Vasaros mėnesius liepą bei rugpjūtį galima pavadinti atostogų mėnesiais. Paprastai vasarą žmonės pasirenka vieną kitą savaite poilsiui. Šv. Raštas sako, kad ir Dievas, sutvėręs pasaulį per šešias dienas, septintąją ilsėjosi. Žinoma, Dievui atostogos nebuvo reikalingos, bet jis gal norėjo duoti pavyzdį žmogui, kad poilsis jam būtinas, kad žmogus nėra koks nors perpetuum mobile, jis negali visą laiką užsiimti nei fiziniu, nei protiniu darbu, poilsis jam būtinai reikalinga. Be poilsio joks darbas nebus našus. Kai kurie giriasi, kad visą laiką dirba be jokių atostogų. Čia nėra ko girtis, bet verčiau susimąstyti ir keisti savo gyvenimo būdą, kol dar nesugadino nervų sau ir kitiems. Kaip sekmadienis, taip ir atostogos turi būti ne tik poilsis, bet ir minčių pakėlimas prie Dievo. Atsikvėpęs nuo kasdieninio darbo įtampos, žmogus gali ramiai pažvelgti į save, į savo dvasinį gyvenimą, kad pailsėtų ne tik jo kūnas, bet ir dvasia. Neužmiršti sportininkų posakio, kad sveikame kūne ir dvasia yra sveika — "mens sana in corpore sano".
Šv. Onos bažnyčia Vilniuje. Šv. Onos šventė — liepos 26 d. A. Sutkaus nuotr.