Paruošė Marija A. Jurkutė
STALINO PALIKUONIS NERIMSTA
Stalino anūkas pulkininkas Jevgenijus Džiugašvilis pareiškė padėsiąs kurti naują politinį judėjimą, kurio pagrindinis tikslas - atkurti Sovietų Sąjungą. Tačiau dabar, anot didžiausio pasaulyje tirono anūko, svarbiausias visų Rusijos “patriotinių jėgų” uždavinys yra Rusijos prezidento B. Jelcino nušalinimas. (XXI amžius Nr.9)
BRONZINIS LENINAS IŠKELIAUS IŠ KLAIPĖDOS
Klaipėdos savivaldybės speciali komisija pritarė Vyriausybės sprendimui perduoti bolševikų revolucijos vado Vladimiro Lenino paminklą viešajai įstaigai Hesonos klubas, kuris Grūto miške Varėnos rajone rengia sovietų okupacijos laikotarpio paminklinių skulptūrų ekspoziciją. Grūto miške bus pastatyta daugiau kaip 40 sovietmečio skulptūrų.
15 metų Klaipėdos centrinėje aikštėje stovėjęs bronzinis Leninas 1991 metais kranais buvo nukeltas nuo pjedestalo ir nugabentas į Mažosios Lietuvos muziejų. Saugomas signalizacijos, Lenino paminklas guli sandėlyje iki šiol.
Mažosios Lietuvos muziejuje saugoma ir kita sovietmečio relikvija, ankščiau “puošusi” Klaipėdos Pergalės aikštę, bronzinė patranka. Dabar ketinamąją rodyti muziejaus sovietinio laikotarpio ekspozicijoje, kurią dar paįvairins keletas bronzinių bei gipsinių Lenino galvų. (Lietuvos aidas Nr. 28)
STABAI PALIEKA KAUNĄ
Dviem sunkvežimiais iš Kauno bus išgabentos Lenino, Felikso Dzeržinskio, Vinco Mickevičiaus-Kapsuko ir keturių komunarų statulos. Kelis dešimtmečius Kaune užtrukusios "partinės delegacijos nariai" taps bronziniais reginio dalyviais, kuriuos už pinigus bus galima pamatyti kuriamame sovietinių skulptūrų parke Grūto miške. Į jį jau atgabenta Marytė Melnikaitė, keli Leninai, Kapsukai.
Steigiamam sovietinių skulptūrų parkui Vyriausybės nutarimu skirtos 42 skultūros, iš kurių 35 turi paminklų statusą. Su stabais atsisveikinęs miestas turės materialinės naudos - bronzines skulptūras saugojo sargai, kuriems buvo mokama iš miesto biudžeto.
Skulptūros buvo išvilktos į kiemą. “Komunarai prisikėlė”, - pranešė Kauno dienai Ašigalio gatvėje gyvenanti ponia, pro buto langą išvydusi “Kauno kelių” kolektorių baro kieme daugeliui gerai pažįstamas karinga poza pakilusius keturis komunarus. Šalia komunarų kojų mėtėsi Kapsuko bareljefas. Leninas gulėjo kiek atokiai ant sniego. Sovietinio saugumo šefas F. Dzeržinskis, tarsi susitaikęs su likimu, kukliai rymojo prie garažo durų ir laukė deportacijos”. (Kauno diena Nr.43)
GRŪTE KURIASI LIETUVOS ISTORIJOS PARKAS
Į netoli Druskininkų esantį Grūto kaimą jau suvežta beveik 50 skulptūrų ir paminklinių lentų, kurios prieš dešimtmetį puošė įvairių Lietuvos miestų aikštes. Dabar šios kompozicijos taps didžiulio istorinio parko dalimi.
UAB Hesona direktorius Viliumas Malinauskas pasakojo, kad jo šeimos nariai iš visos Lietuvos renka ir gabena į Grūtą ne tik demontuotas skulptūras, bet ir kitus istorinius reliktus.
