Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Tėvynėje

Paruošė Marija A. Jurkutė

TRYS PENKTADIENIAI TRYLIKTĄ DIENĄ

    Žmonėms, bijantiems penktadienių, pasitaikančių tryliktą mėnesio dieną, 1998-ji nebus geri metai: net trys penktadieniai sutaps su trylikta mėnesio diena. Tai bus vasario, kovo ir lapkričio mėnesiais.

    Ištisus šimtmečius penktadienio ir skaičiaus 13 derinys daugeliui visame pasaulyje pranašauja nelaimes. Dėl šio prietaro žmonės atšaukia susitikimus, keičiamos kelionių datos, o daugelyje dangoraižių nėra tryliktojo aukšto.

    Kaip sako Mensfildo universiteto (Pensilvanija) matematikos profesorius ir skaičiaus 13 baimės tyrėjas Thomas Fernsleris, pastarąjį kartą trys penktadieniai 13 dieną per vienus metus buvo 1987-aisiais. Tai paprastai pasikartoja kartą per 11 metų. Profesorius apskaičiavo, kad jei birželio 13 diena bus penktadienis, tai iki metų galo daugiau tokių nelaimingų dienų nebepasitaikys. Bet jei vasario 13-oji bus penktadienis, tai tokių dienų dar pasitaikys kovą ir dar vieną kartą vėliau, jei tai ne keliamieji metai.

    Pats mokslininkas teigia nebijąs skaičiaus 13. Kad tai įrodytų, prie savo išklerusio automobilio pritvirtino numerį 13F0BIA.

    Prietaro, kad penktadienis, sutampantis su 13 mėnesio diena, pranašauja nelaimę, šaknys siekia ankstyvąją krikščionybę. Prie Kristaus paskutinės vakarienės stalo buvo 13 žmonių, o jis nukryžiuotas buvo penktadienį.

    Istorija gali pateikti pavyzdžių, tariamai patvirtinančių bloga lemiančią skaičiaus 13 prasmę: 1970 metais JAV erdvėlaivio “Apolonas 13” skrydis į Mėnulį, sprogus degalų bakui, buvo atidėtas. Raketa su astonautais pakilo balandžio 13 diena 00 val. 13 min. Skaičiaus 13 bijojo ir JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas. Jis tokiądieną stengdavosi nevykti į keliones. Net jo mirties data - 1945 metų balandžio 12-oji, atrodo, liudija apie prezidento nenorą atsisveikinti su šiuo pasauliu 13 dieną. (Lietuvos aidas Nr. 254)

"LEGENDINIŲ MOTERŲ" PROJEKTE BUS PRISTATOMA IR MARIJA GIMBUTIENĖ

    Tarptautiniame kultūros projekte “Legendinės moterys” Lietuva pristatys ir vieną žymiausių pasaulio archeologių Mariją Gimbutienę.

    Šiam projektui Lietuva jau yra atrinkusi XVI amžiaus didikę, karaliaus Žygimanto Augusto žmoną Barborą Radvilaitę.

    “Legendinių moterų” organizatoriams iš Prancūzijos paraginus pristatyti dar vieną įžymybę, projekto Lietuvos nacionalinio komiteto nariai nutarė pasauliui dar kartą priminti apie lietuvę mokslininkę M. Gimbutienę. JAV Kalifornijos universiteto profesorė tyrinėjo baltų, indoeuropiečių archeologiją bei mitologiją, taip pat Senosios Europos kultūrą. Jos moksliniai darbai išversti į daugelį pasaulio kalbų.

    Savo lietuvišką kilmę nuolat pabrėždavusi M. Alseikaitė-Gimbutienė “pasaulio kultūros ir Lietuvos intelektualiosios kultūros jungtis”, sakė Lietuvos istorijos instituto vyriausioji mokslinė bendradarbė Ingė Lukošaitė. Jos žodžiais, 20 knygų ir daugiau kaip 200 straipsnių autorė M. Gimbutienė buvo labai gyvybiška, “savo gyvenimu įrodžiusi, kad gyvybė - pati didžiausia vertybė”.

