Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Tėvynėje

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

STUDENTIŠKAS VERSLAS: KETURI ALAUS BUTELIAI UŽ ŠUKUOSENĄ

     Pažangūs Vilniaus universiteto studentai gauna 90 Lt dydžio stipendiją, itin gerai besimokantys - 119 Lt, prasčiau besimokantys - 30 Lt pašalpą (jeigu studentas iš socialiai remtinos šeimos - 75 Lt).

     Šiais mokslo metais už vietą bendrabutyje reikia mokėti po 60 Lt per mėnesį, prognozuojama, kad kitais mokslo metais reikės jau 90 Lt. Dauguma studentų neišsiverčia iš to, ką jiems duoda iš biudžeto, tad darbštesnieji imasi privataus verslo.

     Seniausias ir populiariausias studentų būdas užsidirbti pinigų - referatų, kursinių ir diplominių darbų rašymas. Pasak ketvirto kurso Istorijos fakulteto studento Gedimino, uždarbis priklauso nuo paklausos, temos sudėtingumo ir laiko, per kurį darbas turi būti atliktas. Bet galioja tarifai už darbo valandą - 20-25 Lt. Pasak Gedimino, jo klientai - ne vien VU, bet ir kitų aukštųjų mokyklų studentai. Dažniausiai kreipiasi neakivaizdinio skyriaus studentai, bet ateina ir turtingų stacionaro studentų, tinginčių vargintis. Gediminas tikino turįs vieną nuolatinį klientą, kuris nuo pat pirmo kurso šitaip siekia aukštojo mokslo diplomo.

     Busimoji lituanistė, trečiakursė Virginija darbus bendrabutyje spausdina elektronine mašinėle, už vieną mašinraščio lapą ima vieną litą, jeigu reikia ištaisyti kalbos ir stiliaus klaidas, kaina šokteli iki 2,5-3 Lt. 50 puslapių tekstą Virginija išspausdina per tris vakarus. Pašnekovė teigė, kad klientų prisitraukti sunku, nes dauguma studentų dabar nori kompiuteriu ir išspausdintų, ir sumaketuotų tekstų.

     Ketkvirtakursis fizikas Mindaugas kompiuteriu sudaro programas, lenteles, skaičiuoja procentus, braižo grafikus, už darbo valandą imdamas 20 Lt. Mindaugas teigė specialiai laiko netempiąs, jam tai nenaudinga, nes jo verslo rūšies paklausa yra didelė. Paprastai vaikinas per valandą sudaro vieną itin sudėtingą lentelę arba du-tris nesudėtingus grafikus. Mindaugas taip pat kompiuteriu renka ir maketuoja tekstus. Jis teigė laikąsis pačių mažiausių Vilniuje šio verslo tarifų - už vieno mašinraščio teksto surinkimą imąs iki 5 Lt, jeigu reikia ištaisyti klaidas - apie 8 Lt, o už sumaketavimą - 80 ct.

     Veiklesni studentai įsidarbina įvairiose firmose, kiti rengia moksleivius baigiamiesiems arba stojamiesiems egzaminams. Gudresni bendrabutyje gyvenantys studentai susimano namudinį verslą.

     Trečio kurso istorijos specialybės studentė Jurgita Saulėtekyje kepa tortus ir pyragus. Ji tikino, kad tai tikrai pigiau nei parduotuvėse: už vieną kilogramą imanti 12-25 Lt. Būna dienų, kada Jurgita sulaukia trijų keturių užsakymų, kepa dažniausiai anksti rytą, kol visi kaimynai tebemiega, arba vėlai vakare. Bendrabučio administracija nedraudžia jai verstis šiuo verslu, bet yra nepatenkintų kaimynų. Pakalbinti studentai teigė, kad pats tortų ir pyragų kepimas jiems netrukdo, bet piktina tai, kad už paslaugas - elektros energiją, dujas, vandenį visiems tenka mokėti vienodai, niekas neskaičiuoja, kas, ko ir kiek išeikvoja.

     Pirmakursis matematikas Aurelijus bendrabutyje kerpa kolegas studentus. Pasak vaikino, jis brangiai “neplėšia” - ketvertas butelių alaus arba 5 Lt, tuo tarpu Saulėtekyje įsikūrusioje studentų kirpykloje už šią paslaugą vaikinams reikia pakloti 10 Lt.

     Pasitaiko ir kurioziškų skelbimų. Norėdami pašmaikštauti, studentai kartais pasiskelbia, kad jiems reikalinga kambarinė arba namų tvarkytojas. Du draugai busimieji ekonomistai Edvinas ir Algirdas pasiskelbė siuvą tik moteriškus drabužius. Vaikinai sakėsi, kad nusivylusių klienčių buvo nemažai, bet tai buvęs tik rinkos tyrimas. (Lietuvos aidas Nr. 122).

ŽVEJYS ŠVENTOSIOS UPĖJE RADO RUSIŠKĄ MINĄ

     Žvejodamas Šventosios upėje, pačiame Ukmergės miesto centre, ukmergiškis Evaldas Jaravojus pastebėjo vandenyje miną. Apie tai pranešė policijai. Mina .gulėjo vandenyje, apie 2 metrus nuo kranto, toje vietoje, kur pakrantėje kasmet dega Joninių laužai.

