LINAS SIDRYS MD
Irako karo metu trys amerikiečiai kareiviai buvo patekę į apsupimą ir juos puolė šimtai priešo kareivių. Padėtis buvo beviltiška. Kareiviai matė, kad jiems artinosi galas ir kad reikia pasiruošti mirčiai. Vyriausias kareivis savo draugams tarė: “Mums reikėtų pasimelsti, tačiau aš lankiau valdišką mokyklą ir ten buvo uždrausta melstis”. Antras kareivis taip pat prisipažino, kad jis irgi niekad neišmoko melstis. Trečias kareivis tarė: “Aš irgi lankiau valdišką mokyklą, tačiau aš gyvenau netoli katalikų bažnyčios ir girdėjau, kaip ten žmonės meldėsi”. Visi trys kareiviai nuleido galvas, susikaupė ir trečias kareivis tarė: “B-3, B-3...”
Lietuviams, nežinantiems Amerikos kultūros, tenka paaiškinti, kad tai, ką kareivis girdėjo iš katalikų patalpų ir manė, kad tai buvo malda, iš tikrųjų buvo loterinis žaidimas bingo. Šis anekdotas pajuokia tai, kad valdiškos mokyklos daug ką moko, bet esminių gyvenimo klausimų neišryškina. Didelė dauguma Amerikos gyventojų yra krikščionys, bet apie Dievą mokyklos kalbėti vengia. Malda uždrausta.
Tuo tarpu, katalikiškos parapijos, bandydamos surinkti lėšų išlaikyti savo katalikiškas mokyklas, įsileido bingo žaidimus. Daug kur šie žaidimai užgožia maldos ir susikaupimo gyvenimą. Todėl valdiškas mokyklas baigusieji yra praktiškai bedieviai, ir jiems sunku suprasti religijos esmę. Šiems dvasinis pasaulis yra visai svetimas dalykas. Jie apie popiežiaus mokymą sužino tik iš visuomeninės spaudos, kuri dažniausiai yra parašyta visai ne krikščionių, dažnai agnostikų ir ateistų. Taigi šis mokymas perduodamas tendencingai ir dažnai iškreiptas.
Amerikos lietuviai žino, kad norint išugdyti savo vaikus sąmoningais lietuviais, tenka dėti nuolatines pastangas. Reikia namie kalbėti lietuviškai, reikia vežti į šeštadieninę mokyklą, reikia vaiką sudominti lietuviško gyvenimo vertybėmis. Pasitaiko atvejų, kad žmogus neišmoko lietuviškai namie, nieko nežinojo apie savo kilmę, bet staiga susidomi savo lietuviškomis šaknimis ir įstoja į lietuvišką veiklą. Tai išimtys.
Panaši dinamika vyksta su tikėjimu. Dievas norėjo, kad šeima ir religinė bendruomenė ugdytų ir saugotų šį tikėjimą nuo pat mažens. Todėl krikštijame kūdikius, o ne suaugusius. Moksleiviai turi išmokti savo tikėjimo istoriją, Kristaus gyvenimą, tikėjimo vertybes ir katekizmą. Šeimoje jie mokosi maldos gyvenimo. Šis dvasinis gyvenimas sustiprinamas Susitaikinimo sakramentu, pirmąja Komunija ir Sutvirtinimu. Yra būtina pasiekti intelektualinį ir dvasinį brandumą, kitaip katalikas, moksleivis ar studentas, susidūręs su Amerikos visuomeninio gyvenimo praktišku materializmu ir ateizmu, neišlaikys vidinės pusiausvyros.
Pažvelkime į savo lietuvišką gyvenimą. Lemonte yra didžiausia šeštadieninė mokykla už Lietuvos ribų. Mokslų metų pradžioje iškilo religinė dėstymo krizė. Jau treti metai, kai vaikai neparuošiami Sutvirtinimo sakramentui ir atrodo, kad praeis ketvirtieji be paruošimo, nes nebuvo mokytojų. Lietuvės vienuolės, dirbančios Lemonte, buvo iškeltos, kito vienuolyno vienuolės apgailestavo, kad buvo per užimtos. Kaip tik Čikagoje gyvena jaunos vienuolės iš Lietuvos, kurios studijavo anglų kalbą šiokiadieniais ir turi šeštadienio rytą laisvą. Tačiau jos atsiprašė, kad negali padėti, nes turi per daug pamokų. Vaikų tėvai pagalvojo, kad gal teks kviesti gretimos parapijos lenkų vienuoles, kad paruoštų lietuvius Sutvirtinimo sakramentui. Taip buvo daroma kunigaikštystės laikais, nes lietuviškos religinės bendruomenės buvo užsiėmusios savo reikalais ir nesiryžo mokyti vaikų katekizmo. Laimė, kad atsirado aštuonių mažamečių vaikų motina, turinti laisvalaikio, kuri pasisiūlė dėstyti katekizmą ir paruošti vaikus Sutvirtinimo sakramentui.
Tenka pastebėti, kad Lemonte, Pasaulio lietuvių centre, kas savaitė vyksta bingo žaidimai. Šiems žaidimams netrūksta nei žmonių, nei energijos, nei pinigų.