Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Klausimų kraitelė

     1933 m. būrelis lietuvių kalbos mylėtojų Kaune įsteigė kalbos žurnalą (tada jis buvo pavadintas laikraščiu) “Gimtoji kalba. Į redakciją buvo pakviesta S. Čiurlionienė, V. Kamantauskas, A. Salys ir J. Talmantas (atsakomasis redaktorius). Žurnale buvo poluliarus klausimų ir atsakymų skyrius “Klausimų kraitelė”.

     Lietuvoje žurnalas ėjo iki 1941 m., kada dėl visiems žinomų priežasčių turėjo sustoti. 1958 m. jis buvo atgaivintas JAV Čikagoje, į kur buvo iš Lietuvos pasitraukę kalbininkai; L. Dambriūnas, P. Jonikas, A. Salys, Pr. Skardžius. Čia “Gimtoji kalba” ėjo iki 1968 metų. Tais pat metais Lietuvoje buvo pradėtas leisti panašus kalbos žurnalas, pavadintas “Mūsų kalba”, ėjęs iki 1989 metų. Lietuvai išsivadavus iš pavergėjų, 1990 metais vėl buvo atgaivinta “Gimtoji kalba" Lietuvoje. Dabar jos adresas: Z. Sierakausko 15, 2600 Vilnius. Visiems, kurie domisi lietuvių kalba, labai patariama šį populiarų mėnesinį žurnalą užsisakyti. Vyriausias jo redaktorius yra kalbininkas Aldonas Pupkis. Redakcinę kolegiją sudaro apie 10 žinomų Lietuvos kalbininkų.

     Šiais metais “Gimtoji kalba" išleido 226puslapių knygą, vardu “Klausimų kraitelė", kurioje surinkta aktualiausi klausimai su kalbininkų atsakymais nuo pat GK pasirodymo iki šių dienų.

     Šiame, o gali ir kituose "Laiškų lietuviams” numeriuose, pateiksime vieną kitą įdomesnį klausimą su kalbininkų atsakymais. Skliausteliuose bus pažymėta kas ir kada atsakė.

J.V.

Kaip reikėtų lietuviškai versti anglų bill of rights?

     Šis specialus juridinis anglų amerikiečių posakis lietuviškai verstinas teisių deklaracija: viena, taip jis iš dalies jau buvo verčiamas mūsų ligšiolinėje teisinėje kalboj; antra, Anglijos parlamento 1689 m. paskelbtas bill of rights buvo vadinamas Declaration of rights, o tolygus 1789 m. prancūzų aktas vadinamas Declaration dės droits de l’hom-me et du citoyen. Didžiajame antrosios laidos Websterio žodyne irgi sakoma: bill, or declaration of rights. Angl. bill (iš lot. bulla) čia visų pirma reiškia “statement, declaration”, t.y. pareiškimas, deklaracija. Ilgainiui deklaracija galėjo įgauti specialinę, “pagrindinės asmens teisės (ir laisvės)” reikšmę. Dėl to dabar JAV tuo vardu vadinama dešimt pirmųjų konstitucijos papildymų, kurie laiduoja (garantuoja) tam tikras žmonių teises - kalbos, susirinkimų ir tikėjimo laisvę. (Pranas Skardžius. 1958 2 37)

Kuo skiriasi atspausdinti ir išspausdinti?

     Dabartinėje mūsų spaudos kalboje ir kai kuriuose net žodynuose šie veiksmažodžiai dažnai maišomi: užuot išspausdinti sakoma atspausdinti ir atvirkščiai. Iš tikrųjų juos turėtume šiaip skirti: atspausdinti reiškia spausdintą dalyką spausdinti, atmušti, ang. to reprint, vok. abdrucken (iš to ir atspaudas, “atspaustas dalykas”, pvz., straipsnio atspaudas), o išspausdinti “pirmą kartą spausdinti, paskelbti” (pvz., vakarykščiame laikraščio numeryje buvo išspausdintas įdomus straipsnis). Plg. dar: atmušė lentą nuo sienos ir išmušė skylę sienoje; atkirpo gabalą medžiagos ir iškirpo lopinį, ir kt. (Pranas Skardžius, 1959 1 17)

Kaip lietuviškai best seller?

     Kartais sunku trumpus, pagaulius terminus išversti tokiu pat trumpu žodžiu ar posakiu. Taip yra ir šiuo atveju. Vokiškai šis posakis verčiamas ne visai tiksliai - vielverlangtes Buch (daug reikalaujama knyga), prancūziškai - livre a succes (sėkminga knyga). Pažodžiui verčiant būtų daugiausia ar geriausiai parduodama knyga. Tačiau nėra reikalo terminą versti pažodžiui. Tad ir šiuo atveju pardavimą galimą pakeisti pirkimu. Galėtume sakyti: daugiausia perkama knyga; geriausiai perkama knyga ar net perkamiausia knyga ir trumpai perkamiausioji. Čia tas neveikiamosios rūšies aukščiausiojo laipsnio dalyvis būtų ne visai įprastas, tačiau dėl galėjimo jis galimas. Plg. kitus panašius dalyvius: myliniausias draugas, patikimiausias žmogus, sukalbamiausia žmona ir kt. (Leonardas Dambriūnas, 1964 1 10)

Kaip sulietuvinti part time work?

