Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Tėvynėje

Paruošė Marija A. Jurkutė

BIRŠTONE - PAMINKLO VYTAUTUI DIDŽIAJAM ATIDENGIMO IŠKILMĖS

     Šiemet sukanka 588 metai nuo Žalgirio mūšio, kuriame lietuvių, lenkų, rusų, čekų, totorių ir kitų tautų karių jungtinėmis pajėgomis sutriuškinta kryžiuočių Ordino galybė. Pagrindinis šio mūšio organizatorius ir vyriausiasis vadas tuomet buvo Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas.

Per Mišias giedojęs “Dainavos” ansamblis.     Z. Degučio nuotr.

     Lietuvių tauta niekuomet nepamiršo šio didžio ir talentingo Lietuvos valdovo, karvedžio, politiko, diplomato. Jo vardas aukso raidėmis įrašytas Lietuvos istorijoje. Jam statomi paminklai. Ypač daug jų pastatyta Lietuvoje 1930 m., minint jo mirties 500 metų sukaktį.

     Artėja krikščionybės 2000 metų jubiliejus. Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas buvo vienas iš tų, kurio pastangomis mūsų tauta (1387 m.) apkrikštyta. Kristaus atėjimo į šį pasaulį sukaktį minėsime su visos žemės krikščionimis. Kartu minėsime ir Vytauto Didžiojo gimimo 650 metų bei jo mirties 570 metų sukaktį. Šia dingstimi Birštono savivaldybės iniciatyva pastatytas paminklas Birštone Vytautui Didžiajam. Paminklui vieta pasirinkta ne atsitiktinai - aukštos kalvos, vadinamos Vytauto kalnu, papėdėje. Ant šio kalno kadais stovėjo medinė pilis, kuri saugojo vietovę nuo kryžiuočių antpuolių. Birštone Lietuvos Didysis kunigaikštis tvarkė valstybės reikalus, priiminėjo užsienio svečius, ilsėjosi su šeima, medžiojo.

     Paminklo kūrėjas - skulptorius Gediminas Jokūbonis. Paminklas (puspenkto metro aukščio raitelis) iškaltas iš granito. Tai pirmoji Lietuvoje Vytauto Didžiojo skulptūra, vaizduojanti kunigaikštį ant žirgo. (“Kauno diena” Nr. 162)

NAUJAS ISTORINIS LEIDINYS

     Vilniaus leidykla “Kardas” išleido naują istorinį leidinį “Lietuvos Didysis Kunigaikštis Kęstutis”.

     Šios knygos autorius - teisininkas, istorikas ir politinis veikėjas profesorius Augustinas Janulaitis. Jis yra parašęs ir kitų mokslinių istorinių studijų, kurių daugelį pasirašęs slapyvardžiais.

     Knygoje vaizdžiai aprašytas Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis, vienas žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų, pelnęs šlovę ir ainių pagarbą savo nesutaikinama kova su kryžiuočių Ordinu, už Lietuvos laisvę ir jos klestėjimą. (“Kauno diena” Nr. 143)

UTENOS KRAŠTO PADAVIMAI

     Tarp Molėtų ir Suginčių buvęs vienas didelis miestas. Čia buvę daug parduotuvių, keli turgūs. Per karą šis miestas sudegęs. Tik ten, kur dabar Molėtai, likęs miesto pakraštėlis. Čia praėję rusai ir pasakę: malo (mažai). Nuo šio žodžio ir kilęs Molėtų pavadinimas.

     O Suginčiai pavadinti nuo Suginto pavardės. Dabartinių Suginčių vietoje buvo viskas išdegę, likęs plynas laukas. Čia atsikėlęs Sugintas pasistatęs namą ir pradėjęs gyventi.

     Taip pasakojama knygoje “Utenos krašto padavimai”. Knygą parengė Utenos Aukštakalnio vidurinės mokyklos mokytoja ekspertė Leonora Buičenkienė. Pagal autentiškus žmonių pasakojimus surinkta 299 padavimai iš Anykščių, Molėtų ir Utenos rajonų. Daug padavimų apie vietoves, kaimus, miestelius ir jų pavadinimus. Pasakojama, kad Molėtų rajono pakraštyje tyvuliuojančio Asio ežero pavadinimas kilęs nuo bajoro Lasio pavardės, tik raidei L nukritus.

     Didelis raistas Motiejūnų kaime Kaziukraisčiu vadinamas todėl, kad jame nusižudęs vaikinas, vardu Kaziukas. Daug padavimų apie kalnus, pievas, salas. Įdomių pasakojimų yra išlikę apie Liesėnų, Kulionių, Pakubetiškių, Pelenių, Krivitiškių, Vorėnų ir kitus piliakalnius.

