Antanas Saulaitis SJ
Šiais metais atėjo gražus janatviškas kvietimas dalyvauti “Vilniaus Jėzuitų gimnazijos skautų vieneto dvejų metų jubiliejuje, o Kražiuose buvo iškilmingai minima 104-toji skerdynių sukaktis. Trečiuosius mokslo metus pradėjusiai atgaivintai mokyklai dveji metai -visas amžius; Kražių įvykį nuspręsta kasmet prisiminti dėl simbolinės tikėjimą ir Bažnyčią užstojančiųjų reikšmės, nors skaičius nebūtų sidabrinis, auksinis, deimantinis. Panašiai ir Čikagos Jaunimo centre nuotaikingai atšvęsti 40-ieji metai, nors tai tebūtų vos ketvirtadalis didžiųjų emigracijų laikotarpio, o Jaunimo centro, kaip ir visų užsienio lietuvių įstaigų, likimas neaiškus, nes išeivijoje ligi šiol lietuviška sąmonė teišliko iki penktos kartos.
Į Jaunimo centro 40 metų sukakties minėjimą prisirinko pilna didžioji salė ištikimų bičiulių. Z. Degučio nuotr.
Europietiškai mąstantis Šventasis Tėvas labai uoliai puoselėja Krikščionijos 2000 metų jubiliejų, sujungęs sukaktį su 15 metų skelbiama naująja evangelizacija ir nustatęs trejus visuotinės ruošos metus. Kai kompiuterių bei elektroninių dalelyčių žinovai rūpinasi, kad prietaisai 2000-tuosius pasiekę neužspringtų, Bažnyčia ir krikščionija sielojasi, kad postmoderniame šimtmetyje Geroji Naujiena suprantamai skambėtų ir žmonių žmonijos sąžinę paliestų.
Vatikano radijo lietuviškoji laida pirmąjį Advento sekmadienį gražiai nusakė šventraštinę jubiliejinių metų sąvoką: susitaikyti ir sutaikyti, kai (Pusiaujo šiaurėje) dienos ilgėja, žmonijai šviesos metas.
XXI-asis amžius vis dažniau apibūdinamas kaip Bažnyčioje “pasauliečių šimtmetis”. Ne todėl, kad trūktų dvasininkų, bet kad Vatikano
II-ojo pabrėžtasis Krikštas vis labiau suprantamas kaip nuolatinė Jėzų Kristų tikinčiųjų būklė, kaip išreiškime “esu pakrikštytas” vietoje “buvau pakrikštytas”. Krikšto pažadai ir įsipareigojimas veda imtis atsakomybės už savąjį, savo artimųjų ir kitų žmonių tikėjimą, jį ugdantį teisingumą, Bažnyčios tarnybą taikos ir teisybės ištroškusiai žmonijai.
Pasauliečių šimtmetis gali reikšti, kad parapijose vis plačiau didesnį balsą ir atsakomybę turės didžiausioji Bažnyčios narių grupė, kuriai patarnauja nedidelė kunigų bei vienuolių mažuma. Nebe kaip kunigaikštystės valdymo piramidė, o kaip apie Kristų susibūręs ratas, tikintieji dalijasi Dievo duotomis dovanomis ir pašaukimais, kad visuma gyvuotų, kad pasaulis įtikėtų, kad visos tautos vieną Dievą šlovintų.
Postmodemiame amžiuje, pripildytame informacijos, srovių, ryšių, blaškančių “pagundų”, yra ir daug progų bei galimybių dar giliau tikėti. Ekumeninis sąjūdis, daugiakultūriškumas, “visuotinis žmonijos kaimas” reikalauja, kad asmuo nešiotų gilius įsitikinimus, kurių pagrindu su kitais bendrauja visų labui.
Savąjį tikėjimą ugdyti ir išlaikyti nebebus įmanoma kaip kokiam atsiskyrėliui, nors atsakomybė lieka asmeniška. Išlikti tikinčiu ir praktikuojančiu reikalaus talkos. Todėl jau dešimtmečius plinta maži rateliai - maldos, charismatikų, Šv. Rašto, jaunų šeimų. Čia apčiuopiamu būdu išgyvenama “Kur du ar trys susirenka mano vardu, ten ir aš esu” tikrovė. Ir žmogiškai įkandamu būdu dalijamasi mintimis, krikščioniška patirtimi, svajonėmis, kaip tradiciškai vykdoma vienuolijų būreliuose.
Susižinojimo priemonės atvėrė duris plačiai skaitybai, kurią atrinkti tinka recenzijos pagrindinėje spaudoje bei artimųjų patarimai. Vaizdajuostės papildo kursus ir leidžia negalintiems dalyvauti, jų medžiaga pasinaudoti. Kompiuterinis tinklas atveria religinius puslapius bei ryšius. Lietuviškame pasaulyje rimta spauda kaip Laiškai lietuviams - gera priemonė nuo idėjų, srovių, minčių neatitolti, kai esame užimti ir visur skubame.
Nuo amžių dvasininkai ir vienuolijos pasinaudoja dvasiniu vadovavimu arba palyda. Eiliniam žmogui tokia dvasinė talka būdavo prieinamiausia Susitaikinimo sakramente (išpažintyje), tačiau vis daugiau pasauliečių pasinaudoja dvasios “tėvu”, “motina” ar “seserimi”, su kuriais tikėjimo bei asmeniškais klausimais pasikalba, išgirsdami kito tikinčiojo supratimą apie ką Dievas jo ar jos gyvenime veikia, kur veda.
Plinta ir asmeniškai vedamų rekolekcijų sąjūdis, kur vietoj bendro pamokslo ar šalia vedėjo minčių būna asmeniški pokalbiai norintiems kažką ištirti ar aptarti. Studijų dienų visose vyskupijose apstu. Kas nori išlikti krikščioniu XXI-ajame amžiuje, turės pasinaudoti tokiais rateliais, įvykiais, prieinama medžiaga -ir pats prie šių pastangų savo dovanomis, sugebėjimais prisidėti.
Išskirtinė medžiaga bei renginiai — trejų metų jubiliejui ruoša, skirta trims Švč. Trejybės asmenims (1998-ieji: Šventosios Dvasios metai). Kruopščiai paruoštos programos atspindi šiuolaikinius žmonių dvasinius poreikius ateities uždaviniams šeimoje ir už jos vykdyti.