Būsimajam Lietuvos istorijos parkui skirta apie 2000 kv. metrų miško, kuriame jau ruošiamos alėjos. Apžvalgos takas bus nutiestas gražiu kraštovaizdžiu apie 5 kilometrus. Parko teritoriją puoš ne tik skulptūros, medžio dirbiniai, statiniai, bet ir šeimininkų prijaukinti gyvūnai bei paukščiai.
Planuojama nutiesti siaurojo geležinkelio bėgius ir paleisti jais traukinuką. Skulptūros muziejus lankytojams primins, kokie vienos ar kitos istorinės epochos veikėjai lėmė šiuos įvykius.
Jau dabar, pasak Grūto gyventojų, pasižiūrėti unikalių sovietinių paminklų atvažiuoja nemažai užsieniečių, žurnalistų. Lietuvos gyventojai ypač entuziastingai pritaria Malinauskų idėjai restauruoti ir parko prieigose pastatyti garsiąją Broniaus Vyšniausko skulptūrą, anksčiau stovėjusią Kryžkalnyje. (Respublika Nr.60)
UŽUPIO ANGELAS PASITIKS 2000-uosius
Lietuvos dailininkų sąjungos įmonėje Vilniaus dailė baigta daugiau kaip trijų metrų Užupio angelo gipsinė forma. Skulptūros autorius - dailininkas Romas Vilčiauskas. Skverą Užupio, Paupio ir Malūno gatvių sąnkryžoje, kur stovės Angelas, projektuoja architektas Algirdas Umbrasas.
Skulptūros sumanytojai sakė, kad Užupio angelas bus esminis akcentas pasitinkant 2000-uo-sius. Idėja gimė prieš dvejus metus. Ragą pučiantis Angelas bus ne tik Užupio, bet ir viso Vilniaus simbolis. Angelo motyvas - visapusiškai tinkantis amžių ir tūkstantmečių sandūrai. Vilniuje ji turėtų tapti pasaulio ašies vieta.
Skulptūra bus liejama iš bronzos ir keliama ant keturių metrų aukščio tamsiai žalios spalvos granito kolonos. Jai ištekinti bus naudojamas suomiškas granitas. Pavykus surinkti 200 tūkstančių Lt, darbus ketinama baigti iki Kalėdų. (Lietuvos aidas Nr.35)
PAMINKLAS LIETUVIŲ IR LENKŲ GANYTOJUI - PAKELIUI Į GYVENIMĄ
Dailininkų sąjungos monumentaliosios skulptūros dirbtuvėse Kirtimuose ryškėja iš granito kalamo paminklo literatūros klasikui Antanui Baranauskui formos. Paminklo autorius skulptorius Gediminas Jokūbonis tikisi, kad jo darbas stovės Šeiniuose jau šių metų birželį, prieš atvykstant į Lenkiją popiežiui Jonui Pauliui II.
Pasak G. Jokūbonio, darbai vyksta gana sklandžiai, iki popiežiaus atvykimo juos baigti skubina ir Lenkijos Seimo vicemaršalas. Žiemą po atviru dangumi granitinės skulptūros kalimo darbai sulėtėjo dėl sunkių sąlygų, dabar skulptūrą dailina pats autorius, nors jam neseniai yra atlikta sudėtinga širdies operacija.
Skulptorius sakė, kad 3,5 m. aukščio skulptūra vaizduoja stovintį brandaus amžiaus vyskupą A. Baranauską - lietuvių ir lenkų ganytoją. Paminklui siūlytos net penkios vietos, tačiau pasirinkta labiausiai matoma - priešais Seinų katedrą. (Lietuvos aidas Nr.37)
LENKAI A. MICKEVIČIŲ PRISKYRĖ LIETUVAI, LIETUVIAI - LENKIJAI
Dauguma 15-18 metų apklaustų lenkų Lietuvą įvardija kaip buvusią Sovietų Sąjungos respubliką, 1991 metais atgavusią nepriklausomybę.
