Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Rožančius, rožinis ar rožinys?

     Apie tai jau seniau esame rašę “Laiškuose lietuviams”, kur rodėme palankumą žodžiui rožinys. Dabar ir kalbininkas Aldonas Pupkis, vyriausias “Gimtosios kalbos” redaktorius, savo žurnale (1996 m., Nr 4) siūlo vartoti šį žodį: “Šiuo atveju, nors dažniau vartojamas rožinis,pirmenybę derėtų teikti lyčiai rožinys.Mat lietuvių kalboje, kai turimi du vienodos reikšmės variantai, kurių vienas yra daiktavardis, o kitas - sudaiktavardėjęs būdvardis ar dalyvis, vartosenai paprastai pasirenkamas daiktavardis”.

     Vartojantieji žodį rožinis,jį dvejaip kirčiuoja: rožinisir rožinis,tai rožinysir šiuo atveju tinkamesnis, nes čia nėra jokios kirčiavimo problemos. O linksniuojant, tiek rožinis,tiek rožinysskiriasi tik vardininke (žinoma, ir šauksmininke), o kituose linksniuose jų formos visiškai tos pačios.

Konteineris, talpintuvas ar krovininė?

     Apie tai jau buvo rašyta ir “Laiškuose lietuviams”, ir “Drauge”, ir “Gimtojoje kalboje”. Ten buvo siūloma krovininė.Mat konteinerisyra svetimybė, o talpintuvasnėra labai vykęs pasiūlymas konteinerioatitikmeniu. Jis daugeliui nepriimtinas ir vengiamas vartoti. Apie tai jau buvo rašyta ir spaudoje. O krovininėvisai tinkamas žodis. Tai yra sudaiktavardėjęs būdvardis. Juk sakome krovininis vagonas, krovininė dėžė.Tad konteineristaip pat yra didelė krovininė dėžė.Turime nemaža pavyzdžių, kur būdvardis sudaiktavardėja - tampa daiktavardžiu, pvz., cukrinė, druskinė, peleninėir kt.

Klausimai ar klausimai?

     Vienaskaitoje šį žodį visi taisyklingai kirčiuoja, dėdami kirtį ant pirmojo skiemens: klausimas, klausimo, klausimui...Taip turėtų būti ir daugiskaitoje. Deja, gal pusė mūsų tautiečių tiek Lietuvoje, tiek ir už jo ribų daugiskaitoje visuose linksniuose (išskiriant galininką) šį žodį kirčiuoja paskutiniame skiemenyje: klausimai, klausimų, klausimams, klausimais, klausimuose.Tai klaidingas kirčiavimas. Bendrinėje lietuvių kalboje taip kirčiuojamo šios reikšmės žodžio nėra ir neturi būti. Kaip vienaskaitoje, taip ir daugiskaitoje kirtį reikia dėti ant pirmojo skiemens: klausimai, klausimų, klausimams, klausimus, klausimais, klausimuose.

     Taigi. Taip turėtų būti. Bet labai gerai žinome iš praktikos, kad žmones prie to pripratinti beveik neįmanoma.

Spausdinti ar spausdinti?

     Be abejo, tik spausdinti.Neaišku, iš kur daugelis yra įpratę šį žodį kirčiuoti spausdinti.Jo kirčiavimas yra pastovus - kirtis visuomet ant pirmo skiemens: spausdinti, spausdina, spausdinimas. Įdomu ir keista, kad tie, kurie kirčio nededa ant pirmojo šio žodžio skiemens, pirmąjį skiemenį kirčiuoja žodyje spaustuvė.O turi būti kirčiuojama spaustuvė,kaip ir kiti žodžiai su priesaga -uvė: virtuvė, dirbtuvė, parduotuvė.Tik krautuvėleidžiama kirčiuoti dvejaip: krautuvė ir krautuvė.

     Kadangi šiuose atsakymuose į klausimus porą kartų paminėjome Lietuvoje leidžiamą kalbos žurnalą “Gimtoji kalba”, labai raginame skaitytojus, besidominčius kalbos klausimais, šiuo žurnalu susidonėti. Jį užsisakyti ir gauti reikiamų informacijų galima šiuo adresu: “Gimtoji kalba”, Z. Sierakauskio 15, 2600 Vilnius, Lithuania. Tel 63-27-28. Jo vyriausiasis redaktorius yra kalbininkas Aldonas Pupkis su gausia redakcine kolegija, kuriai priklauso žinomi dabartinės Lietuvos kalbininkai. Tai yra labai populiarus žurnalas, rašąs įvairiausiais praktiškais kalbos klausimais.