“RELIGINIAI” ANEKDOTAI

Vienas “gudruolis” kurį laiką klausęsis kunigo pašnekesio su bendrakeleiviais vagone, įsiterpia:

Nežinau, kaip tamstelės, bet aš tai nieko netikiu.

-    Argi? - sako kunigas. - Aš vis dėlto norėčiau eiti lažybų, kad tamsta daugiau tiki už mus visus.

-    Kaip tai?

-    Nagi taip: pvz., tamsta tiki, kad esi labai gudrus. Šito nei aš, nei niekas iš čia esančių netikime.

*

-    Pranuk, kaip tau patiko bažnyčia? - klausia tėvas, vesdamasis namo vaikutį, pirmą kartą buvusį bažnyčioje.

-    Gerai, tėveli, — tarė nudžiugęs vaikas. - Kiek tu, tėveli, gavai?

-    Kiek ko gavau? - nustebo tėvas.

-    Ar neatsimeni, kaip tas didelis žmogus vaikščiojo su dėžute, pilna pinigų. Aš pasiėmiau dešimtuką.

*

Sovietų laikais vienos bažnyčios šventoriuje buvo Velykų procesija. Karininkas, atsivedęs prie bažnyčios būrį kareivių, jiems pasakė: “Kai ta procesija su savo dievu eis pro mus, tai aš sukomanduosiu, ir visi jūs turite pakelti špygą tam jų dievui”. Taip ir buvo padaryta, bet karininkas pastebėjo, kad vienas kareivis špygos nekėlė. Tad jis prie jo priėjo ir paklausė:

-    Dėl ko tu mano įsakymo nepaklausei, dėl ko nekėlei špygos?

-    Nu, - atsakė kareivis, kuris buvo žydas, -jeigu to Dievo nėra, tai kam kelti špygą, bet jeigu yra, ui, tai gali būti blogai.

*

Berniukas klausia tėvą:

-    Tėveli, dėl ko Dievas pirma sutvėrė Adomą, o paskui Ievą?

-    Matai, vaikeli, Dievas nenorėjo, kad kas jam duotų patarimų.

*

Vienas italų berniukas nuėjo su motina į vienuolyną aplankyti tetos vienuolės. Jis atsidėjęs žiūrėjo į tetą už vienuolyno grotos, o paskui paklausė motiną:

-    Kas atsitiktų, jeigu ją išleistų?

*

Vienas modernus italų dailininkas nupiešė popiežiaus Leono XIII portretą. Popiežius buvo sunkiai atpažįstamas. Dailininkas prisispyręs prašė popiežių, kad jis papuoštų portretą savo autografu ir keliais žodžiais iš Šv. Rašto. Tada popiežius ant paveikslo užrašė: “Nebijokite - tai aš... Leonas XIII”.

*

Vienas pilietis sako klebonui:

—    Klebone, rytoj jūsų bažnyčioje bus mano dukters vestuvės. Ar jūs negalėtumėte pakeisti užrašo prie altoriaus?

-    Bet kodėl jūs norite, kad aš tą užrašą pakeisčiau? - nustemba klebonas. - Argi jums, klebone, neaišku? Juk ten parašyta: “Viešpatie, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro...”

*

Senas milijonierius gulėjo mirties patale. Kadangi jo gyvenimas nebuvo labai tobulas, tai jis, sąžinės graužiamas, kreipėsi į kunigą:

-    Kunige, jei aš prieš mirdamas paaukočiau porą milijonų dolerių labdaros tikslams, ar tai mane išgelbėtų nuo pasmerkimo?

Kunigas, kiek pagalvojęs, atsakė:

-    Negaliu jums to užtikrinti, bet manau, kad apsimokėtų pamėginti.

*