Lenkijos jaunųjų žurnalistų sąjungos žurnalas Polis surengė apklausą, norėdamas išsiaiškinti, ką apie Lietuvą ir Lenkiją žino jaunieji šalies gyventojai.
Prie garsių lietuvių jaunieji lenkai priskyrė Seimo pirmininką Vytautą Lansbergį, Lietuvos ir Lenkijos karalių Jogailą, jo brolį Lietuvos kunigaikšti Vytautą Didįjį ir poetą Adomą Mickevičių. Bendrą abiejų tautų istoriją beveik visi jaunieji apklausos dalyviai sieja su Liublino unija, Žalgirio mūšiu, Jadvygos ir Jogailos santuoka.
Jaunieji lietuviai pasirodė daugiau žiną apie lenkus ir vadina juos “mielais žmonėmis”. Tik 24 metų Mindaugas sakė, kad Lenkijai “būdingos daug rūkančios moterys ir blogi keliai”.
Tarp įžymių lenkų lietuviai paminėjo popiežių Joną Paulių II, Lenkijos prezidentą Aleksandrą Kwasnievskį, buvusį prezidentą Lechą Walęnsą, Adomą Mickevičių.
Žurnale Polis taip pat skelbiamas pokalbis su Lietuvos Seimo Pirmininku V. Landsbergiu, kuris sako, jog “dabartiniai lietuvių ir lenkų santykiai yra geri, o lūžis juose įvyko, tada, kai Lenkija suprato, jog Lietuva yra naudinga ir verta pagarbos kaimynė, o Lietuva pastebėjo, jog lenkų požiūryje į lietuvius jau nebėra arogancijos”. (Lietuvos aidas Nr. 21)
KAIMYNAI
Varšuvoje surengta Vitos Žalakevičiūtės -Drygas dokumentinio televizijos filmo Žiūrėk, Lietuva, skirta Lietuvos partizanų kovoms po Antrojo pasaulinio karo, peržiūra, po kurios lenkų kultūrininkai teigė, kad Lietuvos rezistencinis judėjimas lenkams iki šiol buvo visai nežinomas, sukrečiantis ir tragiškas Lietuvos istorijos puslapis, ir pripažino, kad lenkai apie Lietuvą žino mažiau negu apie Kiniją. (Respublika Nr.60)
EKSPRESO VARDAS - ATEITIS
Nuo 1998 m. rugsėjo 23 d. viešoji įstaiga Lietuviškos knygos įsitraukė į tarptautinį projektą Literatūros ekspresas Europa 2000 ir išrinko tris rašytojus, važiuosiančius šiuo ekspresu. Traukinys 2000 m. gegužės mėn. išvyks iš Lisabonos (Portugalija). Į kelionę leisis 130 rašytojų iš 45 šalių. Tų pačių metų liepą Berlyne ši neregėta kelionė baigsis kultūros festivaliu. 1998 m. vertinimo komisija, kurią sudarė Lietuviškų knygų, Lietuvos rašytojų sąjungos ir kultūros ministerijos atstovai, nusprendė atrinkti tris kandidatus: Jurgą Ivanauskaitę, Antaną Gailių ir Lauryną Katkų. Reikalavimai kandidatams buvo įvairūs: amžius (gimę apie 1950 m. ar vėliau), svetimų kalbų mokėjimas, sveikata, domėjimasis Europos reikalais, kūrinių vertimas bent į vieną svetimą kalbą, galimybė dviem mėnesiams mesti kitus darbus ir kt. (Dienovidis Nr.3)
ROKIŠKIO MUZIEJUJE KALĖDOS NESIBAIGĖ
Rokiškio muziejuje veikė prakartėlių paroda. Jos iniciatorius - italas Andželas Frosijas, senas Rokiškio bičiulis, besidomįs pagalbinių grafo Tiškevičiaus rūmų pastatų rekonstravimu ir lavinimo įstaigos negalės vaikams įkūrimu.
