Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Tėvynėje

Paruošė Marija A. Jurkutė

ŠALTINIŲ, RETŲ AUGALŲ, DIDELIŲ KALVŲ YRA IR MIESTE

    Daugelis vilniečių įsitikinę, kad aukščiausios sostinės vietos - Gedimino, Trijų Kryžių kalnas ar kokia kita mieste gerai matoma aukštuma. Tik retas žino, kad toji aukščiausioji vieta - Rikantiškių kalva, kurios absoliutus aukštis yra 230,7 metro. Raižytame Vilniaus kraštovaizdyje ji nelabai krinta į akis, mat iškilusi tarp pievų ir vešlių medžių.

    Rokantiškių kalva paskelbta savivaldybės saugomu objektu. Tokių iš viso yra 41. Šiame sąraše - ir Sudervėlės slėnio atragis. Šis slėnis ir jame prigludęs Gudelių kaimas buvo Vilniaus apylinkių grožio pavyzdys.

    Kas dažnai vaikšto po Vingio parką, turbūt aptiko versliai čiurlenantį šaltinį. Prie jo lengva prieiti, tad nemažai poilsiautojų nepraleidžia progos atsigerti gaivaus vandens. Šaltinis tapo saugomu objektu, todėl reikėtų ištirti jo vandens cheminę sudėtį, hidrogeologines sąlygas, išsiaiškinti, kokių jis turi gydomųjų savybių.

    Kitoje vilniečių poilsio vietoje - Valakumpiuose atodangos apatinėje dalyje yra Snaigupėlės tarpledynmečio gitijos 3-4 metrų sluoksnis. Jis buvo respublikinės reikšmės geologinis paminklas, dabar - savivaldybės saugomas objektas.

    Kad Vilniaus miesto gamta turtinga, įrodo ir tai, kad jo ribose tarsi laukinėje gamtoje tebeauga labai retų augalų.

    Panerių girininkijos 22-ojo kvartalo beržynuose aptikta net kardalapių gerbenių. Šie augalai baigia išnykti, todėl įrašyti į Raudonąją knygą. Panerių augavietė unikali tuo, kad čia kardalapių gerbenių itin daug - apie 500.

    Cedrono upelio slėnyje irgi yra retuolių -plačialapių begalių, dėmėtųjų gegūnių, miškinių monažolių. Be to, šioje slėnio dalyje auga etaloniniai plačialapių medžių miškai, pavieniai seni ąžuolai.

    Daugiausia savivaldybės saugomų pavienių objektų - paskiri medžiai arba jų grupės. Tik Pilių parke jų yra šeši.

    Tai storiausias Vilniaus medis - kanadinė tuopa, kurios skersmuo 1,7 metro, trisdešimt penkių kaštonų ratas, vinkšnos, paprastojo klevo ir triliemenės Krymo liepos grupė, trys hibridinės paprastosios liepos, greta augantys skirpstas ir sidabrinė liepa, Švendlerio raudonlapės formos paprastųjų klevų būrelis.

    Bene labiausiai vilniečiai žino milžiną Sereikiškių ąžuolą. Dažnai jis vadinamas seniausiu Vilniaus ąžuolu. Ir nors atidžiai jį ištyrę ekspertai spėjamą jo amžių atjaunino pora šimtų metų, vis tiek jį galima laikyti seniausiu sostinėje. (“Lietuvos rytas” kovo 10d.)

M.K. ČIURLIONIO MEILĖS ISTORIJA TURI ŠANSŲ PRETENDUOTI Į KITŲ METŲ "OSKARĄ"

    Anglų kino režisierius Bobas Mulanas (Bob Mullan) ruošiasi kurti vaidybinį filmą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Remiantis garsiausio lietuvių dailininko bei kompozitoriaus laiškais žmonai Sofijai, manoma Lietuvoje nufilmuoti 120 minučių trukmės juostą. Sąlyginis jos pavadinimas - Laiškai Sofijai. Du trečdaliai būsimo filmo biudžeto jau garantuoti - žinoma anglų kompanija Granada Films UK bei vokiečių firma “Das Werk” Laiškams Sofijai skyrė 400.000 svarų sterlingų. Abiejų kompanijų atstovų manymu, filmo gamybai dar reikiamus 200.000 svarų sterlingų (Lietuvos kursu - 1.340.000 litų) filmo režisierius turi gauti Lietuvoje.

