Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

KAI KURIŲ ŽODŽIŲ AR POSAKIŲ VARTOSENA

pramatyti - nevart. r. “numatyti”: Reikia pramatyti (=numatyti) ateities veiklą. Šie du veiksmažodžiai numatyti ir pramatytidaugelio yra maišomi, bet jų reikšmė yra skirtinga. Pramatyti reiškia “praregėti, pradėti matyti, pro ką nors matyti”, pvz.: Įvyko stebuklas - ligonis tuoj pramatė (praregėjo). Padarius operaciją, nuo pat gimimo buvęs aklas berniukas pirmą kartą savo gyvenime pramatė. Nors tas langas labai nešvarus, bet vis tiek galima šiaip taip pro jį pramatyti.Bet žodis pramatytinegali būti vartojamas, kalbant apie ateitį, t.y. ką nors žinoti iš anksto, nujausti, numatyti, pranašauti. Tad yra taisytini,pavyzdžiui, tokie sakiniai: Jau yra pramatytos (= numatytos) ateinančių metų išlaidos. Aš gerai pramačiau (= numačiau, nujaučiau), kad taip įvyks. Jokiu būdu nebuvo galima pramatyti(= numatyti, nujausti, atspėti), kuriuo keliu jis pasuks.

praplaukti - nevart. r. “nuplaukti”: Sportininkas 100 m distanciją praplaukė (=nuplaukė) rekordiniu greičiu.

praraja tarp kartų (angl. generation gap). Prof. A. Salys šiam reikalui sugalvojo gerą terminą - kartų atotrūkis,t.y., kai viena karta savo galvosena, save elgesiu ir gyvenimo būdu atitrūksta nuo kitos.

prasme - nevart. r. “pagrindu, atžvilgiu”: Į šį klausimą reikėtų pažvelgti ir kitokia prasme (= kitokiu atžvilgiu).

prašau — nevart. įterptiniu žodžiu: Paskolink, prašau,(=Prašau paskolinti) man šiek tiek pinigų. Mieli sveteliai, prašau, sėskitės (= prašau sėstis). Jis nenorėjo manęs paklausyti, ir, prašau, (=ir štai) kas atsitiko!

prašyti ko ko- geriau prašyti ką ko: Vaikas prašė tėvo (=tėvą) pinigų. Mokytojas prašė direktoriaus (=direktorių) algos. Tėvas prašė motinos (=motiną) dukteriai neduoti peilio.Pasakymai “prašė tėvo”, “prašė direktoriaus”, “prašė motinos” yra taisyklingi, tačiau šiuose sakiniuose, kai po jų eina kitas žodis kilmininko linksnyje, jie yra dviprasmiški. Galima šiuos sakinius taip suprasti: vaikas prašė visų tėvo turimų pinigų; mokytojas prašė tokios algos, kurią gauna direktorius; tėvas prašė kažkokiai “motinos dukteriai” neduoti peilio. Bet kai tas asmuo, kurį ko nors prašome, yra galininko linksnyje, tai tokio neaiškumo ar dviprasmiškumo nebūna.

prašyti pas ką - prašyti ką (ko): Paprašiau pas jį (=jį) pagalbos. Paprašyk pas savo draugą (=savo draugą, savo draugo), kad paskolintų knygą.

pravesti - nevart. r. “rengti, atlikti, organizuoti, vesti, vadovauti, vykdyti” ir pan. Pvz.: Kviečiu poną Jonaitį pravesti susirinkimą (= vadovauti susirinkimui, vesti susirinkimą). Laužą puikiai pravedė (= Laužui puikiai vadovavo, laužą puikiai vedė) skautininkas Petraitis. Mums buvo pavesta pravesti (= suorganizuoti) švaros savaitę. Mokytojas klasėje pravedė (= surengė, suorganizavo) labai įdomų pasikalbėjimą. Labai puikiai laboratorijoje buvo pravestas (=atliktas) šis bandymas. Pirmininkas labai sumaniai pravedė susirinkimą(= vadovavo susirinkimui). Manau, kad reikėtų pravesti (=skelbti) konkursą užimti šiai vietai.

