Paruošė Laima Krivickienė
LIETUVOS VĖLIAVA AUKŠČIAUSIOSE PASAULIO VIRŠŪNĖSE
Alpinistas Vladas Vitkauskas užkopė į visų žemynų bei Europos aukščiausių kalnų viršūnes ir pirmasis pasaulyje iškėlė jose savo valstybės Lietuvos vėliavų. Štai tos viršūnės, virš kurių plėvesavo mūsų trispalvė. Everestas 8848 m; 1993 0510: McKinley 6194 m: 1994 0612: Vinson 4897 m: 1994 1205: Kilimanjaro 5895m: 1995 0205: Kosčiuško 2228 m: 1995 1102: Aconcagua 6959 m: 1996 0225: Elbrus 5642 m: 1993 0804: Mont Blanc 4807 m: 1995 0716.
Jėzuitų Šv. Kazimiero bažnyčia, tarybiniais metais buvo paversta ateizmo muziejumi, dabar yra Lietuvių Jėzuitų centras. Mokiniai kas savaitę lanko šią bažnyčią. Jubiliejinė šventė prasidėjo šioje bažnyčioje
Kokia įkopimo į aukščiausių pasaulio viršūnę kaina? Statistika teigia: keturiems jas pasiekusiems tenka vienas žuvęs. Kad Italijos pilietis pirmų kartų užkoptų į Everestu 1973 metais italai pasiuntė prie didžiojo kalno 64 alpinistus, per 2000 nešikų, apie 70 tonų krovinių. 2 karinius sraigtasparnius. 1990 m. bendros JAV. Kinijos. Rusijos ekspedicijos išlaidos sudarė daugiau nei l mlj. JAV dolerių. "Man gi beveik viską teko daryti vienam". - nuo namų slenksčio iki Viršūnės. Visa manta svėrė 64 kg. o pagrindinis finansinis 'kapitalas' buvo bičiulių dėka gauta 5000 dolerių banko paskola”, -pasakoja Vladas Vitkauskas, laimingai įkopęs ir sugrįžęs iš Pasaulio stogu vadinamos viršūnės..." Beveik valandų, praleistų Viršūnėje, užėmė elementarūs dalykai: pririšti vėliavų, fotografuoti. Kiekvienas nesudėtingas judesys : išimti fotoaparatų. atidengti dangtelį, nusimauti pirštinę, užrišti mazgų, reikalavo valios ir pastangų. Euforijos nebuvo. Aukštis, vėjas ir šaltis stingdė kūnų. marino jausmus. Himalajų gigantus dengė debesys ir tik Everestas kyšojo virš neramios baltos dykumos. Ir nepaprastai gražiai atrodė Lietuvos trispalvė juodam dangaus gelmės fone. Ji siejo su Tėvyne, su žmonėmis, kurie man padėjo, už mane meldėsi ir laukė sugrįžtant”.
PSICHOLOGINIŲ KNYGŲ AUTORIUS
Dvi knygos iš serijos Egzistencinio apsisprendimo psichologija patraukė dr. Algio Norvilos dėmesį: tai dr. Kęstučio Trimako Asmenybės raida gyvenime ir Tikint bręsti. Pradėjus skaityti šias knygas, rašo straipsnio autorius, iš karto pajunti, kad jos yra kitokios, negu dauguma psichologinių knygų. Kun. K. Trimako požiūrį ženklina du ypatingi bruožai. Pirma, tai žmogaus laisvos valios pripažinimas. Pažvelgęs į dabarties psichologus. matai, kad retas iš jų iškelia ar iš viso pripažįsta apsisprendimo reikšmę žmogaus gyvenime. Daugumai psichologų žmogus yra nelyginant daiktas, kuri galima visiškai paaiškinti žinant išorinius paveikius. Kun. K.Trimakas apsisprendimų laiko kertiniu savo psichologijos veiksniu. Jo paties žodžiais tariant, “esame apsisprendimų žmonės. Mūsų gyvenimas susideda iš apsisprendimų. Jie parodo, kas mes esame ir kuo mes tampame. Jų įspūdis išliekantis. Jų svarba lemianti.
