Nijolė Jankutė
Kartais pasitaiko, kad du asmenys skirtingų tautybių, skirtingų profesijų, įsitikinimų ir talentų (vienas žurnalistas, kitas medicinos daktaras) parašo labai įdomias knygas ta pačia tema apie tą patį objektą bei su juo siejamą asmenį. Šiam užmojui įgyvendinti jie pašvenčia keletą įtemptų metų, nukeliaudami ne vieną tūkstantį mylių, apklausinėdami būrius įvairiausių žmonių ir atidžiai išstudijuodami Šv. Raštą.
Apie tokius du vyrus ir jų knygas kaip tik ir noriu papasakot. Tai Graham Hancock, britų žurnalistas, keleto knygų apie Afriką ir Trečiąjį Pasaulį autorius, ir prof. Courtenay Bartholomew iš Trinidado, tarptautinio garso vėžio bei AIDS ligų tyrinėtojas ir, nežiūrint griežtųjų mokslų, pasižymėjęs mariologas.
Šių gabių vyrų tyrinėjimo objektas — Sandoros Skrynia, Senojo Testamento šventasis indas, slėpęs 10 Dievo Įsakymų akmens plokštėse. Ši skrynia buvo ir tebėra viena iš didžiųjų ir įdomiųjų istorinių paslapčių. Senajame Testamente yra gausu aprašymų apie jos išvaizdą, apie medžiagas, iš kurių ji buvo padaryta ir apie jos stebuklingas jėgas, nugalint izraelitų priešus bei sugriaunant jų miestus. Tačiau iš rašytinės istorijos lapų skrynia dingsta tuo laiku, kai Saliamonas pastatydino didžiąją šventyklą Jeruzalėje.
Ženklas ir Antspaudas
G. Hancock savo knygą pavadino The Sign and the Seal- “Ženklas ir antspaudas”, nes pagal Šv. Testamentą Sandoros Skrynia buvo Dievo buvimo žmonių tarpe ženklas, o 10 Jo Įsakymų joje - antspaudas, nes pagal S. Testamentą, Sandoros Skrynia buvo Dievo buvimo žmonių tarpe ženklas, o 10 Jo Įsakymų joje -antspaudas sutarties tarp Absoliuto ir jo tvarinių. “Aš būsiu tavo Dievas, tu būsi mano tauta”, kaip Šv. Rašte pasakyta.
Sužadintas smalsumas
Autorius G. Hancock S. Skrynia susidomėjo 1983 m., lankydamasis pilietinio karo draskomoje Etiopijoje. Tos revoliucijos vadas pulk. Mengistu Haile Mariam, vienas iš kruviniausių Afrikos diktatorių, 1991 m. užgrobė imperatoriaus Haile Selassie sostą, padedamas vadinamųjų sovietinių “patarėjų” ir jų ginklų gausybės. (Imperatorių H. Selassie Mengistu nužudė pats, uždusindamas jį pagalve). G.H. prisipažįsta, kad tuo metu buvęs Mengistu užverbuotas parašyti knygą apie Etiopiją, iškeliančią jos seną istoriją, įvairialypę kultūrą bei politinių sienų svarbą. Nors rašo, kad, pagal sutartį, nei liaupsinęs, nei peikęs diktatoriaus, tačiau greit pasidarę aišku, kad jo knyga tai diktatūrai pasitarnavusi. Kitaip jam nebūtų buvę leista lankyti uždraustas istorines vietoves, ir Mengistu režimas nebūtų padengęs jo kelionių išlaidų.
Taigi G.H. ne kartą lankėsi šventajame Etiopijos mieste Axum, kuriame ne tik paprastų etiopų, bet ir jų istorikų bei archeologų įsitikinimu, Šv. Marijos iš Ziono koplyčioje, buvo laikoma S. Skrynia. Kaip ji iš Jeruzalės atsidūrė Etiopijoje, buvo pirmas klausimas, kuris rašytojui nedavė ramybės. Jis pradėjo gilintis į Etiopijoje populiarią legendą apie karalių Saliamoną ir Šebos karalienę Makedą. Apie tai, kad tolimo pietų krašto karalienė lankė Saliamoną Jeruzalėje, rašo ir S. Testamentas. Šių valdovų meilės vaisius buvo sūnus Menelik, kuris gimė Šebos krašte, ir tik po 20 metų aplankė savo tėvą Saliamoną Jeruzalėje. Grįžtant namo, Saliamonas jam davė šaunią palydą -būrį kilmingųjų Jeruzalės vyrų. Šie išvogę S. Skrynią iš šventyklos ir išvežę ją į Šebos kraštą. Kodėl? Netiesioginį atsakymą galima rasti S. Testamente. Ten rašoma, kad Saliamono laikais Izraelis vėl sulaužė savo Sandorą su Dievu, vėl pradėjęs garbinti pagonių stabus. Daugelis Saliamono žmonų ir meilužių buvo pagonės, ir turbūt jų įtakoje Saliamonas žiūrėjęs pro pirštus į stabų kultą. Didžioji šventykla buvusi su jais “sutepta”. Nestebėtina, kad tuo pasipiktinę kilmingieji izraelitai išgabeno švenčiausiąjį objektą, reiškiantį Tikrojo Dievo buveinę žmogaus aplinkoje, ir paslėpė pagarbioje vietoje. Taip pagonių krašte pasisėjo monoteizmo sėkla. Vėliau ji išaugo į krikščionybę, apie 4 a. po Kr. prigijusią Etiopijoje.
Bet kur dingo S. Skrynia? Ši mįslė užvaldė G.H. Noras sužinoti, išaiškinti, įsitikinti vedė į Biblijos studijas, į senųjų raštų muziejus ir bibliotekas. Ypač daug įdomios medžiagos jis rado 13 a. manuskripte, šventajame etiopų Kebra Nagast (“Karalių garbė”). Čia buvo surašyta ankstyviausioji Saliamono ir Šebos karalienės Makedos istorijos versija.
Biblijinių paslapčių detektyvas
G. H. yra autorius - seklys. Kiekvieną savo seklišką žingsnį jis detalizuoja, planingai ir sistemingai žengdamas istorinių faktų keliu, neaplenkdamas tautosakos legendų, gvildendamas tradicijų ištakas ir viską paremdamas ne tik bibliografiniais, bet ir geografiniais tyrinėjimais. Jo The Sign and the Seal yra nuostabus detektyvinis romanas tikrovėje, žymiai įdomesnis, negu Hollywood’o fantazija ta pačia tema -filmas Raiders of the lost Ark.
G. H. dešimtį metų knisosi po dulkinus Europos ir Artimųjų Rytų archyvus, patyrė mirtinus pavojus pilietinio karo metu Etiopijoj, kalbėjosi ir bendravo su žymiais archeologais, Biblijos tyrinėtojais, net su baisiuoju Etiopijos diktatorium Mengistu Haiie Mariam bei jo bendrininkais. G.H. pastangos nenuėjo veltui - jis surado, kur paslėpta Sandoros Skrynia ir kodėl.
Tačiau pasaulio muziejai pilni už S. Skrynią senesnių daiktų: raštų, meno kūrinių, tai nebūtų stebėtina, jei ir S. Skr. būtų išlikusi.
Kas šią knygą daro vertą dėmesio, tai jos moksliškas, uoliais tyrinėjimais paremtas pobūdis. Autorius nieko “nelaužia iš piršto”, bet vedžioja skaitytoją po Šventraštį, po istorinę ir geografinę Etiopiją, po Viduramžių literatūrą -Parcifalį ir Šv. Gralį bei po intriguojančią Šventyklos Riterių ordino istoriją (Knights Templar).
Klausimai ir atsakymai?
Kodėl garsioje Chartres katedroje tarp daugybės šventųjų statulų stovi ir pagoniškoji Šebos karalienė? Kodėl maža skrynios skulptūra, jaučių traukiama vežime, parodyta keliaujanti tolyn nuo Senojo Testamento kun. Melchizedeko į Šebos karalienės pusę? O po skulptūra parašas Archa Cederis (skrynia, kuria atiduosi)? Kodėl žymusis Viduramžių poetas, keliaujantis dainius Wolfram von Eschenbach, rašydamas savo garsųjį kūrinį Parzival, vaizduoja šv. Gralį ne taurės bet akmens pavidalu? Kodėl Etiopijos bažnyčios turi, vadinamą šventų-švenčiausiąją vietą, kurioje laikoma medinė lentelė - “tabot”, kaip S. Skr. simbolis? Kodėl Šventyklos Riteriai (Knights Templar) apie 1013 m. po Kr. vykdė plataus masto kasinėjimus ant Moriah kalvos, kur anksčiau stovėjo Saliamono šventovė?