    Tarptautinio projekto “Legendinės moterys” ištakos - 1993 metai, kai kultūros istorikas Joelis Soleras (Džoelis Soleras, pradėjo tyrinėti skirtingų civilizacijų grožio kriterijus. Vėlai į šias studijas įsijungė įvairių sričių specialistai, susibūrę į asociaciją “Plein Fard”. Kultūros projekte “Legendinės moterys” dalyvauja 185 valstybės, jį remia Jungtinės Tautos. Projekte dalyvaujančios šalys pristato apie 2 tūkstančius moterų - mokslininkių, menininkių, valdovių. (Lietuvos aidas Nr. 13)

KAM REMIA FILMO APIE PARTIZANŲ KOVAS KŪRIMĄ

    Krašto apsaugos ministerija nutarė paremti gegužės mėnesį pradedamo filmuoti vaidybinio filmo “Vienui vieni” kūrimą. Jis pasakos apie1947-1951 metais vykusias partizanų kovas. Spaudos konferencijoje krašto apsaugos viceministras Edmundas Simanaitis teigė, kad “Vienui vieni” užpildys istorijos spragas. “Tai mėginimas nors iš dalies pataisyti skriaudą tiems, kurių jau nebėra”, sakė viceministras. Jo nuomone, iki šiol partizanų kovos nebuvo deramai paminėtos. Būtent todėl KAM nutarė paremti šį projektą. Filmo “prodiuseris” Vytautas Vilimas džiaugėsi, kad projekte dalyvauja 11 Europos valstybių. Pasak jo, šalys sutiko paremti filmo kūrimą todėl, kad jie pasakos apie mažai nagrinėtą temą. “Vienui vieni” kūrimą parėmusios valstybės gaus filmo rodymo teises. Be Lietuvos, filmas bus filmuojamas Vokietijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Anglijoje, Vatikane. Kadangi partizanų vadas Lukša buvo žvalgas, filmo apie jį kūrėjus konsultavo NATO pareigūnai. “Vienui vieni” truks apie 250 minučių, jį baigti tikimasi 1999 metų rugsėjį. (XXI amžius)

KLAIPĖDOS UNIVERSITETE ATIDARYTA DAKTARO KAZIO PEMKAUS BIBLIOTEKA

    Klaipėdos universiteto menų fakultete atidaryta išeivio daktaro Kazio Pemkaus biblioteka -archyvas.

    Knygų mėgėjas, bibliofilas Kazys Pemkus universiteto bibliotekai padovanojo unikalų turtą -apie 29 metų kauptą lietuviškų knygų ir leidinių kolekciją. Joje apie 60 tūkst. retų lietuviškų knygų, 3 tūkst. žurnalų, dokumentų. Šis didžiulis knygų, žurnalų, archyninių dokumentų rinkinys, kurių daugumos nėra Lietuvos archyvuose, į Klaipėdą atkeliavo 1995 m., padedant Lietuvių fondui Amerikoje. Tais pačiais metais Klaipėdą pasiekė antroji K. Pemkaus siunta, kurioje buvo apie 800 dėžių, sudariusi 25 tonas.

    K. Pemkus nebespėjo atvykti į Klaipėdą ir dalyvauti bibliotekos archyvo atidaryme, šios bib-liotekos-archyvo atidarymas skirtas K. Pemkaus mirties metinėms.

    Klaipėdos universitetui padovanotas archyvas pradėtas tvarkyti tuoj po to, kai universiteto rektoriaus ir bibliotekos direktorės prašymu Lietuvių fondas Jungtinėse Valstyjose skyrė 30 tūkst. dolerių projektui “Daktaro Kazio Pemkaus bibliotekos įrengimas” įdiegti.