Raktu atrakiname ir įeiname į namus, o jei užrakiname, niekas neįeina pas mus. Apsisprendimai yra tarsi raktai: vienais atrakiname erdvę veikti ir reikštis, apsistoti ir apsigyventi, kitais - užsirakiname taip. kad nei mes neišeiname pas kitus, nei kiti ateina pas mus".
Antra, tai atvirumas asmens išgyvenimams. Dauguma psichologų vis dar žvelgia į žmogų išoriniu požiūriu. Psichologui mieliau apibūdinti mūsų elgesį, pvz.. pastebėti, kad mes esame sutrikę ar labai draugiški, ar nurodyti mūsų testų duomenis, negu skverbtis į asmens vidaus pasaulį, siekiant jį geriau suprasti ir atskleisti. Kun. K.Trimakas aiškiai atviras abiem žvilgsniams. Viena vertus. jis išsamiai pristato įvairius, išoriniu požiūriu grįstus asmens raidos ar vystymosi teorinius aptarimus. Tačiau kita vertus. jis nuolat sklaido ir asmens vidinį pasaulį. Jo paties žodžiais “svarstome ... asmens patirčių, išgyvenimų ir įvykių prasmingą ir besitęsiančią jungtį”. Pabrėžtina, kad asmenų patirčių ir išgyvenimų aptarimas nėra vienkartinis, o įpinamas į visą svarstymų eigą, padarant tuos svarstymus aktualesnius bei labiau įtikinančius. Man įdomu, kad surinkta nemažai Lietuvos studentų pasisakymų.
Žmonių pasisakymų pateikimas yra vienas įdomiausių bei stipriausių kun. K.Trimako veikalo bruožų. Kun. K.Trimako psichologija galima būtų aptarti kaip asmens ir tikrovės sąveikos aiškinimą apsisprendimų atžvilgiu. Mūsų apsisprendimai turi lemiamą reikšmę mūsų vystymuisi ir brendimui. Tačiau kun. ne tiek domina kasdieniai sprendimai, o jo žodžiais tariant “egzistenciniai apsisprendimai”. Jis aptaria “egzistencinius apsisprendimus, kaip lemtingus pasirinkimus, kuriais žmogus, susidūręs su tikrove, arba lieka savimi, užsisklendęs savo paties ribotume, arba išeina iš savo ribų. peržengia savo būties sienas”.
Šie egzistenciniai apsisprendimai vyksta trimis lygiais: 1. Savęs atžvilgiu - “viršyti save arba neviršyti, t.y. išeiti iš savo ribų ar likti jose užsidarius” (pasisakyti už savyje esantį dvasinį pradą, per kurį_gali atrasti ir kitus ir Esantįjį); 2. Kitų atžvilgiu - “tapti daugiau kitacentriu, net altruistišku, ar likti egocentrišku”; 3. Esančiojo (Dievo) atžvilgiu pereiti vis labiau į dvasinį lygį, pripažįstant Dievą ar tesiriboti materialiniu lygiu.
Pastarieji apsisprendimai yra susiję su žmogaus religine patirtimi, kuri sudaro religijos psichologijos objektą. Įdomu, kad apžvelgęs egzistencinių apsisprendimų eigą Dievo atžvilgiu, kun. K. Trimakas net pateikia šitokią, ir vienintelę, religijos psichologijos hipotezę. Ji skamba taip: žmonių patirtis liudija, kad kuo labiau asmuo susilieja su Dievu ir atsiveria Jo įtakai, tuo labiau žmones branginančio Dievo įtaka paveikia asmens valią ir gyvenimo kryptį. Iš to gyvenimo - jo gyvenimo leitmotyvas, kad ta kryptimi siekdamas, jis pats, viršydamas save, subręsta ir neša Dievo gėrį kitiems.