Įšiuos intriguojančius klausimus G.H. randa atsakymus po ilgų tyrinėjimų, pamirštų raštų skaitymo, po tolimų ir pavojingų kelionių, po susitikimų su S. Testamento žinovais, Etiopijos archeologais, istorikais ir vienuoliais.
Įpagrindinį autoriaus klausimą - kur yra S. Skr. - galbūt tiksliausią atsakymą duoda vienuolis Gebra Mikail, S. Skr. saugotojas specialioje koplyčioje, Axum mieste, Etiopijoje.
Autorius Hancock:
- Ar iš tikrųjų, S. Skr. yra čia? Žmonės sako, kad tai tik tradicija.
G. Mikail:
- Žmonės gali tikėt ir sakyt, ką jie nori. Bet S Skr.. į kurią Mozė įdėjo 10 Dievo įsakymų, surašytų ant akmeninių plokščių, yra čia.
G.H.
- Ar tai ne legenda:
G.M.
- Ne. Tai istorija.
G.H.:
- Ar tik jūs galite Skrynią matyti?
G.M.:
- Tik aš. Tačiau kartą metuose, sausio mėnesį, šventosios ceremonijos Timkat metu, S. Skr. nešama procesijoje.
G.H.:
- Jei tada atvyksiu, galėsiu ją pamatyt? G.M.:
- Ne. S. Skr. nešama apdengta.
G.H.:
- Kodėl?
G.M.:
- Apsaugoti procesijos dalyvius. S.Skr. turi didelę jėgą...
Nors autorius savo knygą pradeda šiuo pokalbiu, bet jis geriau tiktų pabaigoje. O kad S. Skr. turi “didelę jėgą”, galim pasiskaityti S. Testamente (Jozuės kng. 6,2-20; II Samuelio kng. 6,6-12).
Mokslininkas ir Naujoji Sandoros Skrynia
Kaip Graham Hancock ieško brangaus ir paslaptingo istorinio objekto, taip prof. dr. Courtenay Bartholomew ieško istorinio asmens ir jo ypatingos veiklos žmonijoje. Tas asmuo -Jėzaus Motina Marija.
Prof. C.B. yra mokslo ir tikėjimo žmogus. Tai reta kombinacija. Bet jo asmenyje mokslas ir religija puikiai susitaria. Jo knyga tai mokslininko piligrimo kelionė į Mariją - Naujosios Sandoros Skrynią, žmonijos gelbėtoją.
Kaip ir G.H., prof C.B. atidžiai išstudijavęs Bibliją ir, įdomu, perskaitęs G.H. The Sign and the Seal, 1994 m. lanko šventąjį Axum miestą. Čia susitinka ir išsikalba su naujuoju s. Skr. saugotoju Abba Tesfa Maryam (Abba Gebra
Mikail mirė 1991 m.) ir dalyvauja Timkat šventės procesijoje, kur S. Skr., apdengtą brangia brokada, neša jos saugotojas ant galvos. Prof. C.B., kaip ir rašyt. G.H., yra įsitikinęs, kad tai iš tikrųjų yra senoji S. Skr.
Bet nuo čia autoriaus dėmesys krypsta į Mariją, kurią nuo seniausių laikų tikintieji vadina Sandoros Skrynia jos garbei skirtoje litanijoje.
Ką bendro turi auksu apmuštoji senoji skrynia ir Marija Jėzaus Motina? Į šį klausimą autorius atsako plačiai, išsamiai ir įdomiai, remdamasis S. Testamento pranašais bei N. Testamento įvykiais. Kaip S. Skr. buvo švenčiausias ir gerbtinas indas, nes jis laikė Dievo ir žmonijos sutartį, taip Marija yra nepalyginamai brangesnis indas, naujosios Dievo-Žmogaus sutarties skrynia, iš kurios kilo Dievas-Žmogus, iškėlęs žmogiškumą į beribes aukštumas. Anot autoriaus, Mergelė, neprarasdama mergystės, tapo Motina, o Dievas, neprarasdamas dievystės, nužengė iš amžinybės ir apsigyveno laike.
Kadangi prof. C.B. yra mariologas, jis domisi ir tyrinėja ne tik Biblijos vietas, kalbančias apie Mariją, bet ir šiais laikais ypač sustiprėjusį Dievo Motinos santykį su žmonija, t.y. apsireiškimus, pradedant Liurdu, Fatima, baigiant Medjugorje ir kt. Jis lanko visas apsireiškimų vietas, kalbasi su regėtojais, dalykiškai aprašo apsireiškimų istorijas, nufotografuoja asmenis ir vietoves, susumuodamas Marijos prašymus žmonijai: "Priimkit mano motinišką kvietimą atsiversti, nes dabar dar yra malonės metas...”
