Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

VANDUO, TRYKŠTANTIS Į AMŽINĄ GYVENIMĄ

CHIARA LUBICH

"Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš, o kas geria vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą" (Jn 4,1 3-14).

     Jonas evangelistas pasakoja apie įvykį, kuriam sunku surasti apibūdinimą, kas paprastai atsitinka, kada kartais reikšmė neaiški to, ką Jėzus nori pasakyti. Skaityk tai, ką Jis sako, tada pamatysi, kad Jis kalba apie nežemišką asmenį: kad Jis yra pranašas, Jis žino vidinį žmonių gyvenimą; Jis yra Mesijas ir kalba apie išganymą, žadėdamas to vandens, kurį duoda dangus ir kuris yra “Dievo dovana”.

     Kai Jėzus atėjo į Sikaro miestą, tada Samarijoje buvo vidudienis. Po kelionės pavargęs, Jis atsisėdo prie šulinio. Kai moteriškė samarietė atėjo semtis vandens, Jėzus jai tarė: “Duok man gerti”. Kadangi žydai nebendravo su samariečiais, moteris nustebo, kad jis prašo samarietės duoti jam gerti. Tada Jėzus jai tarė: “Jei tu pažintumei Dievo dovaną ir kas yra tas, kurs tau sako: “Duok man gerti”, tu tikrai prašytumei Jo duoti tau gyvojo vandens, ir Jis tau to vandens duotų” (Jono 4,10).

     O moteriškė Jėzui tarė, kad Jis juk neturi kuo pasisemti, ir kad Jis tikrai ne didesnis už Jokūbą, kuris tą šulinį jiems paliko. Tada Jėzus vėl aiškiai jai pasakė tuos Jo paties žodžius: “Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš. O kas geria vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą”.

     Mes galime matyti, kad Jėzus čia kalba ne apie žemiškąjį vandenį, bet apie tą, kurį Jis minėjo Samarijos moteriškei, pabrėždamas Jo duodamo vandens nepaprastą, nematomą ir tą dieviškąją reikšmę, kuri mūsų gyvenimui taip labai reikalinga ir svarbi.

     Jėzaus žodžiuose gyvasis vanduo reiškia vandenį, trykštantį iš to šaltinio, kuris simbolizuoja Jo dovaną, kurią Jis atnešė mums ir visai žmonijai.

     Kaipo vanduo didelės sausros kraštuose ypatingai reikalingas, nes malšina ne tik žmonių troškulį, bet padeda ir augmenijai vešėti, taip ir toji Jėzaus dovana ugdo mumyse antgamtinį gyvenimą ir nuolatos tildo tą mūsų kažkokį troškimą. Žemiškasis vanduo numalšina troškulį tik laikinai: tik tasai Jėzaus duodamas vanduo gali duoti mums gyvenimo pilnatvę. Kai tą Jėzaus dovaną gausime, ji mus pasotins, tada mums nereikės ieškoti kur nors gyvenimo tikslo ir laimės. Visa tai mes rasime Jėzuje.

     Jėzui nerūpi duoti mums to žemiškojo vandens, kurio mes norime gerti kiekvieną dieną. Jis nori duoti mums gyvojo vandens iš to antgamtinio šaltinio, kuris turi galią mus sustiprinti ir atnaujinti mūsų vidų; o mūsų atnaujintas gyvenimas turės įtakos ir kitiems. Tas gi vanduo gaivindamas ir stiprindamas padės mums eiti tikruoju keliu į amžinąjį gyvenimą.

     Gal mes norėsime klausti, apie kokią to vandens esmę Jėzus kalba? Jėzus sako, kad duodamas mums tą vandenį, kuris yra trykštančio vandens versmė į amžinąjį gyvenimą, duoda Save.

     Jėzus, kaip naujo gyvenimo esmė, esantis mumyse, duoda mums visiškai naują gyvenimą. Tai Jis, kuris gyvena mumyse. Ir, kaip atsitinka šventiesiems, panašiai gali nutikti ir mums, kai Jis duos mums gyvojo vandens iš to antgamtinio šaltinio, kuris turi galią mus sustiprinti ir atnaujinti mūsų vidų; o mūsų atnaujintas gyvenimas turės įtakos ir kitiems.

     Kaip mes galėtumėm gyventi pagal šiuos nurodymus? Jei Jėzus yra tasai, kuris gali visiškai patenkinti tą nepaprastą mūsų troškimą, tai nieko geresnio negali būti, kaip pasirinkti Jį savo gyvenimo idealu.

     Jis ir yra tasai idealas, kurio troškome, kurį pasirinkome, jį studijuojame, stebime, jį mylime ir su juo norime gyventi vienybėje.

     Ir kur mes galėtumėm rasti Jėzų, kurį norime pasirinkti? Kaip galime Jį studijuoti, kad suprastumėm, jog turime sekti paskui Jį?

     Turime pasklaidyti Evangelijos lapus. Tada pamatysime Jo žodžiuose Jį patį. Tada norėsime stengtis gyventi pagal kiekvieną Jo žodį; o ypač pagal žodžius, kurie skatino mylėti taip, kaip Jis moko.

     Jei taip apsispręsime, mums nereikės rūpintis savo ateitimi. Mums nereikės planuoti, kaip turime siekti to dvasinio gyvenimo pažangos. Gyvenimo vanduo, kurį Jėzus duoda, padės mums dvasiškai augti ir bręsti šventume. O svarbiausia, ką mes privalome daryti, yra tai, kad turime būti Jam ištikimi visu nuoširdumu.

Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius