Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Kalba


Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Vietininko vartojimo klaidos

(Tęsinys)

     4. Netaisyklingas būvio vietininko vartojimas. Kai kurie, skaitydami šias pastabas, gal pasakys: “O dėl ko tie posakiai mūsų kalbai ‘nebūdingi’, dėl ko jie nevartotini? Juk jie taip mūsų kalboje paplitę, tad kam jų vengti?” Jie mūsų kalbai dėl to nebūdingi, kad sudaryti ne pagal mūsų kalbos dėsnius, neužtinkami svetimybių nesugadintoje liaudies kalboje. Dažniausiai tai yra vertiniai iš kitų, ypač slavų kalbų. Taip ir būvio vietininkas labai dažnai ne visai taisyklingai vartojamas, verčiant į lietuvių kalbą kitose kalbose girdėtus posakius. Tuos mūsų kalbai nebūdingus ir nevaizdingus būvio vietininkus galime pakeisti įvairiais būdais.

     a.    Netaisyklingą būvio vietininką dažnai galima pakeisti kilmininku, dalyviu, būdvardžiu ar kitomis kalbos dalimis. Pvz.: Ji pasijuto vienatvėje (=viena, vieniša). Tos patalpos buvo blogame stovyje(=apleistos, apgriuvusios, netvarkomos). Jo kraujo spaudimas yra normos ribose(=normalus). Jis buvo geroje nuotaikoje (=geros nuotaikos, gerai nusiteikęs). Sportininkas buvo geroje formoje (=geros formos).

     b.    Kai kurie sudėtiniai tariniai su būvio vietininku gali būti pakeisti trumpesniais ir sklandesniais vientisiniais tariniais, t.y. žodžių junginį gali atstoti vienas veiksmažodis. Pvz.: Ar tas įstatymas dar tebėra galioje(=tebegalioja)? Mano tėvai dar tebėra atostogose(tebeatostogauja). Ar tu esi to dalyko kurse (=Ar esi apie tą dalyką informuotas, ar apie tai ką žinai)!

     c.    Tam tikri netaisyklingi būvio vietininkai gali būti keičiami dvejybiniais galininkais. Pvz.: Jį suėmė girtame stovyje (=girtą). Rugius žaliam pašarui reikia pjauti plaukimo fazėje(=plaukiančius, pradėjus plaukti).

     d.    Kartais nevykusį būvio vietininką galima pakeisti tik perorganizuojant visą sakinį. Būvio vietininkas tokiu atveju dažniausiai verčiamas vardininku. Pvz.: Geresnėje padėtyje yra mūsų kaimynai (=Geresnė padėtis yra mūsų kaimynų). Tavo paskaita turėtų būti dėmesio centre(=dėmesio centras).

     e.    Būviui reikšti netinka įvardžių kas, tasvietininkai: Pvz.: Kame čia dalykas(=Kas čia yra? Kas čia atsitiko? Koks čia reikalas?). Vargas yra tame (=tas), kad jis nieko nenori klausyti.

     Dar galima pridėti, kad kartais vietininkas į sakinį įbrukamas visai be jokio reikalo. Jį išmetus ir sakinį perredagavus, mintis pasidaro daug aiškesnė, o sakinys sklandesnis. Pvz.: Jo asmenyje susilaukėme gero daktaro (=Iš jo susilaukėme gero daktaro). Jis pasižymėjo kaip geras organizatorius sporto srityje (=Jis pasižymėjo geru sporto organizatorium). Komandos sudėtyje (=Komandoje) įvyko tokie pasikeitimai. Salės patalpose (=Salėje) įvyks paskaita.

     5.Lietuvių kalboje vietininkas niekada negali reikšti objekto, t.y. niekada neina papildiniu.Kas kita kitose kalbose, pvz. rusų, kur tokios konstrukcijos labai įprastos. Kartais lietuviai, nusižiūrėję į tas svetimas kalbas, klaidingai pavartoja vietininką, be kurio mes galime lengvai apsieiti, ypač su veiksmažodžiais nusimanyti, nusivokti, įsitikintiir pan. Tokius posakius visuomet taisydavo ir J. Jablonskis. Štai keli jo pataisyti sakiniai: Pagarsėti norėjo meno reikaluose nusimanąs (=nusimanymu apie meno reikalus). Nenusimanau aš kare (=apie karo dalykus). Mus tame įtikina (=Mus tuo įtikina). Buvo įsitikinęs senovės lietuvių turtingos literatūros buvime (=...kad senovėje lietuvių literatūros būta turtingos). Niekas neįtars tame (=tuo).

     Dar pridėsime keletą kitų panašių sakinių: Literatūroje (=Apie literatūrą) jis nieko nenusivokia. Kame (=Kuo) jis kaltas? Kame (=Kuo, kaip) pasireiškia jo išmintis? Šie du kūriniai skyrėsi tik kai kuriose detalėse (=kai kuriomis detalėmis). Juodu susitarė visuose klausimuose (=visaisklausimais). Bitės padeda gėlių apvaisinime (=apvaisinti gėles).

     Papildinio vietininkas kartais pavartojamas ten, kur geriau tiktų objekto naudininkas. Pvz.: Didelę įtaką žmonių gyvenime (=gyvenimui) daro modernioji technika. Ši medžiaga labai naudinga kai kurių aparatų gamyboje (=gamybai).

