CHIARA LUBICH

“Jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę vardan manęs, ten ir aš esu jų tarpe” (Mt 18, 19-20).

     Man atrodo, kad tai yra vienas iš tų Jėzaus posakių, kurie labiausiai pripildo mūsų širdis džiaugsmo. O iš tikrųjų kai daug turime gyvenime reikalų, kurių mežinome, kaip galėtume įvykdyti! Mes galime tikrai tikėti, kad tiesioginis dvasinės galybės veikimas ir malonė iš dangaus gali suteikti mums tai, ko ilgimės visa širdimi. O šie Jėzaus žodžiai, pilni vilties ir pažado, pasakyti taip aiškiai, kad nepalieka vietos abejonėms: “ Jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę vardan manęs, ten ir aš esu jų tarpe”.

Statoma Šv. Kazimiero bažnyčia šiaurinėje Klaipėdos dalyje.

     Tikriausiai jūs pastebėjote, kad evangelijoje Jėzus dažnai skatina mus melstis ir moko, kaip turime prašyti, kad gautumėm tai, ko meldžiame. O malda, apie kurią čia kalbame, yra vienintelė tos rūšies, nes ko joje prašome, kad gautume, turi būti meldžiama nors dviejų asmenų kartu - reiškia vieningai bendraujant. Jėzui tai reiškia ne prašančiųjų skaičius, bet kad jie melstų būdami vienybėje.

     Žydų tradicijoje, kaip jūs gal žinote, buvo tikima, kad Dievas kreipdavo dėmesį maldai, aukojamai kartu. O čia Jėzus kalba dar apie kažką. Jis sako, kad iš tikrųjų, “Jeigu kas iš jūsų susitars...” Jis nori, kad nors du asmenys susitartų, bet svarbiau, kad jie būtų vienybėje. Jis pabrėžia, kad jie būtų vienos minties, vieningi ir kad jų dvasinis gyvenimas reikštųsi darbais.

     Iš tikrųjų tai ir reiškia, kad jie turi sutarti, ko prašyti, bet svarbiausia yra tai, kad jų prašymas būtų pagrįstas jų širdžių tikrąja vienybe. O Jėzus juk užtikrina, jog vieningas bendravimas tai būtina sąlyga, kad gautume tai, ko maldoje prašome.

     Jūs gal norėsite žinoti, kodėl maldos vienybėje malonesnės Tėvui? Priežastis yra ta, nes tokios maldos yra tyros, o mūsų pavienių asmenų maldos kartais būna menkesnės ir panašesnės į elgetos maldavimą, negu į vaikų prašymą, kurie meldžia savo tėvą.

     Bet jei mes prašome drauge, mūsų prašymas tikrai yra tyras, be asmeniškos naudos, nes kai esame vieningi, tada nuoširdžiai klausome ir rūpinamės jų reikalais bei dalinamės jų rūpesčiais.

     Be to, du ar trys asmenys, kai stengiamės būti vienybėje, galime turėti geresnį supratimą, ko prašyti Tėvą. Todėl jei norime gauti tai, ko meldžiame, turime sekti tuo, ką Jėzus mums sako. “Jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks”.

     O kad prašydami gautume, Jėzus pats pasako mums tokios maldos paslaptį. Ji turi savyje žodžius “susirinkę vardan manęs”. Kai mes esame tokioje vienybėje, jis pats yra tarp mūsų ir ko tik prašysime, būdami su juo, tikriausiai gausime. Juk Jėzus pats - kai tarpusavio meilė vienija mūsų širdis - prašo Tėvą tos malonės, kurios mes meldžiame. Argi Tėvas neduotų to, ko Jėzus prašo? Juk Tėvas ir Jėzus yra viena esybė.

     Argi tai nenuostabu? Argi tai neįkvepia mus turėti visišką pasitikėjimą ir nuoširdų tikėjimą?

     Mes tikrai norėtume žinoti, ko Jėzus nori, kad prašytume. Jis tai nurodo labai aiškiai: “bet kokio dalyko”. Jis nieko neapriboja.

     Tad stenkimės kasdienos gyvenime taip ir melsti. Galbūt mūsų šeima, mūsų draugai, organizacijos, kurioms priklausome, mūsų kraštas ir pasaulis aplink mus stokoja daug dalykų, nes mes niekada jiems to neprašome.

     Užtai susirinkime visi mūsų šeimų nariai kartu su tais, kurie supranta mūsų idėjas ar gyvena pagal mūsų idealus. Tada pasiryžkime mylėti vieni kitus, kaip evangelija įsako, kad būtume vienybėje ir Jėzus būtų su mumis. Tada prašykime geriausio, kaip mes suprantame. Prašykime bažnytinių pamaldų metu, prašykime kur tik bebūtume. Prašykime prieš tai apsisprendę, prašykime visko, kas mums reikalinga.

     O svarbiausia, nieko nedarykime taip, kad Jėzus būtų nepatenkintas mūsų abejingumu po to, kai jis mums davė tokią palankią galimybę. Tada gyvenimas žemėje, palaikomas tokiomis mūsų maldomis, darys pasaulį laimingesnį, kuriame žmonės dažniau šypsosis, sergantieji turės daugiau vilties, vaikai augdami bus saugesni. Šeimos sugyvens darniai. Tada sunkūs problemiški reikalai bus sprendžiami sėkmingai namų intymume... ir galutinis adyginimas mums bus danguje, nes maldos už gyvenančiųjų žemėje reikalus ir mirusiuosius taipgi yra vienas iš gailestingųjų darbų, kuriais remiantis, mes būsime teisiami savo gyvenimo pabaigoje.

Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius

■    Dr. Bronislovas ir Apolone Andrašiūnai, gyveną Hot Springs, Arkansas, ir Orland Parke, Illinois, Toškūnų bažnyčiai remontuoti paaukojo 27.000 dol., Joniškio - 4.000 dol. O 5.000 dol. paaukojo Eucharistinio Kristaus seserų kongregacijai - Vilniuje namui įsigyti.

■    Liepos 6 d. Fordhamo universiteto senelių namuose mirė universiteto ilgametis profesorius kun. dr. W. C. Jaskiewich. Jis baltistiką ir slavistiką studijavo 1947-1950 m. Pennsylvanijos universitete, kur 1951 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį. Jo moksliniam pasiruošimui vadovavo prof. dr. Antanas Salys. Vlado Kazimiero Jaskevičiaus (taip lietuviškai skamba jo pavardė) rūpesčiu 1957 m. Fordhamo universitete buvo įsteigtas Lituanistikos institutas.