Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Tėvynėje

Paruošė Marija A. Jurkutė

LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO BELAUKIANT

     Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija paskelbė ir siūlo visuomenei aptarti Tūkstantmečio programos projektą. Projekte numatytas Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atstatymas, kuris specialistų skaičiavimais, kainuotų 300 mln. litų. Tautos namų statyba Vilniuje - 300 mln. litų, dirbtinio piliakalnio statyba Trakuose - apie 9 mln. litų ir t.t. Projekte pažymima, kad numatoma atstatyti Valdovų rūmus, Medininkų pilį, buvusius Radvilų rūmus Vilniuje, Kauno pilį, sutvarkyti Užtrakio dvaro ansamblį. Ketinama sukurti regioninius kultūros centrus: Žemaitijos - Plungėje, buvusiame Oginskių dvaro ansamblyje, Užnemunės — Paežerių dvaro rūmuose, Aukštaitijos - Rokiškio dvare ir Dzūkijos- Leipalingio dvare. (XXI amžius Nr. 5)

BĖDOS DĖL TŪKSTANTMEČIO PROBLEMOS

     Visi sunerimę dėl problemų, susijusių su perėjimu į 2000 metus, o kompiuteriai ėmė kvailioti jau šių metų sausio pirmąją. Singapūre sustojo 300 taksistų - nustojo veikę jų taksometrai. Švedijoje išsijungė bankomatai, kelių ligoninių telefono komutatorių kompiuteriai ir vienas , - Geteborgo oro uoste tvarkęs vizų išdavimą. Šveicarijoje irgi nukentėjo ligoninės - pirmomis sausio dienomis ten neveikė registratūrų kompiuteriai ir darbuotojams teko pasitelkti jau spėtą pamiršti pieštuko ir popieriaus technologiją.

     Dėl daugelio šių problemų dabar kaltinamas nesusipratimas, kilęs dėl to, jog skaitmenys 99 daugelyje programų žymi skaičiavimo pabaigą. Kitais atvejais kompiuteriai sustojo, nes nesugebėjo susidoroti su užprogramuotais išankstiniais užsakymais 2000 metams.

     JAV atlikti tyrimai parodė, kad su 2000 metų problema iš apklaustų 110 firmų jau spėjo susidurti 55 proc., 11 vyriausybės įstaigų ir 12 pramonės sektorių. Praėjusių metų spalio mėnesį tokių tebuvo 44 proc., o liepą - 40 proc. Beveik visi apklaustieji (98%) baiminasi, jog šiemet patirs papildomą komplikaciją savo kompiuterių sistemose . (“Lietuvos aidas” Nr. 12)

4500 METŲ SENUMO LOBYJE RASTA IR BALTIJOS GINTARO

     Daugelis esame girdėję apie legendinio Trojos miesto atradėją Heinrichą Schliemanną ir jo atrastus lobius. Vakarinėje Turkijoje esančioje Chisarliko kalvoje Schliemannas rado aukso dirbinių, kuriuos priskyrė iš Homero Iliados žinomam karaliui Priamui. Šie dirbiniai kaip Antrojo pasaulinio karo trofėjai yra Maskvos Puškino muziejuje. Tiesa, jau senokai žinoma, kad Schliemannas apsiriko - jis rado ne Priamo, o daug anksčiau už jį Troją valdžiusio karaliaus lobį.

     Chisarliko kalvos kasinėjimai tęsiasi iki šiol. Vokietis Manfredas Korfmannas šiuo metu vadovauja jau vienuolika metų trunkančiai ketvirtai iš eilės archeologų ekspedicijai. Praėjusią vasarą archeologai iškasė nemažai radinių, kurie padės atskleisti Trojos paslaptį. Lemtingas buvo naujo prietaiso - magnetinio lauko detektoriaus panaudojimas. Paaiškėjo, kad Troja buvo daug didesnė už Schliemanno tirtą kalvą - ji užėmė daugiau kaip 20 hektarų plotą, miestas vienu metu galėjo turėti apie 6000 gyventojų.

     Šešiolikos metrų aukščio kalvoje archeologai skiria net devynis skirtingo amžiaus sluoksnius su 64 statybos fazėmis. Šimtmečiais čia gyvenę žmonės, vaizdžiai tariant, statydavo ant Trojos vis naują Troją. Kalvos viduryje archeologai rado plotą, kuris iki šiol tebuvo atidengtas tik iki Trojos šeštojo (skaičiuojant nuo apačios) sluoksnio. Šią vasarą jiems pavyko atkasti čia neblogai išlikusį Trojos antrojo periodo statinį - megaroną. Išlikusios 1,5 m aukščio apie 2500 m. pr. Kr. statyto namo sienos: viduje likę nemažai to meto daiktų, bylojančių apie Trojos klestėjimą ir plačius prekybos ryšius. Įdomu, kad šalia iš Afganistano atkeliavusio cinko, Artimųjų Rytų keramikos ir Rytų Europos akmeninių kirvių beveik prieš 4500 m. Trojoje gyvenę žmonės savo lobyne saugojo ir Baltijos gintarą. (Lietuvos aidas Nr. 12)

KRYŽIŲ KALNO ATEITIMI RŪPINASI JO PRIEŽIŪROS KOMITETAS

     Į posėdį susirinkęs Kryžių kalno priežiūros komitetas, vadovaujamas Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio patvirtino praėjusių metų finansinę ataskaitą, aptarė nuveiktus darbus, numatė Kryžių kalno kasdienius darbus.