Taip gražiai išsakyta hipotezė, kuri dabar prašosi patvirtinama empirinių duomenų. Apibendrindamas, dr. A. Norvilas sako: kun. K. Trimakas, kaip mokslininkas, yra drąsus, originalus, išsamus, kūrybingas. Linkime kun. K. Trimakui toliau plėtoti pasirinktą religijos psichologijos kelią, aiškinti laisvo žmogaus santykį su Dievu. (XXI amžins Nr. 66)
GRUZDŽIŲ GRYBYNAS DIDŽIAUSIAS LIETUVOJE
Prieš septynerius metus Vilniaus universitete baigiantis mokslus Kęstutis Juščius Šiaulių rajone nusipirko buvusios Gruzdžių žemės ūkio bendrovės karvių kompleksą ir ėmėsi auginti pievagrybius. Šiaulių mieste gimęs ir užaugęs jaunas 27 metų ūkininkas dabar visus metus darbu aprūpina penkiasdešimt Gruzdžių miestelio ir apylinkių kaimų žmonių.
Įgyvendinti svajonę padėjo tėvai ir giminės. Buvo nupirktos apleistos ir nuniokotos karvidės. Pats vadovavo statyboms, pats ruošė kompostą, sėjo iš Lenkijos atsivežtąs pievgrybių sėklą, ir tai jaunam ūkininkui teikė vilties. Aplankė daug grybynų Lenkijoje, Olandijoje, Danijoje, Belgijoje. Ta pažintis, o svarbiausia patirtis, nenuėjo veltui, tai išgelbėjo jį nuo bankroto. Jis išsamiai analizavo savo klaidas ir ėmėsi vadovautis nestandartiniais sprendimais. Dabar grybus augina 4 tūkstančių kv. metrų plote. Įrengimai reikiamai temperatūrai, drėgmei, oro srautams palaikyti, kompostui paruošti tokie, kaip moderniausiuose grybynuose Vakarų Europos šalyse. Valdymas kompiuterizuotas. Jei anksčiau iš 1 kv. metro surinkdavo po 30 kg. pievagrybių, tai dabar apie 120 kg. Šiuo metu grybus ūkininkas parduoda stambiausiems Lietuvos prekybos centrams, kavinėms, restoranams, veža juos į Latviją, Estiją. Apskritai auginti pievagrybius nėra taip paprasta. Dar iki derliaus tenka labai daug ir labai kruopščiai padirbėti. Pievagrybių auginimo ciklas irgi sudėtingas. Nuo komposto pagaminimo iki sėjos praeina maždaug mėnuo. Kai kompostą sumaišo su sėkla, mišinys izoliuojamas nuo aplinkos. Kai kompostas apsiraizgo pievagrybių šaknelėmis, jis perkeliamas į auginimo kameras. Čia padengiama durpių sluoksniu, ir sėkla toliau šaknijasi. Pasibaigus šiam ciklui, vyksta vaisiaus mezgimas. Tai labai atsakingas metas. Būtina tinkama temperatūra, drėgmė, oras. Paskui du mėnesiai prabėga, kol pievagrybiai užauga. Ir prasideda grybavimas, kuris tęsiasi tris - keturias savaites.
Nuėmus derlių, viskas prasideda iš naujo; panaudotas kompostas keičiamas nauju. Kiekvienam derliui reikalinga tik jam būdinga priežiūra.
ŽENŠENIS IŠ PAKAUNĖS LYSVIŲ
Iš smalsumo, sako Jonas Lučka, ūkininkaujantis Kauno rajone, pradėjo auginti ženšenį; Azijos kraštų augalą, gerai žinomą Kinijoje, Siaurės Korėjoje, Tolimuosiuose Rytuose.