Atrodo, nebebūtina girdėti balsą iš dangaus -tik paklausykim, pažiūrėkim vakaro žinių: kas dedasi mūsų miestuose, gatvėse, mokyklose? Kas randama miesto šiukšlėse? Ką daro tėvai vaikams? Vaikai tėvams? Ką perka ir parduoda biznieriai, politikai? Kas svarbu valstybių vadams? Kas žudoma “pagal įstatymą”? Reikia tik stebėtis, kad žmonijai vis dar duodamas “malonės metas”.
Šio autoriaus knygą puošia daug įdomių nuotraukų iš jo piligriminių kelionių. Tarp stebuklingųjų Dievo Motinos paveiklsų nuotraukų randame ir Aušros Vartų Marijos - Gailestingumo Motinos.
Trumpai paliesdamas komunizmo žlugimą, prof. C.B. rašo, kaip modernieji stabai buvo nuversti nuo savo “altorių”, paminėdamas, kad Lietuva vietoj kūjo ir pjautuvo vėl pasikabino parlamente Šv. Jurgį ant žirgo(?) Matyt, niekam nepaaiškinus, jis taip interpretavo mūsų Vytį. Žinoma, nieko prieš, kad Vytis “persikūnijo” į tą šventąjį, nes aštrios ieties dar tebereikia Lietuvoje siaučiančiam godumo ir savanaudiškumo slibinui!
Shekinah
Keletas nuotraukų šioje knygoje yra gana ypatingos: jose matosi lyg tai švelnių dūmų, lyg tai debesies ruožas ties kryžiais arba Marijos atvaizdais. Žinoma, gali būt peršviestas negatyvas, bet autoriaus paaiškinimas vertas paminėjimo.
Rytų apeigų katalikai Marijos litanijoje vartoja kreipinį - “debesies/dūmų stulpe!”, o S. Testamentą skaitydami sužinome, kad Dievas vedė savo tautą per dykumą ugnies stulpu naktį, debesies - dieną. Kur jis sustodavo, ten izraelitai pastatydavo palapinę, kuri dengdavo S. Skrynią. Šis regimas Dievo buvimo kartu ženklas buvo vadinamas Shekinah. Kadangi Marija įkūnija Naująją Sandorą, tad, autorius galvoja, jos regimas ženklas kartais net ir šių pragmatiškų laikų fotografijoje paliekamas. Apie šį specialų ženklą jautriai kalba prieškristinė Saliamono Giesmių giesmė:“Kas yra ta, kuri ateina iš dykumos kaip dūmų stulpas, myra ir kvepalais kvepianti, atsirėmusi į savo Mylimąjį?” (3,6)
Prof. C.B. knyga A Scientist Researches Mary - the Ark of the Covenantsuskirstyta į 8 skyrius su poskyriais. Kiekvienas jų duoda daug įdomios informacijos, parašytos lengvu, pašnekovišku stilium. Autorius skaitytoją supažindina su Marija, ne vien tik ta, šykščiai N. Testamente minima, Mergele-Motina, bet ir jos ypatinga vieta žmogaus išaukštinime, Absoliuto numatyta prieš laikų pradžią.
Dėmesio vertas knygos poskyris Marija ir sutvėrimo istorija, liečiantis angelų laisvos valios išbandymą, bei “Trejybės paslaptis”. Paprastume nuostabiais pavyzdžiais autorius rodo Triasmenio Absoliuto antspaudą mus supančioje visatoj, kuri susideda iš erdvės, laiko ir medžiagos; o erdvė - iš ilgio pločio ir tūrio, laikas - iš praeities, dabarties ir ateities, medžiaga - iš pagrindinių atomo dalių - elektronų, protonų, neutronų. Ar tai ne antspaudas Triasmenio Dievo? - stebisi autorius. “Tuomet Dievas tarė: “Padarykime žmogų pagal MŪSŲ paveikslą ir panašumą” (Pr 1,26)
Graham Hancock The Sign & The Seal
Simon & Schuster, Inc. 1993
Prof Courtenay Bartholomew, MD
A Scientist Researches Mary The Ark of the Covenant
The 101 Foundation Asbury, NJ 1995