     Posėdyje numatyta parengti ir išleisti informacinį leidinį apie Kryžių kalną, taip pat pernai organizuoto tarptautinio sakralinio ekslibrisų konkurso “Ex libris, Kryžių kalnas, Šiauliai, 1998” katalogą, vidurvasarį organizuoti Pažaislio muzikos festivalį. Aptarti Kryžių kalno detalaus projekto metmenys.

     1998 m. Kryžių kalno priežiūrai iš viso išleista 28,2 tūkst. Lt. Daugiausia pinigų - 16 tūkst. Lt -skyrė miesto bei rajono savivaldybės ir Šiaulių vyskupijos kurija. 8,7 tūkst. Lt. paaukojo tautiečiai, dar 1 tūkst. Australijos dolerių - Melburno katalikų moterų draugija. Nemažai darbų atliko talkininkai. (Lietuvos aidas Nr. 11)

ŽYMIOS LIETUVIŲ RAŠYTOJOS SŪNAUS DOVANA ŠIAULIEČIAMS

     Puikią naujametę dovaną šiauliečiams atsiuntė iš JAV žymios rašytojos Petronėlės Orintaitės-Janutienės sūnus Donatas - Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekai jis padovanojo Bostone išleistą 37 tomų Lietuvių enciklopediją.

     Į Oklende gyvenantį D. Janutą šiauliečiai bibliotekininkai kreipėsi patys, išgirdę, kad šis garbus žmogus tokį brangų ir reikalingą leidinį yra padovanojęs ne vienai bibliotekai. Atsakymas buvo teigiamas, dar džiugiau, kad jis sutapo su šventėmis. Enciklopedijos tomus su Janutos dedikacijomis netrukus turės galimybę pavartyti kiekvienas to pageidaujantis meistelėnas, apsilankęs bibliotekos meno skyriuje.

     Kad taip greit atsiliepė prozininkės, dramaturgės, poetės P. Orintaitės sūnus, manoma, turėjo reikšmės ir rašytojos sentimentai Šiauliams - čia Berniukų gimnazijoje ji dirbo 5 metus, čia 1934 m. išleido pirmąjį romaną, parašytą tėviškėje per atostogas, čia, anot jos pačios, jautėsi kaip namuose. (Lietuvos aidas Nr. 7)

PAGERBTAS DAILININKO P. PUZINO ATMINIMAS

     Panevėžyje pagerbtas prieškario metais šiame mieste gyvenusio ir kūrusio dailininko Povilo Puzino atminimas. Dailės galerijoje buvo atidaryta jo kūrybos paroda. Kalifornijoje gyvenanti dailininko našlė Austrą Puzinas dalį vyro paveikslų yra padovanojusi Lietuvai, o dalį Latvijai, todėl parodoje eksponuoti 25 paveikslai iš Latvijos “Arsenalo”, 17 - iš Lietuvos dailės muziejų bei vienas peisažas iš Juozo Miltinio palikimo studijų centro. Parodoje kabėjo ir “Dvidešimtojo amžiaus madona”, pelniusi aukščiausią premiją šeštojoje tarptautinėje parodoje Los Andžele.

     P. Puzinas gimė Rygoje 1907 m. 1932 m. baigė Latvijoje dailės akademiją. 1933 m. pirmąją personalinę parodą surengė Kaune. 1937 m. su žmona latve Austra Bošs-Puziniene apsigyveno Panevėžyje ir dirbo piešimo mokytoju dabartinėje Juozo Balčikonio gimnazijoje. Dailininko našlės, gyvenančios San Mateo mieste Kalifornijoje, prisiminimu, Panevėžyje praleisti pirmieji bendro gyvenimo metai buvo vieni romantiškiausių.

     1940 m. dailininkas išvyko į Kauną, o po trejų metų - į Rygą, nes buvo įtartas turįs ryšių su rezistenciniu pogrindžiu. Ir Latvijoje jam nepavyko išvengti kalėjimo. 1944 m. dailininkas su žmona pasitraukė į Vokietiją, po trejų metų - į JAV.

     Panevėžio katedros šoninėse navose kabo aštuoni P. Puzino tapyti paveikslai Vatikano Siksto koplyčios Mikelandželo freskų motyvais, o centrinę katedros navą puošia jo freska. Dailininko kūrinių yra Panevėžio marijonų noviciato koplyčioje ir Smilgių bažnyčioje. Katedros freskos ir paveikslai įtraukti į saugomų Lietuvos paminklų sąrašą. (Lietuvos aidas Nr. 16)

ŽUVUSIEMS MEDKIRČIAMS PASTATYTAS KRYŽIUS

     Kuršėnuose, ant tilto per Ventą, pašventintas čia žuvusių medkirčių atminimui skirtas kryžius. Tragediją primins ir lentelė su dešimties žuvusiųjų pavardėmis.

