Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Tėvynėje

Paruošė Marija A. Jurkutė

NE VIEN KAVOS TIRŠČIUOSE SLYPI LEMTIS

     Kalėdų nakties burtai gyvuoja jau daugelį amžių. Noras sužinoti, kas slepiasi už ateities skraistės, rusena ir šiandien. Dirstelėjimu į nežinią šiuolaikinis žmogus telkiasi ne kompiuterį. XX ir XXI amžių sandūroje, kaip ir prieš šimtą metų, iš po Kūčių staltiesės traukiami šiaudai, rodantys, ilgas ar trumpas, vingiuotas ar tiesus gyvenimas laukia. Rankom glėbiamos tvoros (arba radiatoriai...), kad viengungiai žinotų - suras savąją “puselę” kitais metais, ar teks dar palūkėti. Ir batelius merginos tebesvaido per petį - į namus atsigręš ar durų link, į anytos valdas teks iškeliauti, ar dar po mamos sparnu pasilepinti.

     Populiariausi Kalėdų burtai nūnai yra su vašku ar kavos tirščiais. Patogiausia, nereikia iš anksto sukti galvos, kaip parsigabenti šiaudų, kur rasti tvorą. Žinovai tvirtina, kad būrimas vašku ar kavos tirščiais yra pakankamai informatyvus, tik reikia teisingai iššifruoti simbolius. Be painios ir miglotos simbolikos - laiptų, sūpuoklių, įvairių gyvūnų, figūrų - kurią galima įvairiai išsiaiškinti, yra keletas vienareikšmių simbolių.

     Jei puodelio ar lėkštės dugne išvydote rožę, angelą, žvaigždę, skrynią, širdį, žinokite: laukia visa, ką gyvenimas begali skirti geriausio. Meilė ir pinigai, sveikata ir sėkmė. Tokie pat besąlygiškai gera linkintys ženklai yra skaitmenys “4”, “6“, “7” ir “10”.

     Tačiau nenusiminkite, jei vaškas ar kavos tirščiai parodys kitokius simbolius. Visą tiesą paprastai atskleidžia jų kombinacijos. Tarkim, skaičius “2” gali simbolizuoti ir priešybių kovą, ir sąjungą. Jei šalia dvejeto išvysite, tarkim, kryžių, šis dvejopai traktuojamas skaitmuo reikš anaiptol ne jūsų krachą nelygioje kovoje, o greičiausiai santuoką “iki grabo lentos”.

     Nepamirškite, tikroji burtų reikšmė slypi ne kavos puodelyje, o jūsų gyvenimo nuostatose. Jei iš ateities laukiate gražių ir šviesių dalykų, jūs tarsi “užkoduojate” jiems save. Ir kavos tirščiams lieka tik patvirtinti jūsų lūkesčius. Žvelkite į galimus likimo posūkius su šypsena, ir kelias vingiuos tik aukštyn! (Kauno diena Nr. 301)

GYVENTOJŲ MAŽĖJA

     Statistikos departamento duomenimis, 1990-jų spalio pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 703,1 tūkst. žmonių - 874 žmonėmis mažiau negu metų pradžioje. Neigiamas buvo ir natūralus gyventojų prieauglis - šalyje gimė 34 žmonėmis mažiau nei mirė. Gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia vien neigiama natūrali gyventojų kaita. Tik 11 rajonų daugiau žmonių gimė negu mirė. Per 9 mėnesius gimė 28.883 kūdikiai - 299 mažiau negu 1997-ai-siais tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau per 9 praėjusių metų mėnesius 115 žmonių mirė mažiau nei per tą patį užpraėjusių metų laikotarpį.

     Sausio-rugsėjo mėnesiais susituokė 98 poromis mažiau ir išsituokė 667 poromis daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. (Lietuvos aidas Nr. 231)

ŠIS TAS NAUJESNIO APIE SKURDĄ

     Jungtinės Tautos skelbia, kad besivystančioms šalims taikoma skurdo riba - vienas JAV doleris per dieną vienam gyventojui. Išsivysčiusioms pramoninėms valstybėms dažniausiai taikoma skurdo riba - 14 dolerių per dieną vienam gyventojui, o vidutinio išsivystymo valstybėms (kokia laikoma ir Lietuva) - 4 doleriai dienai.

     Junginių Tautų duomenimis, skurdžias pajamas turi 1,3 milijardo žmonių. Vienas milijardas vartoja nekokybišką vandenį. 840 mln. badauja, 30 proc. planetos gyventojų gali tikėtis gyventi tik 40 metų.

     Skurstančių yra net ir labiausiai išsivysčiusiose šalyse. Europos Sąjungos valstybėse 1990-1994 m. vykdyta skurdo tyrimo programa parodė, kad jose skursta beveik 50 mln. gyventojų.

     Jungtinės Tautos savo pranešime apie žmogaus socialinę raidą konstatavo, kad Lietuvoje skursta ne pensininkai, o jaunos, auginančios du ir daugiau vaikų, šeimos.