     SKAT Ukmergės rajono teritorinės gynybos vadas kapitonas Vidmantas Leščius tą patį vakarą pranešė apie šį faktą Vilniuje esančiai motorizuotai pėstininkų brigadai “Geležinis vilkas”. Operatyvinė išminuotojų grupė, kitą rytą atvykusi į Ukmergę, ištraukė miną iš vandens ir krante iškastoje duobėje susprogdino.

     Kapitonas V. Veščius pranešė, kad tai rusiška minosvaidžio mina, pasilikusi dar nuo 1944 m. Tais metais buvo susprogdinta dalis tilto per Šventąją. “Tai ne pirmas kartas, kai upėje randama mina. Tokia rasta ir 1991 metais, tuomet irgi buvo iškviesta išminuotojų grupė ir mina sunaikinta. Pernai žmonės irgi rado miną, tačiau nepranešė niekam, o patys ją susprogdino. Visos minos randamos beveik toje pačioje vietoje - apie 500 metrų žemyn upe nuo tilto” -, kalbėjo V. Leščius.

     Kapitonas V. Leščius priminė, kad tokių atvejų gali pasitaikyti ir daugiau, žmonės būtinai privalo pranešti policijai arba gynybos štabui. Gegužės 31d. Ruklos kariniame poligone žuvęs nuo sprogimo keturiolikmetis Ruklos miestelio moksleivis Aleksejus Demjanovas buvo radęs tokią pačią miną, kokią aptiko ir ukmergiškis žvejys. Aleksejus tuomet pats lenktiniu peiliu krapštė minos sparnelius, ir ši sprogusi.

     Motorizuotos pėstininkų brigados “Geležinis vilkas” operatyvinės išminuotojų grupės vyr. išminuotojas Darius Gudas sakė, jog šiuo metu tokių atvejų pasitaiko labai dažnai. “Vilniuje buvo išmesta mokomoji granata, teko ją neutralizuoti. Prasidėjus vasarai, visuomet tokių iškvietimų padaugėja”, - sakė vyr. išminuotojas. Atskirojo inžinerijos bataliono pionierių būrio skyrininkas jaunesnysis puskarininkis Vitas Kavaliauskas aiškina taip: “Niekas anais laikais nesiėmė šio darbo. Niekam tai nerūpėjo, todėl ir liko gulėti žemėje ar upėse daugybė minų. Mes dabar turine jas sunaikinti. Tačiau tai reikia daryti taip, kad nenukentėtų aplinkiniai žmonės, objektai”. (Lietuvos aidas Nr. 116)

VILNIAUS POLICININKAI STEBĖJO SKRAIDANČIĄ LĖKŠTĘ

     Kelyje Vilnius - Medininkai budėję du kelių policininkai netoli plento prie Nemėžio gyvenvietės, maždaug už 10-ies kilometrų nuo Vilniaus, pastebėjo keistą šviesos šaltinį danguje.

     Pasak policininkų tarnybinio raporto, visiškai tamsiame danguje švytėjo baltos pulsuojančios šviesos apskritimas, periodiškai tai išsiskleidžiantis į didelį apskritimą, tai susitraukiantis į mažesnį. Apskritimas, pasak policininkų, kybojo maždaug 20-30 metrų aukštyje ir judėjo įvairiomis kryptimis. Norėdami įsižiūrėti į skraidantį šviesos šaltinį iš arčiau, policininkai paėjėjo maždaug 50 metrų nuo kelio greta jo esančios kūdros link, bet jis tuomet dingo. Švytėjimą policininkai stebėjo maždaug pusvalandį. Žolėje po šviesa policininkai teigia girdėję neįprastus garsus. Įvykio vieton buvo iškviestos papildomos policijos pajėgos, greito reagavino būrio “Aras” ir Civilinės saugos departamento pareigūnai. Tačiau po nuodugnios apžiūros, įskaitant radiacijos fono matavimą, nieko neįprasto neaptikta.

     Kaip “Lietuvos aidui” sakė Vilniaus rąj. viešosios policijos vyresnysis komisaras Valentinas Juchnevičius, į įvykio vietą buvo iškviesti “Aro” pareigūnai, nes nebuvo tikrai žinoma, kodėl sklinda garsų. Pasak komisaro, norėta įsitikinti, ar nėra padėta sprogmenų. Toje vietoje, kur buvo pastebėtas NSO, maždaug 10-ies metrų spinduliu truputį nugulusi aukšta žolė. Tačiau, jo nuomone, tai galėjo atsitikti ir dėl lietaus. O žolėje policininkų girdėtus garsus, komisaro manymu, galėjo skleisti kūdros gyvūnai. Apklausus vietinius gyventojus, nepavyko išsiaiškinti, ar kas nors dar matė NSO. Dėl NSO mačiusių policininkų normalios sveikatos būklės V. Juchnevičius neturįs abejonių. (Lietuvos aidas Nr. 124)

PANOVIŠKIŲ PIENIŲ PYNĖ-REKORDININKĖ

     Agentūra “Factum” prie Lietuvos kultūros fondo į Lietuvos rekordų knygą įrašė naują floristikos rekordą. Dvylika pirmų, trečių ir ketvirtų klasių mokinių iš Šakių rajono Panovių pagrindinės mokyklos nupynė ilgiausią - 95 m ilgio -pienių pynę.

     Šio rekordo idėją savo puslapiuose pasiūlė vaikų žurnalo “Genys” redakcija. Tai jau šeštasis rekordas, įrašomas į Lietuvos vaikų rekordų knygą, kurį organizavo ši redakcija. (Lietuvos aidas 128)