Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Įvairybės

Paruošė inž. Viktoras Jautokas

ROBOTAS KAIP GYVATĖ

    Kai kalbame apie robotus, tuoj prieš akis atsistoja figūra, panaši į žmogų, bet ne į gyvatę. Viena bendrovė New Yorke pagamino robotą, panašų į gyvatę, ypač kai ji juda, šliaužia. Robotas gali lankstytis į visas puses. Turi šešis sąnarius, kurie pasisuka 12° į bet kurią pusę. Į kiekvieną sąnarį yra įmontuoti maži elektriniai motoriukai ir jų valdymui elektroninė įranga. Kiekvienas sąnarys veikia nepriklausomai vienas nuo kito. Robotas yra 1,4 metro ilgio ir 42 mm skermens. Sveria 4,6 kg (19 lbs.) Slenka 20 cm per minutę.

    Roboto priekyje įtaisyta maža video kamera, kuri perduoda priekyje esamą vaizdą. Šis robotas pritaikytas pramonei, bet galima naudoti ir kitur, pvz., sudėtingų vamzdžių vidaus patikrinimui. Įdomu, kad jį bandys ateityje panaudoti, įvykus žemės drebėjimui, ieškant žmonių po sugriuvusiais namais, ko anksčiau nebuvo galima padaryti. Gyvi žmonės po griuvėsiais bus greičiau surasti. Kaip matome, šio roboto pagalba bus įmanoma išgelbėti daug gyvybių.

GOLFININKO PADĖJĖJAS

    Kas yra žaidęs ar dar tebežaidžia golfą, gerai žino, kaip sunku nustatyti tikslų atstumą nuo kamuoliuko iki vėliavėlės. Žinant nuotolį, lengva pasirinkti kamuoliuko numušimui lazdą. Norint pagelbėti golfininkams, keletas bendrovių atstumo nustatymui pradėjo gaminti lazerio aparatus. Pirmieji buvo per dideli ir per brangūs: kainavo apie 900 dol. - eiliniams golfininkui tai buvo per brangu-

    Dabar VistaTronics Eagle bendrovė pagamino naują rankinį lazerio instrumentą, kuriuo nustatomas atstumas. Jo kaina žemiau 150 dolerių.

    Aparatas yra keturių colių aukštumo, sveria šešias uncijas ir veikia taip: specialiai šiam tikslui pagamintas lazeris išduoda infraraudoną šviesos srautą, kuris, atsimušęs į vėliavėlės kote įtaisytą reflektorių, nustato tikslų atstumą. Tikslus nuotolis šiuo instrumentu gali būti nustatytas tik nuo 30 iki 320 jardų. Jeigu atstumas yra mažesnis ar didesnis, būna netikslus.

NAUJI KABELIAI EUROPOJE

    Sugriuvus Berlyno sienai, pakilus geležinei uždangai, suirus. Sovietų sąjungai, įvairios Vakarų bendrovės pradėjo žvalgytis į Rytus, numatydamos naują rinką savo technologijos įrangai ir jos prekėms. Ieškojo tokios srities, kuri per beveik 50 metų būtų daugiausiai atsilikusi.

    Viena tų sričių, kuri buvo labai neišsivysčiusi - tai telefonų ryšys, ypač tarptautinis. Norint pagerinti tarptautinį telefonų ryšį, reikia išvesti naujus telefonų kabelius. JAV, Vakarų Europos ir Japonijos bendrovės įsijungė į šį darbą ir nutarė, kad viską reikia pradėti iš pagrindų: nevesti metalinių kabelių, bet stiklo pluoštų, mat stiklo kabeliais tuo pačiu metu galima atlikti daug daugiau telefoninių pasikalbėjimų.

    Visas kabelių išdėstymas vyksta įvairiomis kryptimis. Juos veda skirtingos bendrovės. 1990 m. pradėta vesti pirmoji kryptis, kuri ėmė veikti 1994 m. Ji eina iš Frankfurto į Varšuvą, Prahą, Bratislavą, Budapeštą - sudaro 3700 km. Vėliau ši minėta pirmoji kryptis bus pratęsta ir į Lietuvą, Gudiją, Rumuniją, Bulgariją ir Moldaviją - tada visas kabelis sudarys 14.000 km ir kainuos 500 mln. dolerių.

    Neseniai išvestas kitas šiaurės-pietų krypties kabelis, kuris sujungia Estiją, Latviją, Lietuvą ir toliau po vendeniu per Baltijos jūrą - Daniją, Švediją (linija Lietuva - Švedija jau pradėjo veikti), o iš ten Lenkiją, Čekiją ir Austriją. Ši linija yra 1500 km ilgio. Kainavo 100 mln. dol. Kai šis užmojis bus užbaigtas, atsiras galimybė lengviau susisiekti su Lietuva.