     1997 m. Lietuvoje dėl skurdo iš šeimų buvo paimta 462 vaikai (Vytauto Didžiojo universiteto duomenys).

     Kiek žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, dar nelabai aišku, nes nesutariama, ką laikyti skurdo riba. Be to, Lietuvoje pajamos nuslepiamos ir egzistuoja skurdžiai “apsišaukėliai”.

     Keli skurdo nustatymo aspektai iš pasaulinės praktikos:

     gerovė yra apdaras, kurį mes dėvime. Skurdas tą apdarą nuplėšia;

     skurdas - žiauriausias žmogaus būties paneigimas;

     skurdas panašus į nusikaltimą, nes jis neleidžia žmogui būti žmogumi. (Lietuvos aidas Nr. 59)

BLOGAI GYVENAME?! NEJUOKINKIT...

     Gėlių salonas “Floros simfonija” tokio užsakymo per beveik 5 savo darbo metus dar neturėjo. Viena klientė (jos pavardės salono darbuotojai sakėsi nežinantys) užsisakė gigantišką puokštę iš 700 rausvų rožių.

     Jonavos gatvėje iš “BMW” išlipo juodsidabrių lapių kailiniais pasidabinusi ponia. Į gėlių saloną ją atlydėjo du odinėm striukėm vilkintys vyrukai. “Man reikia įspūdingos puokštės”, - paaiškino užsakovė. Ji sakėsi įsivaizduojanti, kad puokštė turėtų būti sukomponuota iš 1000 žiedų.

     Tačiau tiek rožių “Floros simfonija” neturėjo. Salono darbuotojai užtikrino, kad ir 700 gėlių atrodys pakankamai efektingai. Buvo sutarta, kad įspūdingoji puokštė, kurios aukštis sieks pustrečio metro, kainuos iki 2,5 tūkstančio litų. Ponia paliko 500 litų užstatą.

     Salono Floros simfonija darbuotojai 700 rožių puokštę komponavo apie 5 valandas, neįsivaizduodami, kaip klientė ja parsigabens. Tačiau jau pradžioje užsiminę jai, kad reikės specialaus transporto, buvo užtikrinti, kad čia jau jos problema.

     Kas tokia yra juodsidabrių lapių kailiniais vilkinti dama, salono darbuotojai tvirtino nenutuokiantys. Jų teigimu, ši ponia ir anksčiau “Floros simfonijoje” yra užsisakiusi puokščių. Tačiau palyginti su pastaruoju pustrečio tūkstančio Lt. vertės užsakymu, ankstesnieji buvo ganėtinai kuklūs -“tik” po kokius 500 litų. (Kauno diena. Nr. 291)

TOLIAU TEIKIAMA HUMANITARINĖ PAGALBA KARALIAUČIUI

     Karaliaučiuje gauta humanitarinės pagalbos, kurią Karaliaučiaus sričiai skyrė Lietuvos Vyriausybė, nauja siunta.

     Šešias sunkiakrūviais automobiliais į srities centrą atvežta 40 tonų sūrio, 100 tūkst. skardinių sutirštinto pieno ir 100 tūkst. konservų dėžučių. Lietuvos konsulas Karaliaučiuje Jonas Voronavičius korespondentui sakė, kad iš viso Lietuva planuoja perduoti sričiai 220 tonų maisto produktų už 3,5 mln. litų.

     Šią pagalbą planuojama paskirstyti viso regiono medicinos ir ikimokyklinėms įstaigoms. Anksčiau Lietuva neatlyginamai perdavė Karaliaučiaus sričiai vaistų už 1,5 mln litų. (Lietuvos aidas Nr. 239)

"AMERIKOS BALSO" LAIDŲ ĮRAŠAI — AKUMULIATORIAUS DĖŽĖJE PO ŽEME

     Šilutiškis Juozas Kranauskas atkasė savo ilgai slėptą archyvą. Daugelį metų sunkvežimio akumuliatoriaus dėžėje po žeme buvo saugoti “Amerikos balso” laidų įrašai.

     Juozas Kranauskas, buvęs Plechavičiaus armijos kovotojas, patekęs per karą į sovietų nelaisvę ir iš jos pabėgęs, vos tik atsiradus juostiniams magnetofonams, ėmė įrašinėti Amerikos balso laidas. Kaip prisimena šilutiškis, vyrai, susirinkę prie radijo imtuvo, klausydavosi “balsų”, o pačias įdomiausias laidas, skirtas Vasario 16-ajai ar kokiai kitai Lietuvai reikšmingai progai, įrašydavo į magnetofono juostas. Kadangi sovietiniais laikais Juozas Kranauskas buvo “nepatikimas pilietis”, nuolat prižiūrimas “organų”, juostas su įrašais buvo priverstas slėpti.

     20 atkastų magnetofono įrašų kasečių J. Kranauskas atidavė Šilutės apygardos išrinktam Seimo nariui Virginijui Martišauskui, tikėdamasis, jog šis įdomus archyvas sudomins ir Nacionalinio radijo vadovus bei muziejininkus. (Lietuvos aidas Nr. 245)