nebūtų taip sunku užsakyti jį savo giminėms, susituokiantiems ir iš namų išeinantiems savo vaikams. Taip pat galėtų būti prasminga dovana švenčių, sukakčių ir kitomis progomis. Visi bendraukime, vieni kitiems padėkime, tai šis žurnalas mus galės jungti ir toliau.