    52 dokumentinių filmų (daugiausiai rodytų per BBC) režisierius ir prodiuseris B. Mulanas Vytauto Didžiojo universitete 1996 m. rudenį dėste psichologiją. Tuomet ir atrado M.K. Čiurlionio kūrybą. B. Mulanas prisipažįsta M.K.Č. paveikslų ėjęs žiūrėti gal trisdešimt kartų. Labiausiai pasaulyje žinomo Lietuvos menininko biografija anglui taip pat padarė įspūdį: “Mirė jaunas, o šitiek suspėjo padaryt. Jei M.K. Čiurlionis būtų buvęs didelės valstybės atstovas, pasaulis seniausiai jį jau būtų atradęs ir garbintų”. Kol kas B. Mulano manymu, pasaulio dėmesys lietuvių genijui per menkas.

    B. Mulanas mano, kad busimuoju filmu galima sudominti pasaulį Lietuva, M.K. Čiurlioniu bei jo meilės istorija. Filmo kūrėjo manymu, Konstantino ir Sofijos meilės istorija - puiki bei galinti būti net verta (jei filmas pavyks) kitų metų “Oskaro” geriausio užsienio filmo kategorijoje. “Granada Films UK”, B. Mulano teigimu, planuoja lietuvišką meilės istoriją rodyti Anglijoje, Vokietijoje, Amerikoje, Australijoje bei paskui pristatyti filmą Oskarui gauti. (“Kauno diena” Nr. 87)

DU NAUJI PAŠTO ŽENKLAI ĮAMŽINA A. GUSTAIČIO ATMINIMĄ

    Lietuvos paštas į apyvartą išleido du naujus pašto ženklus su užrašu “Lėktuvų konstruktoriui lakūnui Antanui Gustaičiui 100 metų”.

    Minint jo gimimo 100-ąsias metines, išleidžiama daug filatelijos atributikos - proginis vokas su visų talentingo konstruktoriaus sukurtų lėktuvų modelių piešiniais, suvenyrinis lankstinukas ir du vadinamieji “kartmaksimumai” - atvirukai tais pačiais motyvais, kaip ir pašto ženklai, bei proginis antspaudas. Viename pašto ženklų - A. Gustaičio portretas ir kylantis jo konstrukcijos lėktuvas, kitame - įvairios ANBO-8 modelio lėktuvo projekcijos.

    Visą šią atributiką sukūrė dailininkas Gediminas Pempė. Naujųjų ženklų nominalai - dviejų ir trijų litų. Paštuose jau prieš laiką išseko brangesnių ženklų atsargos, tad siunčiant didesnio svorio registuotus laiškus oro paštu į užsienį, tekdavo išmarginti vokus daugybe pigesnių miniatiūrų.

    Aviacijos tema - viena seniausių ir turtingiausių Lietuvos filatelijos istorijoje. Dar 1921 metų birželio-spalio mėnesiais buvo išleista pirmoji šešių Lietuvos oro pašto ženklų serija. Iš viso ikikariniais laikais pasirodė 14-a aviacijai skirtų laidų (kartu su perspausdinimais) - 79 ženklai. Tarp jų - ženklai, skirti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bei Felikso Vaitkaus transatlantiniams skrydžiams atminti. Kitose miniatiūrose vaizduojami lėktuvai virš Gedimino pilies, Kauno panoramos, Lietuvos peizažo, kai kuriose šalia lėktuvų emblemų išspausdinti Lietuvos istorinių asmenybių bei literatūros klasikų portretai.

    Atgavus Nepriklausomybę, pasirodė tik vienas pašto ženklas aviacijos tema - 1993 metų liepos 13 dieną - St. Dariaus ir St. Girėno transatlantinio skrydžio 60-mečiui paminėti. (“XXI amžius” Nr. 26)

VAIKŲ PIEŠINIAI KELIAUJA PO PASAULĮ

    Nacionalinėje galerijoje veikė tradicinė vaikų piešinių ir plakatų paroda, skirta Žemės dienai. Paroda konkursinė: piešinius ir plakatus tema “Kelionės” atsiuntė 8000 jaunųjų dailininkų iš 11 pasaulio šalių (Jungtinė Karalystė, Lenkija, Vengrija, Baltarusija, Japonija, Latvija, Suomija, Rumunija, Rusija, Slovakija, Lietuva). Į konkurso finalinį turą atrinkta per 2000 darbų, iš jų 600 buvo eksponuoti galerijoje.