     O kiek žemė dar tebeslepia pradingusių miestų, užkeiktų lobių, žmonių! Kur dabar stovi Molėtų, Suginčių, Skudutiškio, Alantos ir Kuktiškių bažnyčios, ten buvęs užkastas lobis. Paslėpti pinigai buvę ir Druskių kaimo lauke. (“Lietuvos aidas” Nr. 31)

NAUJOJOJE AKMENĖJE STATOMA BAŽNYČIA

     Naujojoje Akmenėje žmones nors ir slegia nedarbo problemos, bet bažnyčios statybai jie po truputį aukoja. ^iame sovietmečiu sukurtame miestelyje iki šiolei bažnyčios nebuvo. Parapijos klebonas Julius Meškaukas mano, kad bažnyčios vidaus darbai bus baigti 2000 metais. O išorės apdaila truks turbūt ilgokai dėl lėšų stygiaus. Būsima bažnyčia jau dabar džiugina akį savo neįprasta architektūrine kompozicija (architektas Rimantas Zimkus). Statybos darbus atlieka Naujosios Akmenės firma “Grita”.

     Naujosios Akmenės savivaldybė bažnyčios statybai kasmet skiria po 80-100 tūkst. Lt. Stogo dangą labdaringai davė bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė “Eternit-Akmenė”. (“Lietuvos aidas” Nr. 129)

MOKYKLOS RENESANSAS

     Kernavėje, senojoje Lietuvos sostinėje, atgimė prieš 70 metų pastatytos mokyklos rūmas. Veik dešimtmetį čia nebuvo girdėti vaikų klegesio, laikas ardė pastato sienas, o pradžios mokykla glaudėsi vaikų darželyje.

     Pastatui gyvybė sugrąžinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Širvintų rajono savivaldybės pastangomis. Įkurtuves atšventusi pradžios mokykla pavadinta buvusio mokytojo tremtyje mirusio Kernavės šviesuolio Juozo Šiaučiūno vardu. Pastatą atšventinęs prelatas mons. Česlovas Krivaitis tiki, kad mokykla Kernavėje skleis šviesos spindulius kaip ir prieškary. Vilniaus apskrities viršininkas Alis Vidūnas įsitikinęs, kad ši pradžios mokykla netrukus peraugs į pagrindinę. (“Lietuvos aidas” Nr. 173)

KIEK MOKYKLŲ ESAMA LIETUVOJE?

     Šiemet Lietuvoje veiks 2356 bendrojo lavinimo mokyklos. Daugiau kaip 90 proc. jų bus lietuviškos, 88 - mišrios, 80 - rusų, 63 - lenkų dėstomomis kalbomis. Vilniuje veiks mokykla, kurioje bus dėstoma baltarusių kalba. Daugiausia yra pradinių mokyklų - 824, vidurinių ir gimnazijų - 702, pagrindinių - 585. (“Dienovidis” Nr. 29)

AUKIME BE TABAKO !

     Tyrimais nustatyta, kad ketvirtadalis jaunesniųjų klasių moksleivių ir du trečdaliai dešimtokų Lietuvoje jau buvo bandę rūkyti. 61,5 proc. visų 15-16 metų moksleivių buvo rūkę vienu ar kitu savo gyvenimo laikotarpiu. Iš jų 78,7 proc. berniukų, 53,1 proc. mergaičių. Apie 25 proc. moksleivių (37 proc. - berniukų ir 18 proc. - mergaičių) rūko nuolat.

     Šiuos statistinius duomenis pateikė Respublikinis sveikatos mokymo centras Pasaulinės dienos be tabako, minėtos gegužės 31-ąją proga. Kiekvienais metais skelbiamas vis kitas Pasaulinės dienos be tabako šūkis. Šimet jis - “Aukime be tabako!”

P     asaulinės sveikatos organizacija (PSO) primena, kad nuo tabako sukeliamų ligų mūsų planetoje žūva apie 3 mln. žmonių - mirštama kas dešimt sekundžių. Jei ir toliau žmonės taip rūkys, apie 2020 metus, kaip yra apskaičiavę PSO ekspertai, dėl rūkymo pasaulyje kasmet žus 10 mln. žmonių. (“Lietuvos rytas” Nr. 103)

LOBIO PAIEŠKOS BAIGĖSI NESĖKME

     Numanomo “Preilos lobio” ieškotojai visiškai nutraukė bevaises pastangas paruošti vietą kasinėjimams Kuršių marių dugne. Jie kelis kartus mėgino, bet taip ir neįstengė nusausinti metaliniu aptvaru aptverto ploto, kad galėtų kastis į marių dugno smėlį. Darbai visiškai sustojo, paiešką finansavusiai Vokietijos TV bendrovei NDR nusprendus daugiau nebešvaistyti pinigų. NDR ketino sukurti filmą apie lobio paieškas. Neringos meras Stasys Mikelis sakė siūlysiąs Vyriausybei parengti naują darbų projektą ir skirti lėšų jam įgyvendinti.