    Menų fakultete šiais bibliotekai-archyvui skirtose patalpose įrengtos saugyklos, sudarinėjami leidinių katalogai. Ateityje biblioteka bus kompiuterizuota, informacija apie šią unikalią ir retą lietuviškos spaudos kolekcija bus įvesta į kompiuterių “Internet” tinklą. (Lietuvos aidas Nr. 137)

LAISVĖS VARPO DŪŽIAI

    Prieš 76 metus, vasario 16 d., švenčiant ketvirtąsias nepriklausomybės metines, Kaune iš Karo muziejaus bokšto pasigirdo Laisvės varpo gausmas. Varpą nuliedino ir dovanojo jaunai valstybei lietuvių išeivija Amerikoje. Viename varpo šone pavaizduotas Vytis ir įrašyti prakilnūs žodžiai: “O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos”. Kitame šone toks įrašas: “Amerikos lietuvių seimas Lietuvai. Chicagoje, birželio 8-11, 1919 m.” Pirmieji jo dūžiai nuaidėjo iškilmingame Amerikos seimo posėdyje. Laisvės varpu galėjo paskambinti kiekvienas, kas bent kiek pagal išgales aukojo Lietuvos šalpos fondui. Atlikti šią patriotinę priedermę važiavo tautiečiai iš visų Amerikos pakraščių.

    Į Lietuvą Laisvės varpas buvo atgabentas laivu 1922 m. sausio mėnesio pabaigoje. Varpą, įkeltą į Karo muziejaus bokštą, pašventino kunigas rašytojas J. Tumas-Vaižgantas. Pirmasis juo paskambino žymusis tautinio atgimimo veikėjas inžinierius Petras Vileišis. (“Lietuvos rytas” Nr. 32)

LIETUVOS PAŠTAS PAGERBIA JONĄ ČERNIŲ

    Lietuvos paštas pirmąjį šiais metais 100-ųjų gimimo metinių proga pagerbė tarpukario Lietuvos valstybės ir kariuomenės veikėją Joną Černių. Jo gimtojo miesto Kupiškio pašte korespondencija buvo antspauduojama proginiu žymekliu. J. Černius buvo Lietuvos karo mokyklos, kariuomenės generalinio štabo, sovietų okupacijos pradžioje - 29-ojo teritorinio korpuso viršininku. 1939 metais nepilnus aštuonis mėnesius jis vadovavo Lietuvos vyriausybei. Vėliau emigravo į JAV, kur 1977 metais Los Angele mirė. Pirmasis šių metų lietuviškas pašto ženklas buvo išleistas į apyvartą sausio 17 d. Jis skirtas Žiemos olimpinėms žaidynėms Nagane. Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 80-mečio proga pasirodė dviejų ženklų ir vieno bloko serija. Vienas šių ženklų buvo 200-asis, išleistas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Vasario 16-ąją pasirodė ir dar vienas pašto blokas -“Tautiškai giesmei - 100 metų”. (“XXI amžius” Nr. 4)

BUS PAGERBTAS ANTANO JUOZAPAVIČIAUS ATMINIMAS

    Pačiame Alytaus centre, Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriuje, palaidotas pirmasis žuvęs Lietuvos karininkas Antanas Juozapavičius. 1919-aisiais traukiantis per Nemuną jį pakirto rusų kulka. Tada buvo vasario 13-oji, 25-asis karininko gimtadienis. Sovietmečiu jo kapas tapo savotiška rezistencijos vieta.

    Alytiškiai čia ateidavo A. Juozapavičiaus mirties dieną, o per Vėlines paminklas tiesiog paskęsdavo žvakelių ir chrizantemų gausoje. Beje, Vėlinių dieną čia stovėdavo ir žiūrėdavo labai nebyli, dažniausiai trijų vyrų sargyba”. Tik 1989-aisiais vėl buvo viešai paminėtas karininko atminimas. Prie tilto iškilo kryžius, kurį nukalė Lietuvos kalvių kalvis Vytautas Jarutis. Po metų atkurti ir tiltą puošę bareljefai.