     Ąžuolo kryžių padirbdino kuršėniškis Kazimieras Kukanauza. Meistras pasakojo jau per tragiškai žuvusių vyrų laidotuves žinojęs, kad padarys. Kryžius palinkęs virš upės, pritvirtintas ant vyrių -jei kada prireiks atnaujinti, nesudėtinga bus jį prisitraukti prie tilto.

     Kuršėnai net per karą vienu metu nėra patyrę tokios nelaimės - šliužu vadinamas tiltas tapo lemtingąja stotele.

     Tą tragišką 1998 m. gruodžio 22-ąją dešimt jaunų vyrų pražudė juos vežęs neblaivus miško ruošos įmonės savininkas. (Lietuvos aidas Nr. 13)

KALNAI ŽMONES DARO GERESNIAIS

     Šiuo metu per trisdešimt žmonių yra įkopusių į aukščiausią pasaulio kalno viršūnę - Everestą (8848 m.) Vienas jų - lietuvis Vladas Vitkauskas, pirmasis iš Baltijos šalių alpinistų įveikęs Didįjį kalną. Tuo metu statistika buvo tokia - trys pasiekia Everesto viršūnę, vienas žūsta. Alpinisto kelią pradėjęs studijų metais Kauno politechnikos institute, V. Vitkauskas Lietuvos nepriklausomybės metais įgyvendino drąsiausius ir rizikingiausius sumanymus. Kalnuose, pasak V. Vitkausko, neįmanoma jokia klaidelė, čia negali pasitraukti iš distancijos ar jos nebaigti. Alpinistas yra matęs daug griūčių, dalyvavęs gelbėjimo darbuose. Jis yra apdovanotas Tarptautinio “Fair Play” komiteto garbės diplomu už pagalbą pargabenant žuvusios alpinistės kūną. Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidento V. Vitkausko įsitikinimu, kalnai taurina žmones, daro juos geresniais.

     Alpinistas V.Vitkauskas Kūno kultūros ir sporto departamente žurnalistams ir sporto visuomenei pristatė savo foto albumą “Aukščiau pasaulio viršukalnių”. Fotoalbumas turi didelę istorinę reikšmę. Anot keliautojo, knyga jam kainavo daugiau sveikatos negu kalnai. Autorius norėjo žmonėms parodyti kalnų didybę ir grožį.

     Lietuvos trispalvė yra vienintelė pasaulyje vėliava, apkeliavusi visas aukščiausias žemynų viršukalnes. “Kiek tokia vėliava galėtų kainuot?” -retoriškai klausė V. Vitkauskas. (Lietuvos aidas Nr. 240)

SOVIETMEČIO STABUS — Į PRAMOGŲ PARKĄ DZŪKIJOJE

     Vyriausybė nutarė perduoti viešajai įstaigai Hesonas klubas eksponuoti buvusius sovietmečio stabų paminklus.

     Hesonas klubas, kurį finansuoja grybus ir kitas gėrybes konservuojanti bendrovė “Hesona”, nuo postamentų nukeltus sovietmečio stabus eksponuos kuriamame Grūto miško parke netoli Varėnos ir Druskininkų. Vyriausybės nutarimu “Hesonos” klubui perduotos 42 skulptūros. Tai septynios bolševikų perversmo vado Vladimiro Lenino, įskaitant ir dabartinės Lukiškių aikštės Vilniuje, jo sekėjo Lietuvoje Vinco Mickevičiaus-Kapsuko, revoliucionieriaus Zigmo Angariečio, marksizmo pradininko Karlo Marxo, bolševikinio teroro vykdytojo Felikso Dzeržinskio skulptūros, Kauno Keturių komunarų skulptūrinė grupė ir kitos. (“Lietuvos aidas” Nr. 246)

ATVIRAS LAIŠKAS VAIKINUI, GRĄŽINUSIAM SAUSIO 13-osios MEDALĮ

     kareivis kariavo
      už Tėvynę savo
     ir užsitarnavo sau
     lentelę grabo
      (iš liaudies dainos)

     Sausio 13-oji buvo karas. Kare dalyvauja kareiviai ir samdiniai. Karys, jei lieka gyvas, gauna medalį. Samdinys - atlyginimą.

     Kas Jūs, gerbiamsis? Jei karys, tai turėtumėt žinoti, kad medaliai negrąžinami. Jei samdinys, turit teisę reikalauti atlyginimo ir privalot gauti. Bet tokiu atveju medalį gavote per klaidą.

     Pasirinkite ir apsispręskite. Man atrodo, kad esate tiesiog gyvenimo varguose pasimetęs žmogus. Tikiu Jūsų nuoširdumu ir norėčiau padėti. Bet sprendimą galite padaryti tik pats. (Algirdas Patackas, garbės savanoris. ”XXI amžius” Nr. 91)