■ Kardinolas Vincentas Sladkevičius, 1995 m. rugpjūčio 20 d. sulaukęs 75 m. amžiaus, pagal bažnytinės teisės kodeksą, įteikė pop. Jonui Pauliui II savo prašymą atsistatydinti iš užimamų pareigų. Popiežius kardinolo prašymą patenkino ir gegužės 4 d. Kauno arkivyskupu paskyrė vysk. Sigitą Tamkevičių SJ, lig šiol ėjusį vyskupo augziliaro pareigas.

■    Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete šiuo metu studijuoja 150 Kunigų seminarijos studentų ir apie 250 pasauliečių. 12 studentų pradėjo licenciato studijas.

■    Italijoje ir kitose šalyse dabar studijuoja 20 Lietuvos kunigų. Jie, įsigiję diplomus, grįš į Lietuvą. Numatoma, kad Lietuvos episkopatas nuspręs siųsti į Romą, Šv. Kazimiero kolegiją, studijuoti ne kunigus, o klierikus.

■    Kaišiadorių vyskupui Juozui Matulaičiui kovo 8 d. sukako 60 m. amžiaus.

■    Tikinčiųjų skaičius Rusijoje nuolat auga. Stačiatikių bendruomenės skaičius nuo 1991 m. paaugo dvigubai, musulmonų — tris kartus, katalikų net 7 kartus. Rusijoje save tikinčiais laiko apie 50% visų gyventojų.

■    Arkivysk. Audrys J. Bačkis Didįjį penktadienį, balandžio 5 d., Vilniuje su tūkstantine maldininkų minia ėjo jau tradiciniu tapusį Kryžiaus kelią.

■    Vilniaus arkikatedroje balandžio 13 d. buvo didelės iškilmės: arkiv. A.J. Bačkis suteikė kunigystės šventimus devyniems 1993 m. atkurtos Vilniaus kunigų seminarijos auklėtiniams. Prieš Vilniaus kunigų seminarijos atkūrimą jie mokėsi Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje Kaune. Gavę šventimus, naujieji kunigai kartu su arkivyskupu aukojo savo pirmąsias šv. Mišias.

■    Paryžiuje įsikūrusi bažnytinė informacinė tarnyba “Eglise d'Asie” praneša, kad Kinijos valdžia pradėjo didesnius Romos katalikų persekiojimus. Kinija su Vatikanu ryšius nutraukė 1957 m. Nuo to laiko religine laisve naudojos tik valstybės spaudimu įsteigtasis “Patriotinis Kinijos katalikų susivienijimas”, o Romai ištikimi katalikai buvo persekiojami. Šiuo metu Kinija žada dar labiau sugriežtinti religinių bendruomenių įstatymus ir bausti tuos, “kurie, dangstydamiesi religija, griauna valstybės vienybę”. Kinijoje esama apie 10 milijonų katalikų.

■    Kun. Antanas Puchenski, Švč. Marijos Nekalto Prasidėjimo parapijos klebonas Čikagos Brighton Parke, gegužės 19 d. atšventė 25 m. kunigystės jubiliejų. Per jubiliejaus šv. Mišias giedojo Lietuvos Vyčių choras, driguojamas muz. Fausto Strolios.

■    Kun. Walter Stankevičius, buv. Šv. Antano lietuvių parapijos Detroite klebonas, spalio 20 d. švęs 50 m. kunigystės jubiliejų. Iškilmės bus jo gimtojoje parapijoje — Dievo Apvaizdos bažnyčioje.

■    Kun Antanas Vitkus, nuo 1985 m. Alvito klebonas, mirė vasario 14 d.

■    Vysk. Antanas Deksnys, 14 m. rūpinęsis Europos lietuvių sielovada ir gyvenęs Romoje bei Bad Worishofene, Vokietijoje, šiais metais švenčia 90 m. amžiaus ir 65 m. kunigystės sukaktis.

■    Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje buvo atlikta Ferenco Liszto oratorija “Kristus”. Ją atliko XIV tarptautinio bažnytinės muzikos festivalio 240 dalyvių: tarptautinis jungtinis choras ir tarptautinis simfoninis orkestras. Dirigentas M. N. Sinden iš Švedijos.

■    Kun. Statys Yla savo knygose (Ateitininkų vadovas, Moderni mergaitė, Laisvės problema, Dabarties žmogus, Siauroji ir pilnutinė krikščionybė) bei straipsniuose nagrinėjo krikščioniško gyvenimo principus, artimo meilės ir visuomeninių pareigų prasmę. Lietuvoje atsirado iniciatorių, pasiryžusių atrinkti aktualiausius kun. St. Ylos darbus ir juos išleisti vienoje knygoje.

■    Vatikanas pranešė, kad pasibaigė 11 metų trukęs lietuvių kalba šv. Mišių transliavimas į Lietuvą per Vatikano radiją. Šv. Mišių transliacija Lietuvai dabar vyksta tuo pačiu laiku iš Vilniaus katedros.

■    Kun. Romuoldas Ramanauskas, Krakių klebonas, įsteigęs ten vaikų ir senelių namus, šiais metais vedė rekolekcijas Australijos lietuviams, aplankydamas didesniuosius jų telkinius.

■    Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vysk. Juozas Preikšas balandžio 14 d. tris šios vyskupijos diakonus įšventino kunigais.

■    Balandžio 18 d. Panevėžio katedroje buvo pagerbtas jos klebonas mons. Juozapas Antanavičius, sulaukęs 65 m. amžiaus.

Juozas M.