Žensenis - tipiškas miškų augalas, todėl ir lauke turi būti sudarytos miškui artimos sąlygos: būdingas dirvožemis, nedaug šviesos, drėgmė. Rudenį pasėjęs sėklas, daigų sulauksi tik kitą pavasarį, tai yra po vasaros ir dviejų žiemų . Tankiai sėti augalai daigyno lysvėje auga 2-3 metus. Paskui Lučka juos vėlgi rudenį persodina į nuolatinę augavietę. Maždaug po 5-6 metų jau galima imti derliui, kasti šaknis, nors geriausia jo kokybė būna net po devynerių metų. Keturių šimtų gramų ar vos didesnės šaknys - retoki egzemplioriai, o vaistams tinka ir 20 ar 30 gramų šaknys. Pasaulyje žinomos septynios ženšenio rūšys, tačiau vaistams auginamos trys: tikrasis ženšenis, koks ir Lučkų lysvėse auga, taip pat azijinis ir penkialapis, paplitęs Kanadoje ir JAV. Iš ženšenio gaminamais milteliais, antpilais, ekstraktais gydomos širdies, kraujagyslių, nervų bei kitos ligos. Šie vaistai didina žmogaus darbingumą, atsparumą, stiprina organizmą po ligų. Regis turėtų didelę paklausą ir Lučkų auginamas ženšenis, tačiau kaip tik šeimininkui labiausiai ir rūpi kaip jį realizuoti. Lietuvos rinką užtvindo be jokių apribojimų iš Rytų šalių įvežamas pigus žensenis ir kol vyriausybė nepalaiko savų ūkininkų, Lučka nepataria užsiimti versliniu ženšenio auginimu. Jis pats mažina savo plantaciją. (8,9 Valstiečių laikraštis Nr.67)
PASAULIO ISTORIJĄ - PRO PLYŠĮ TARP UPĖS IR TILTO
Kaune įrašyta nauja eilutė į Lietuvos ir pasaulio akrobatinio skraidymo istoriją. Jurgis Kairys lėktuvu Su-26 po pėsčiųjų tiltu į Nemuno salą praskrido aukštyn ratais. Šį įspūdingą triuką 48 metų lakūnas atliko šimtatūkstantinės minios akivaizdoje. Po istorinio skrydžio J.Kairį pasveikino specialiai į Kauną atvykęs “Formulės-1” varžybų dukart pasaulio čempionas suomis Miką Hakkinenas. Renginį filmavo JAV, Vokietijos, Rusijos, Baltarusijos televizijos.
Rugsėjo 2-ąją jau nuo 4 val. po pietų minios plūdo į Karaliaus Mindaugo prospektą. Po valandos geriausios vietos stebėjimui visos buvo užimtos. Dauguma stengėsi susirasti vietelę ant upės šlaitų, tilto laiptų. Keli šimtai žmonių renginį stebėjo nuo namų stogų, ar pro butų langus. Likus pusvalandžiui iki skrydžio, prasibrauti iki tilto jau buvo neįmanoma. Prieš skrisdamas, lakūnas J. Kairys surengė miesto Savivaldybėje konferenciją. “Jaučiuosi kaip meras”, - savivaldybės didžiojoje salėje atsisėdęs į Tarybos vadovo kėdę, juokavo: - “Po poros valandų skrydis. Būtų gerai, kad visa tai pasibaigtų geruoju”. Jis pasakojo apie skrydžio subtilybes. Paminėjo, kad apsidraudė civilinės atsakomybės draudimu 5 milijonų litų sumai. “Esu patyręs ir suprantu ką darau. Daug treniravausi, kartojau tuos elementus, kuriuos reikės atlikti ir už viską atsakau aš pats. Tarp manęs ir technikos yra ryšys, aš tikiu profesionalumu šioje srityje. Esu realistas. Savo skrydžiais po tiltais noriu parodyti, kad bet kokį tikslą galima pasiekti”, - sakė J.Kairys.