    O nuo šiol karininko Antano Juozapavičiaus gimimo diena bus minima ypač iškilmingai. Miesto meras Dobilas Kurtinaitis pasirašė potvarkį, siekiant pagerbti kovose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę žuvusius kovotojus, įamžinti jų vardus, kasmet vasario 13-ąją, karininko Antano Juozapavičiaus gimimo ir žūties dieną, priėjo vardu pavadinto tilto Alytuje iškelti Lietuvos valstybinę bei Alytaus miesto vėliavas. (“Kauno diena” Nr. 35)

PO 200 METŲ STAKLIŠKĖS VĖL TURĖS HERBĄ

    1972 metų sausio mėnesį Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Stakliškėms laisvojo miesto teises ir herbą. Bet neilgai juo didžiavosi - tų pačių metų viduryje, nugalėjus Reformų seimo priešininkams, Stakliškių savivalda buvo panaikinta, herbas užmirštas. Po daugiau kaip 200 metų jis atkurtas vėl. Naujojo Stakliškių herbo autorius dailininkas Rolandas Rimkūnas, jį jau aprobavo Heraldikos komisija.

    Kaip teigia šios komisijos pirmininkas E. Rimša, remdamasis Lietuvos Metrika (kuri lig šiol saugoma Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve), senasis herbas vadintas “Dievo apvaizda virš griūvančio miesto”. Gelsvi pastatai, debesėliai mėlyname danguje, iš jų žvelgia Apvaizdos akis. Medeliai žalsvi. “Tai vienas iš labiausiai neesminiais elementais perkrautų, o vietos architektūros prasme - nerealiu simboliu, - teigia E. Rimša Stakliškių herbo charakteristikoje. - Galimas dalykas, kad griūvančio miesto siluetas nusižiūrėtas iš bažnyčios dailės, ypač jos rytietiškų motyvų. Simbolinė prasmė neaiški. Turbūt griūvantis miestas reiškė irstančią valstybę, kurią turi išgelbėti reformos, miestams suteikiamos teisės”.

    Kad herbas būtų heraldiškesnis bei realesnis, smulkių senojo herbo elementų atsisakyta, šiek tiek pakeista architektūros statinių kompozicija. Mėlyname lauke - auksinė mūro siena su galingu bokštu viduryje ir dviem bokšteliais iš šonų. Bokštuose po vieną juodą langą (arką). Skydo papėdė ir pora medelių šalia vidurinio bokšto - žali. Viršuje -aukso spalvos Dievo apvaizdos akis. (“Kauno diena” Nr. 24).

FRAKĄ PREZIDENTUI SIUVO "AMŽINASIS" VALDŽIOS SIUVĖJAS

    Vilniaus siuvėjas Vincentas Zelionko, kelis dešimtmečius rengęs Lietuvos valdžios vyrus, siuvęs kostiumus ir ilgamečiui sovietų Lietuvos kompartijos vadovui Antanui Sniečkui, ir kadenciją baigusiam prezidentui Algirdui Brazauskui, siuvo fraką ir naujajam prezidentui Valdui Adamkui. Siuvėjas teigė lengvai radęs kalbą su juo.

    “Prezidentas turi atrodyti europietiškai”, -sakė siuvėjas, paklaustas, kokiu stiliumi rengs naująjį prezidentą.

    Be klasikinio juodo frako, kurio V. Adamkui jau prireikė per inauguracijos iškilmes vasario 26 dieną, V. Zelionko jam siuvo ir du kostiumus. Jie pasiūti iš prancūziškos pilkai žalios ir pilkai mėlynos medžiagos. Išmatuoti išrinktojo prezidento V. Zelionko važiavo į laikinuosius V. Adamkaus apartamentus. (“Kauno diena” Nr. 29)

IŠ ŽMOGAUS IŠTRAUKTA METRO ILGIO RAKŠTIS

    Šiaulių respublikinės ligoninės muziejuje liks eksponatas, savotiškas pretendentas į rekordų knygą. Tai - daugiau kaip metro ilgio ir apie 15 cm pločio lenta. Toks didžiulis svetimkūnis pašalintas iš 28 metų Rimanto Radžvilo. Unikalią operaciją atliko 45 metus chirurgu dirbantis Benediktas Devėnas.

    UAB “Normedas” lentpjūvės darbininkas R. Radžvilas tą rytą kaip paprastai stovėjo prie daugiapjūklio, padavinėjo lentas naujokui, o vėliau su juo pasikeitė vietomis.