     Veiksmažodį pravestigalima vartoti, pavyzdžiui, tokiais atvejais: Pravedė arklį pro šalį. Per mišką pravedė kelią. Jam pasisekė pravesti savo pasiūlymą.

pri Priešdėlis pri- kartais netiksliai vartojamas tokiais atvejais, kur reikėtų vartoti, priešdėlius at-, į-, su- arba atitinkamą žodį be jokio priešdėlio: Jis man prisiuntė (=atsiuntė) labai įdomų laišką. Teisme buvo aiškiai prirodyta (=įrodyta) jo kaltė. Galvojau, galvojau, bet neprigalvojau (=nesugalvojau), kaip tą uždavinį išspręsti. Tas drabužis jai priduoda (=duoda, suteikia) kažkokio orumo. Reikia gerai mokėti savo prigimtąją (=gimtąją) kalbą. Susitaisiau radijo priimtuvą (=imtuvą). Visi turi prisilaikyti (=laikytis) įstatymų.

priaugančioji karta - jaunoji karta, Jaunimas.

pribūti - nevart. r. “atvykti”: Nesivėluok, pribūk (=atvyk) laiku.

prie. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas(Vilnius, 1972) mini tokius prielinksnio prie vartojimo atvejus: 1. žymint vietą ar daiką, šalia kurio kas yra ar vyksta: Sėdi prie stalo. Gyvenu prie ežero. Antys plauko prie kranto. Gyvenu prie dukters. Turi duonos ir prie duonos; 2. žymint veiksmo kryptį: Priėjo prie vandens. Vadink svečius prie stalo. Slinkis arčiau prie manęs; 3. žymint veiksmo objektą: Prisistatė prie darbo. Sėskis prie vakarienės. Eisime prie rugių (rugių kirsti); 4. žymint asmenį ar daiktą, kurio buvimo metu kas vyksta: Prie tėvo gyvos galvos. Prie keturių akių (dviese) pasikalbėkime. Skaito prie lempos šviesos. Prie vaikų taip nekalbėk. 5. žymint kokybę: Žemė prie smėlio (smėlėta). Vyras prie sveikatos (stiprus). Žmogus prie pinigo (turtingas). Vaikas jau visai prie ašarų (rengiasi verkti); 6. žymint darbo vietą: Dirba prie plento. Gavo darbo prie melioracijos; 7. žymint artėjantį laiką: Saulė prie laidos. Darbas eina prie pabaigos; 8. vartojamas su kai kuriais veiksmažodžiais bei šiaip pastoviuose posakiuose: Kalba priklauso prie visuomeninių reiškinių. Pasiliko prie savo nuomonės. Reikia taikytis prie aplinkybių. Mėlynos akys jai labai tiko prie tamsių plaukų. Pripratome prie šalčio. Tu prie manęs nesikabink!

     Tačiau yra atvejų, kai šis prielinksnis klaidingai vartojamas, nusižiūrėjus į svetimas kalbas, pvz.: Prie geriausių norų (-Kad ir labai norėčiau, nors ir turėdamas geriausių norų), to darbo negalėčiau atlikti. Prie progos (=Pasitaikius progai, suradęs progą, esant progai), aš pas tave užeisiu. Norėčiau sužinoti, prie kokių aplinkybių (=kokiomis aplinkybėmis) tai atsitiko. Prie aukštos temperatūros (=Aukštoje temperatūroje, kai temperatūra aukš(a) net ir metalai tirpsta. Teismas ėjo prie uždarų durų (=uždaromis durimis, slaptai, neviešai). Kreipkis prie viršininko (-į viršininką).

prie ko n. vert - kam, kuo dėtas: Prie ko (=Kam) čia ta pastaba? Prie ko (=Kuo dėtas) čia aš?

priklausyti prie ar priklausyti kam: Aš nepriklausau prie jokių organizacijų (jokioms organizacijoms).

prieiti ko - prieiti prie ko, prieiti ką: Pagaliau prieita tokios išvados (=prie tokios išvados). Priėjome vieningos nuomonės (=prie vieningos nuomonės, vieningą nuomonę).

randasi. Veiksmažodis rastis labai retai vartojamas įvairiose lietuvių tarmėse. Kai kur jis vartojamas vietoj veiksmažodžio darytis, atsitikti, pvz.: Kas rados vaikui, kad serga ? Kitur jį vartoja vietoj rodytis, prasidėti, atsirasti, pvz.: Po lietaus daug grybų randasi. Iš kur tu radaisi? Iš kur čia tie šunes randasi? Bet šio žodžio randasi jokiu būdu negalima vartoti vietoj yra, pvz.: Vilnius randasi (=yra, stovi) prie Neries. Jis randasi (=yra, gyvena) Čikagoje. Kur dabar tavo draugas randasi (=yra, gyvena, dirba)? Šiuose sakiniuose žodis randasi pavartotas, nusižiūrėjus į rusų nachodit 'šia