     6.    Lietuvių kalboje vietininkas neturėtų reikšti priežasties. Tačiau, verčiant iš kitų kalbų, dažnai pavartojami vietininkai, priežasčiai reikšti. Tokias konstrukcijas, kuriose šie nepageidaujami vietininkai eina prielinksniais arba polinksniais, lengva pakeisti taisyklingomis konstrukcijomis su prielinksniu dėl, o kartais prieveiksmiais todėl, dėl to ir pan. Pvz.: Tokio apsileidimo išdavoje (=Dėl tokio apsileidimo) gali lengvai kilti gaisras. Šio įvykio pasėkoje (=Dėl šio įvykio) jis visai prarado pusiausvyrą. Blogų sąlygų poveikyje (=Dėl blogų sąlygų) išdžiūvo visos gėlės. Jis visiškai nesimokė, ko išdavoje (dėl to) buvo paliktas toje pačioje klasėje. Pasitaiko neatsargių vairuotojų, ko pasėkoje (=todėl, dėl to) įvyksta daug nelaimių.

     Kartais žodžių junginiai su nevartotinais priežasties vietininkais gali būti keičiami pusdalyvinėmis, padalyvinėmis, o kartais ir dalyvinėmis konstrukcijomis. Pvz.: Pramonės išsivystymo išdavoje (=Išsivysčius pramonei,) šalyje padidėjo gerovė. Savęs vertinimo rezultate (=Save vertindamas,) žmogus užima atitinkamą vietą visuomenėje. Tiesioginių saulės spindulių poveikyje (=Veikiami tiesioginių saulės spindulių), mikrobai žūva.

     Norint išvengti nevartotino vietininko, kartais tenka perredaguoti visą sakinį arba jo dalį. Pvz.: Karo pasėkoje ūkis buvo nualintas (=Po karo ūkis buvo nualintas; Karas ūkį nualino). Tyrimų pasėkoje gautus duomenis (=Tyrimais gautus duomenis; Tyrimų duomenis) reikia tuoj užregistruoti.

     7.    Kai vietininkai priklauso ne nuo sakinio veiksmažodžio, bet nuo daiktavardžio (paprastai veiksmažodinio), jie pradeda reikšti nebe tiek vietą, laiką ar būdą, bet pasidaro nusakomieji, t.y. jie lyg apibūdina, pažymi daiktavardį, nurodo jo ypatybę. Imkim, pavyzdžiui, sakinį Darbas fabrike jai patiko. Čia galima kelti du klausimus: 1. kur patiko darbas - fabrike (vietos aplinkybė), 2. koks darbas patiko? - fabrike (nederinamasis pažyminys).

     Tokie nusakomieji vietininkai lietuvių kalbai nelabai pageidaujami. Geriau čia būtų vartoti kilmininkas. Pvz.: Išdažėme sienas visuose kambariuose (=visų kambarių sienas). Amerika nutraukė karą Vietname (=nutraukė Vietnamo karą). Mus džiugina laimėjimai kovoje už taiką (=kovos už taiką laimėjimai). Pirmininkaujantis posėdyje (=Posėdžio pirmininkas) pranešė, kad po pertraukos bus svarstomas kitas klausimas.

     Žinoma, šios rūšies vietininkų griežtai smerkti negalima. Kartais juos reikia vartoti stiliaus sumetimais, kai sakinyje būtų per daug kilmininkų arba būtų neaiški sakinio prasmė, jeigu vietininką keistume kilmininku.

     8. Kartais gali būti neaišku, ką pabrėžti: vietą, ar požymį, t.y. ką pavartoti: vietos vietininką ar nusakomąjį kilmininką. Tokiais atvejais dažniausiai bus daug sklandžiau ir aiškiau, pavartojus kilmininką. Pvz.: Ji pradėjo dirbti mokykloje (=mokyklos) bibliotekininke. Ji jau antri metai yra vaikų darželyje (=vaikų darželio vedėja). Tokiose šeimose (=Tokių šeimų) vaikai visuomet bus pavyzdingi. Spauda yra didelė jėga mūsų tautoje (=mūsų tautos jėga).

     Vietininko vartojimo klaidų ir mūsų rašomojoje, ir šnekamojoje kalboje daroma labai daug. Šiai lietuvių kalbai nebūdingai vartosenai daug įtakos daro svetimos kalbos, kur vietininko vartosena yra skirtinga nuo mūsų kalbos. Tad reikia čia daug atsargumo. Drąsiai jį galime vartoti tik tada, kai norime pažymėti vietą. Visais kitais atvejais (laiko, būdo, būvio reikšmėmis) tuoj pagalvokime, ar ne aiškiau ir sklandžiau būtų, jei pavartotume kilmininką ar visai kitaip sudarytume sakinį, vengdami vietininko. Įsidėmėtina, kad lietuvių kalboje vietininku negalime reikšti objekto, priežasties, tikslo. Tad praktiškas patarimas būtų toks: jeigu vietininkas sakinyje nėra būtinai reikalingas arba jeigu jo vietoje galime pavartoti kitą linksnį ar posakį, tai tokius linksnius bei posakius ir vartokime. Taip elgdamiesi, išvengsime daug klaidų.