Prakartėlių, kuriomis prieš šv. Velykas savo butus papuošia daug katalikų šeimų, paroda labai sudomino rokiškėnus ir miesto svečius. Tikimasi, kad kitąmet bus surengta respublikinė prakartėlių paroda-konkursas, o Rokiškio muziejuje bus įkurta įdomiausių prakartėlių ekspozicija. (Kauno diena Nr. 17)
JUBILIEJUS
Žinomas poetas ir vertėjas, Nacionalinės premijos laureatas Jonas Strielkūnas švenčia 60-metį. Gyvojo žodžio almanacho Ąžuolynas autoriai Kaune surengė vakarą, skirtą rašytojo jubiliejui. “Rašydamas galvoju apie mūsų tėvus ir protėvius, niekam neišsakiusius savo džiaugsmų ir nelaimių, apie visus, gyvenančius šioje žemėje ir ateisiančius po mūsų”, taip apie savo kūrybą kalbėjo poetas. (Respublika Nr.60)
LIETUVOS PARTIZANŲ STOVYKLAVIETĖ
Lietuvos tremties ir rezistencinės kovos ekspozicijos projektą Rumšiškių liaudies buities muziejui parengė Paminklų restauravimo institutas.
Pagal šį projektą numatytos trys zonos -tremties, rezistencinės kovos ir vadinamoji stribyno. Tremties zonai siūloma teritorija prie esamos lapteviečių jurtos. Čia dar turėtų būti tremtinio namelis ir kapinaitės. Rezistencinės kovos zonoje ketinama įrengti du bunkerius ir partizanų stovyklavietę. Vadinamojo stribyno zonoje numatyta nuolat veikianti paroda tremties ir rezistencinės kovos temomis.
Šis Paminklų restauravimo instituto parengtas projektas apsvarstytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro posėdyje. Projektui pritarta. Visą dokumentaciją nuspręsta perduoti Lietuvos kultūros ministerijai, kad būtų sprendžiamas projekto finansavimo klausimas. (“Lietuvos aidas" Nr. 228)
KAIP IŠSILAIKYTI VISUOMENĖJE
(Taisyklių sąvadas)
Kaip pasiekti, kad liautųsi jūsų neapkentę?
Nė nemėginkite.
Jeigu susimąstėte apie gyvenimo prasmę, imkite badauti ir badaukite tol, kol nenugalimas noras valgyti išgainios visas kitas mintis ir jausmus.
Laimės valandėlę būkite kaip niekada apdairus ir atsargus, nes būtent tada užgriūva visos bėdos.
Jeigu fotografuojatės su žymiais žmonėmis, kuo arčiau prisislinkite prie numatytos aukos, uždėkite ranką jai ant peties ir nusišypsokite. Visa tai atlikite pačią paskutinę akimirką, kad įžymybės nespėtų išsisukti.
Stodamas prieš tyrimo komisiją būkite mandagus ir pagarbus. Apsirenkite kukliai, tačiau madingai, ir trūks plyš nuvykite nuo veido suktą išraišką. Retkarčiais šyptelėkite, leiskite sau net pasijuokti kartu su komisija, ypač kai juokiasi iš jūsų paties. Pagautas meluojant nepriešgyniaukite, o atsiprašykite ir prasitarkite, jog pats esate gyvybiškai suinteresuotas rasti teisybę. O, jeigu popieriai visai prasti, apsimeskite jau bepravirkstąs - šitaip pelnysite komisijos narių užuojautą. Tokiu atveju labai svarbu neperlenkti lazdos ir iš tikro neapsižliumbti. Ir jau niekuomet, jokiomis aplinkybėmis nepašokite iš vietos ir, grūmodamas komisijai kumščiu, neišdėkite, kad ji pati sukčių, vagių, kyšininkų ir melagių gauja! Ir be jūsų visi puikiai žino, kad nesama žmonių be ydų, tik vieniems sekasi geriau, kitiems prasčiau - nelygu kokia valanda.
(Tęsinys - kitame Laiškų lietuviams numeryje)