Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Šypsuliai

-    Kokius gražius turi plaukučius! - sako svečias. — Juos gavai iš savo mamytės?

-    Neįspėjai, - rimtai užginčija maža mergytė. -Juos gavau iš savo tėčio, nes ant jo galvos beveik jau neliko nė vieno plaukelio.

Paklydę Alpių sniegynuose du keleiviai nudžiunga, pamatę St. Bernardo šunį su pakaklėj vienuolių pririštu konjako buteliuku sušalusiems atsigaivinti.

-    Štai prie mūsų artėja geriausias žmogaus draugas! - sako vienas paklydėlių.

-    Ir kartu su juo didelis šuo, - priduria antrasis.

-    Judu su žmona jau nesimėtote aštriais žodžiais.

-    Taip, nes mudu prisilaikome tam tikro susitarimo: iki pietų ji daro tai, kas jai patinka, o po pietų aš darau tai, ką ji mėgsta.

Mėgėjai dainininkei šeimyniniame pobūvyje padainavus keliais dainas, po kiek laiko ji klausia mažąjį Petriuką, kaip jam patiko jos dainavimas.

-Tai buvo nepakenčiamai baisu klausytis.

Dainininkei veido išraiška piktinantis tokia akiplėšiška vaiko nuomone, jo senelė bando pateisinti savo vaikaitį:

-    Prašome neimti į galvą, ką tas vaikėzas pliurpia, mat jis visuomet mėgsta kartoti tai, ką nugirsta iš suaugusiųjų.

Žiūrovas, išeinantis iš kino, įeinančiam į klausimą, ar filmas turi “happy ending”, atsako:

-    Matote, kokie visi išeinantieji iš kino atrodo laimingi, kad išeina...

Mergina kaime pavakare eina su vyruku keliu. Vyrukas vienoje rankoje neša kibirą pieno, o kita ranka vedasi ožką. Mergaitė patylėjusi taria:

-    Aš bijau.

-    Ko tu bijai?

-    Kad tu manęs nepabučiuotum.

-    Bet juk mano rankos užimtos, kaip aš tai galėčiau padaryti?

-    O, tu gali ožką pririšti, o kibirą su pienu kur nors čia pastatyti.

-    Tu pirkai naują automobilį?

-    Taip. Matai, užėjau į parduotuvę telefonu paskambinti, bet nepatogu buvo išeiti nieko nepirkus.

Moteris ateina pas daktarą. Daktaras po apžiūrėjimo sako:

-    Matot, ponia, jūs jau 90 metų. Aš daug ką galiu padėti, bet padaryti jus jaunesne aš negaliu.

-    Kas prašo padaryt jaunesne? Aš noriu dar 20 metų pasenti.

Vienas vyrukas šeimoj pasisakė, kad jis norįs vesti jų pažįstamą mergaitę. Apie tai išgirdusi motina tarė:

-    Ką tu galvoji? Ji yra žvaira.

-    Ji raudonplaukė, ar ne? - tarė teta.

-    Ji tikriausiai nerimta, - pasakė senelė.

-    Ji visai neturi pinigų, - pridėjo dėdė.

-    Ji atrodo labai silpna, - pasakė pusseserė.

-    Ji yra tinginė, - pritarė antroji pusseserė.

-    Ji yra ekstravagantiška, - papildė trečioji pusseserė.

-    Bet ji turi tikrai šviesią ir gražią ateitį, -pasakė norįs ją vesti sūnus.

-    Kodėl? - paklausė choru visa nustebusi šeima.

-    Ogi todėl, - atsakė sūnus, - kad ji neturi giminių, tai niekas jai nepatarinės.

Jauna ponia įėjo didingai į virtuvę ir sako virėjai Onai:

-    Klausyk, jei tamstą aplanko draugė, reikia elgtis tyliau. Vakar net užmigti negalėjau: taip virtuvėje buvo garsiai kvatojama.

-    Taip, ponia, bet aš čia nekalta. Aš tik pasakojau savo draugei, kaip tamsta neseniai bandei kepti pyragą.