Po konferencijos vyko iškilmingas lakūno priėmimas Kauno Rotušėje. Apie šeštą valandą J.Kairys jau buvo Nemuno saloje. Lakūnas į orą pakilo 6:07 p.p. Per pirmus penkis bandymus lėktuvas priartėdavo prie tilto ir šaudavo į viršų. Šešto nusileidimo į upės vagą metu J.Kairys pranėrė po tiltu jam jau įprastu būdu - žemyn ratais. Po to jis dar kartą tiksliai praskrido po tiltu. Aštuntu bandymu jis prie tilto artėjo apsivertęs, bet prieš pat tiltą kilo stačiai į viršų. Po devintojo bandymo, lakūnas paprašė laikytis tylos, nes tiukšmas jam trukdo. Prieš keturioliktą bandymą, pranešė, kad bandys atlikti triuką, bet nepavyko. Lemiamas buvo penkioliktas skrydis. J.Kairys praskrido po tiltu aukštyn ratais. Pralėkė pro plyšį, kurio aukštis apie 12 metrų, plotis - apie 20 metrų. Jau buvo 19 min. Po 6 valandos. J.Kairys ant žemės dar netūpė, pademonstravo keletą savo originalių triukų. Lėktuvą nutupdė šalia tilto. Ant tilto pasirodė lenktynininkas M.Hakkinenas. Abu pilotai susitiko tilto viduryje. Visi fotografavo šias pasaulines įžymybes. J.Kairys atvirai pasakė: “Aš esu laimingas, kad tai atlikau Lietuvoje. Ar jau išsipildė mano visos svajonės? Jos yra beribės. Šiandien mane puikiai nuteikė gražus oras ir žmonių gera nuotaika. Tiek žmonių niekur ir niekada nesu matęs. Viskas ėjosi labai gerai. Per skrydį labiausiai bijojau, kad galinė lėktuvo dalis nepaliestų vandens. Nusiraminti prieš skrydį aš sugebu pats. Esu kaimo vaikas”. Paaiškėjo, kad šio skrydžio buvo siekta 20 metų. (Kauno diena Nr. 206)
GAMTOS KALBA IR ŽMONĖS
Būtų galima sukurti gražiausią eilėraštį apie Gelgaudiškio, Šakių rajone nuostabų vaizdą su parko ketureile sidabrinių klevų alėja, su milžinais ąžuolais, rausvažiedžiu kaštonu, papasakoti apie dvaro rūmus ant aukšto Nemuno šlaito, takus, vedančius į legendomis apsuptą kalvą, vadinamą Velnio kalnu, nupiešti aikštelę, iš kurios išsišakoja taisyklingai besitiesiančios visomis pasaulio šalių kryptimis aštuonios proskynos, sudarančios įspūdingą “Žvaigždę”, galima susipažinti su istorine praeitimi ir vis tiek liksi mažaraštis šio nepakartojamo grožio žinovas. Prieš akis atsivers dvaro rūmų paslaptys ir didingas parkas ir ne tik gamtos, bet ir kultūros vertybės. Jūs pajusite Jono ir Povilo Sapiegų, Grigaliaus Masalskio, Kasparo Oziemblovskio, Gedgaudų, Čartorskių, Koidelių, Komarų - senovės dvarininkų dvasią. Ir nebūtina ieškoti gido, nes Gelgaudiškio pažintinis takas įamžintas lankstinuke, kur nurodyti, sunumeruoti visi lankytini objektai ir kryptys, o einant pažintiniu taku. neleis nukrypti rodyklės. Čia nesunkiai surasite ir “Asesoriaus kapą”, vokiečių kapus, Baronkapines, partizanų kapus, einant jums šlamės juodosios pušys, raudonasis dvikamienis ąžuolas, veimutinė pušis, europiniai maumedžiai, gražioji išskirtinė liepa, o prie aukščiausios Sūduvos ir storiausios Lietuvoje eglės (aukštis 42,57 m, skersmuo 103,2 cm, tūris 16 kub. m) jau nebus baisu leistis nuo aukšto skardžio ar kopti į kalną kaip seniau, nes prie galiūnės veda nauji laiptai.
Ko tik nepamatysi, eidamas Gelgaudiškio pažintiniu taku: savotiškų skulptūrų iš medžio kaladžių, rasi stalų ir stalelių, suoliukų ir suolų, pamatysi išdrožinėtas Gelgaudų pilies vaizdą, medžiotojų namelį su židiniu poilsiui... Ir nereikia visko išvardinti, ką paliko šimtmečiai, ką sukūrė šiuolaikiniai žmonės, mylintys gamtą, savo gimtinę. Apsilankykime šiame gražiame Lietuvos kampelyje, pajuskime jo grožį. (XXI amžius Nr. 73)