     Kuršių marių dugną ties Preila nuspręsta kasinėti, kai vokiečių mokslininkai, tikrinę gandus, jog toje vietoje Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos kariai užkasę lobį, nustatė, jog toje vietoje iš tiesų kažko esama. Galimo radinio versijos įvairavo nuo Gintaro kambario, nacių pagrobto iš Rusijos caro rūmų, iki senos vokiečių amunicijos. Taip pat tikėtasi marių dugne rasti Antrojo pasaulinio karo metų Koenigsbergo gubernatoriaus Eriko Kocho archyvą.

Paieškos darbų projektą parengė mokslinė-techninė įmonė “Geoprojektas”, dirbo akcinė bendrovė “Lokys”. Darbų vykdytojai nustebino užsakovus vokiečius, atsivežę pasenusią techniką, nesugebėjusią susidoroti su numatytais krūviais. (“Lietuvos aidas” Nr. 166)

MIRĖ PIRMOJO LIETUVIŠKO TANGO KŪRĖJAS

Gauta žinia, kad Buenos Airese mirė Liudas Jakavičius, Klaipėdos ir Kauno konservatorijų auklėtinis. Rugpjūčio 8-ąją jam būtų sukakę 90 metų.

Liudas Jakavičius - žymaus knygų leidėjo, mėgėjiškų spektaklių režisieriaus ir vaidintojo Liudo Jakavičiaus-Lietuvanio (už nuopelnus Lietuvai 1939 m. apdovanoto Gedimino ordinu) sūnus. Bene labiausiai jis išgarsėjo kaip pirmojo lietuviško tango “Sutemos” kūrėjas (žodžiai Jūro Šaltenio), muzikinės pasakos “Saulės vaikai” autorius. Prieškary Liudas Jakavičius su Hofmeklerio orkestru grojo Kauno “Metropolyje”, Konrado kavinėje. Vokiečių okupacijos metais dirbo Šiaulių dramos teatro administratoriumi, 1942 m. - direktoriumi.

     Pirmąją Liudo Jakavičiaus žmoną sušaudė bolševikai. Su antrąja užaugino dvi dukras -Karmes Aldą, drabužių kūrėją, populiaraus madų salono savininkę, verslo pasaulyje žinomą Karlos vardu, ir kino žvaigždę dainininkę Gracielą-Marcia Bel.

     Apie Liudo Jakavičiaus mirtį pranešusi ponia Josel Suarez sakė, kad velionis iki paskutiniųjų gyvenimo dienų domėjosi įvykiais Lietuvoje, su pavydu kalbėjo apie tuos, kurie dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėje. (“Lietuvos aidas” Nr. 134)

"RAŠYTOJAI" ANT TILTO

     Daug kam lyriškų prisiminimų sukeliantis Palangos jūros tiltas pamažu perima senojo tradicijas. Viena iš jų - aplinkos įkvėptų žmonių kūryba. Ypač pačioje toliausioje vietoje, už posūkio. Štai pabėgę iš pamokų Kretingos gimnazistai taip įsiamžino: “Mes šiandien nerašysime algebros. Kaip ir nusiplovėm”. Kiti išsilieja eilėmis: Čia aš stovėjau (Kai tave mylėjau) Amžinai”. Arba ”Mūsų meilė buvo ryški. Nupirkau bonbonkių biškį”. Kitas “poetas”, matyt, tai perskaitęs užvirė pykčiu: “Jūs, šikniai, rašinėjat sau laimingi. Aš irgi būčiau laimingas, jei mano pana būtų su manimi”. Netrūksta ir tikrų nepraustaburnių.

     Atskiras kūrybos klodas - apie mėgstamus muzikantus ir jų grupes. “Mes už saulę (Mes už taiką). Mes už RAPą visą laiką”. Pažymėtina, kad užrašuose jaučiami, anot Markso, viso pasaulio proletarai. Užrašai rusų, anglų, vokiečių kalbomis. Su stambiom klaidom. Gal rašyta ne gimtąja kalba?

     Ką gali žinoti, kas taip sukrutina žmogaus kuriamąsias galias, vos kelis šimtus metrų perėjus virš bangų? Gal teisus vienas “rašytojas” ant atramos peiliuku išpjaustęs , kad “žmones kartais veikia Mėnulio pilnatis”... (“Kauno diena” Nr. 121)