    “Kelionių” herojai labai skirtingi: keliauja žmonės, vabalai, paukščiai, žuvys. Plaukia, skrenda, važiuoja. Sunku būtų pagal kelionės rūšį nustatyti, iš kurios šalies atkeliavo piešinys, tačiau į akis krito ryškiaspalviai japonų automobiliai ir subtilūs, detalizuoti lietuvių peizažai.

    Parodoje dalyvavo ir menininkai profesionalai. Eksponuota dailininko animalisto Viliaus Jurkūno piešiniai, knygų iliustracijos bei keliautojo, fotografo Vlado Vitkausko nuotraukos.

    Konkursą rengė Aplinkos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Gamtos bičiulių junguva. (“Lietuvos aidas” Nr. 63)

TŪKSTANTMEČIO SIMBOLIS -SENOVINIS VYTIS

    Senoviniuose Lietuvos valstybės antspauduose naudotą Vytį primenantis ženklas lydės Lietuvos vardo tūkstantmečio iškilmes; jis bus naudojamas šiai sukakčiai skirtuose leidiniuose, plakatuose, medaliuose, pašto ženkluose. Oficialiu jubiliejaus simboliu šį dailininkės Ilonos Kukenytės sukurtą ženklą su užrašu “Lietuva 1009-2009” patvirtino speciali komisija. (“Kauno diena” Nr. 76)

"SIELOS TĖVYNĖ - KALBOJ"

    Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto leidykla “Saulės delta” išleido knygą “Sielos tėvynė -kalboj”, kurioje apžvelgiama gimtosios kalbos raida lietuvių poezijoje nuo Martyno Mažvydo laikų iki šių dienų.

    Knygą sudarė Šiaulių universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas habilituotas daktaras Kazimieras Zuperka. Pasak sudarytojo, leidinys skiriamas tiems skaitytojams, kuriems “Lietuvių kalba rūpi ne tiek kaip bendravimo priemonė, bet kaip tautos namai”. Knygoje “Sielos tėvynė - kalboj” skaitytojai atras daugiau kaip šimtą eilėraščių bei ištraukų iš stambių eiliuotų kūrinių, taip pat informacijos apie autorius, kūrinius, senesniuosius raštų žodžius. (“Lietuvos aidas” Nr. 64)

LIETUVA PAŽADĖJO NEKLONUOTI ŽMONIŲ

    Lietuvos ambasadorius Europos Taryboje Aurimas Taurantas Strasbūre pasirašė Bioetikos konvencijos Papildomąjį protokolą, draudžiantį žmonių klonavimą. Šis dokumentas draudžia bet kokią veiklą, kuria būtų siekiama sukurti gyvam ar mirusiam žmogui genetiškai identišką antrininką. Dokumentas Lietuvoje įsigalios, kai jį ratifikuos Seimas. (“Lietuvos aidas” Nr. 58)

VILNIUJE ATIDARYTAS GINTARO MUZIEJUS

    Vilniuje, Šv. Mykolo gatvėje, viename iš klasicizmo ir baroko laikų pastatų, atidaryta privati Virginijos ir Kazimiero Mizgirių gintaro galerija ir vienintelis sostinėje gintaro muziejus. Pirmame aukšte - parduotuvėlė ir gintaro meistrų dirbinių ekspozicijos salės. Pirmąją kolekciją nauja pakeis po pusmečio, o vėliau ekspozicijos bus keičiamos kas kelios savaitės. Rūsiuose - gintaro (ir lietuviško, ir iškasamo Austrijoje, Jordanijoje, Madagaskare, muziejus. (“Lietuvos aidas” Nr. 60)

POPIEŽIUS RAGINA NEBANDYTI NUSPĖTI PASAULIO PABAIGOS

    Popiežius Jonas Paulius II vienoje audiencijų sakė, jog pasaulio pabaiga tikrai ateis, tačiau bandymus nuspėti, kada tai bus, jis pavadino “beprasmiškais” ir “klaidinančiais”.

Pastaraisiais metais Popiežius ne kartą tvirtino, kad klaidinga manyti Paskutiniojo teismo dieną ateisiant 2000-aisiais. (“Kauno diena” Nr. 93)