    Rimantui stovint šonu prie daugiaupjūklio, trūko šio prietaiso apsaugos vartai ir iš jo iššokusi medienos atraiža - visa lenta - įlindo žmogui per vieną šoną, o išlindo per kitą. Labai skaudėjo, bet... nelaimėlį lydėjo laimė: lenta vidaus organų nepažeidė.

    Kad sužeistasis tilptų į greitosios pagalbos automobilį, bendradarbiai su benzininiu pjūklu patrumpino ilgąją “rakštį”. Pasodintas ant neštuvų R. Radžvilas pats laikė jį perdūrusią lentą.

    Padarius apie 30 cm skersinį pjūvį, iš pilvo minkštųjų raumenų išimtas svetimkūnis, pašalintos skiedros, medžio atplaišos. Gydytojo nuomone, pacientą gelbėjo ir riebalinis sluoksnis, taip pat tai, kad lenta neįsmigo kiek tolėliau nugaros pusėn. (“Lietuvos aidas” Nr. 25)

KAUNE ŽUVO MOTERIS, TURINTI DIDŽIAUSIAS PASAULYJE SMEGENIS

    Sekmadienio rytinėje “Lietuvos aido” laidoje buvo trumpai pranešta apie įvykusią eismo nelaimę, per kurią Ožeškienės ir Duonelaičio g. sankryžoje buvo užmušta moteris. Užmuštosios asmenybės ilgai nepavyko išaiškinti. Po kelių dienų nežinomoji moteris medicinos pasauliui atnešė nepaprastą sensaciją. Gydytojai, ištyrę jos kūną konstatavo, kad žuvusioji per katastrofą turėjo didžiausias smegenis ne tik Lietuvoje, bet turbūt ir visame pasaulyje. Padarius tyrinėjimus, po keliolikos valandų paaiškėjo, kad tai yra Kauno apylinkės gyventoja 35 m. amž. Elena Barauskaitė-Paškevičienė. Užmuštosios moters tvirtas sudėjimas ir nepaprastai aukšta plati galva jau iš pirmo žvilgsnio sudomino profesorius. Surinktais mokslininkų duomenimis, vidutinė europiečio vyro galvos apimtis siekė 55 cm, o moters 52. Prof. Žilinskas ir gydytojas Masalskis konstatavo, kad atgabentosios į Anatomijos institutą Paškevičienės galvos apimtis turi apie 60 cm. Taigi žymiai didesnė, negu vidutinio europiečio vyro galvos apimtis. Paškevičienės smegenys svėrė 2 kg. Šiuo nepaprastu reiškiniu labai susidomėjo prof. Žilinskas ir kiti mūsų gydytojai. Ir iš tikrųjų buvo kuo stebėtis, nes iki šiol medicinos literatūros turimomis žiniomis, visame pasaulyje moters su 2000 gr smegenimis niekada nebuvo rasta. Didžiausi Lietuvos moters smegenys iki šiam laikui buvo skaitoma 1550 gr. Iki šiol medicinos literatūroje didžiausias žmogaus smegenų svoris neprašoko 2000-2020 gr. Surinktomis iki šiol medicinos pasaulio žiniomis, sunkiausias smegenis turėjo rašytojas Turgenevas. Kiti garsūs žmonės turėjo tokias smegenis: Dantės smegenys svėrė 1420, Šilerio - 1580, Kanto - 1600, Birono -1807. Paskevičienės smegenys kaip nepaprastas reiškinys netrukus bus užfiksuotas visame medicinos pasaulyje. (Taip buvo rašyta “Lietuvos aide” prieš 60 metų).

SUTEIKTI GARBĖS DAKTARŲ VARDAI

    Už nuopelnus Lietuvos mokslui Kauno technologijos universiteto garbės daktarų vardai suteikti gamtosaugos inžinerijos specialistui Valdui Adamkui, JAV Šiaurės Ilinojaus universiteto profesoriui Romualdui Kašubai bei Rygos technikos universiteto rektoriui Egansui Lavendeliui. (“Dienovidis” Nr. 6)