     Mes, kaip ir kitos kalbos, neturime tam patogaus vertinio. Vokiškai, pavyzdžiui, verčiama Nebenbeschaftigung (šalutinis užsiėmimas), prancūziškai emploi a temps partiel, rus. nepolnyj rabočij den’ (nepilnas darbadienis). Lietuviškai, pažodžiui verčiant, būtų dalinio laiko darbas. Bet galima būtų išsiversti ir trumpesniu posakiu — dalinis darbas, nes iš tikrųjų tas, kas dirba dienos laiko dalį, tas ir atlieka ir dienos darbo dalį. Tad galima sakyti: turiu dalinį darbą, dirbu dalinį darbą. (Leonardas Dambriūnas, 1964 2 10)

Kaip reikėtų lietuviškai versti addiction?

     Adiktas(iš lot. addictus) yra žmogus, kuris į ką nors yra linkęs, įpratęs, turi tam tikrą įprotį arba tam tikrų, paprastai žalingų įpročių, pavyzdžiui, vartoti narkotikus, tam tikras piliules ir kt., todėl toks palinkimas vadinamas adikcija (iš lot. addictio). Šalia to dar kartais vartojama narkomanas “kas linkęs vartoti narkotikus” ir narkomanija “toks palinkimas” (iš graikų narkė “traukulys, mėšlungis, paralyžius, sustingimas” ir mania).

     Adikcijair narkomanija dažnai pakaitais ir vienoda reikšme vartojami. Kuris iš šių žodžių daugiau tiktų mūsų kalbai ir kuria reikšme, turėtų pirma nuspręsti mūsų medikai, kurie geriau moka lietuvių kalbą. Kaip nors sulietuvinti šiuos specialius terminus yra jau ne taip lengva; antra vertus, ar visados yra būtino reikalo? Plg. ambivalencija “prieštaringas jausminis kokio nors pergyvenimo [t.y. išgyvenimo] vertinimas (pavyzdžiui, neapykanta ir meilė kam nors vienu laiku)”, kurią vokiečiai verčia Doppelwertigkeit. Galbūt šį terminą ir mes galėtume lietuviškai versti, pvz., dvivertybė (plg. dviprasmybė), dvivertiškumas? Bet, apskritai imant, specialius tarptautinius terminus turėtume tik tada lietuvinti, kai jiems galime rasti arba susidaryti visai tinkamų lietuviškų pakaitų, plg. nesąmonė “absurdas”, pažanga “progresas” ir kt. (.Pranas Skardžius, 1965 1 14)

Klaidos pereito numerio Kalbos skyriuje

     Kiekviena klaida yra nemaloni, bet ypač atsiradus ten, kur kaip tik kalbama ar rašoma apie klaidų vengimą. Nežinia dėl kieno kaltės minėtame skyriuje įsibrovė keletas korektūros klaidų, kurios kiekvienam akivaizdžios. Be to, tame skyriuje “pranyko” visi reikalingieji kirčio ženklai. Mat kirčiai buvo sudėti melsvu rašalu, tai fotografijos aparatas jų “nepaėmė”.

     Kalbėdami apie rožinį, sakėme, kad šį žodį žmonės kirčiuoja dvejopai: rõžinis ir rožìnis. Tad jeigu vartosime jo grynai daiktavardinę formą rožinys, kirčiavimo problemos nebus.

     Skyrelyje “Kláusimai ar klausimaî” taisyklingai šis žodis turi būti taip kirčiuojamas: kláusimai, kláusimų, kláusimams, kláusimus, kláusimais, kláusimuose. Daugelis juos kirčiuoja netaisyklingai: klausimaî, klausimû, klausimáms, klausimaîs, klausimuosè.

     Skyrelyje “Spáusdinti ar spausdìnti” visur kirtis pirmame skiemenyje: spáusdinti, spáusdinu, spáusdinimas ... Bet žodis spaustùvė kirčiuojamas antrame nuo galo skiemenyje - spaustùvė, kaip ir dirbtùvė, parduotùvė. virtùvė. Tik žodis krautuvė gali būti dvejopai kirčiuojams: kráutuvė ar krautùvė.

     Už visas klaidas atsiprašom. Tikimės kad jų šiame skyriuje daugiau nebus.

■    Pasak kun. V. S. Vaičiūno, Katalikų Teologijos fakulteto dekano, pirmaisiais Atgimimo metais į Kauno Tarpdiecezinės kunigų seminarijos pirmąjį kursą įstojo apie 50 klierikų, o baigė mažiau negu 20. Atsiradus Telšių ir Vilniaus kunigų seminarijoms, Kaune klierikų skaičius sumažėjo. Seminarijos vadovybė nusprendė daryti griežtesnę stojančiųjų atranką. “Išeiti iš seminarijos, pradėjus mokslus, yra daug skaudžiau, negu būti nepriimtam iš pradžios”, pastebėjo jis.

■    Vatikano laikraščio “L’Osservatore Romano” paskelbtomis žiniomis, 1994 m. sausio 1 d. pasaulyje buvo 404.560 kunigų, iš kurių 260.587 vyskupijų ir 143.973 įvairių vienuolijų kunigai. Daugiau kaip 49% visų katalikų gyvena abiejuose Amerikos žemynuose, 30% Europoje, 10% Afrikoje, kiti kituose žemynuose