Skyrių tvarko JUOZAS VA1ŠNYS SJ
MĖGIAMAS AR MĖGSTAMAS
Labai dažnai tenka išgirsti pasakymas; Jis visų labai mėgiamas. Mano mėgiamiausias poetas yra Putinas. Sportas yra jo mėgiamiausias užsiėmimas. Ar šie sakiniai yra taisyklingi? Ne. Neveikiamosios rūšies dalyviai mėgiamas ir mėgiamiausias yra netaisyklingi. Turėtų būti mėgstamas ir mėgstamiausias. Kodėl?
Mat mėgiamas yra esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvis. Į bendrinę kalbą tas dalyvis turbūt yra atklydęs iš lietuvių tarmių, kuriose veiksmažodžio mėgti esamasis laikas taip asmenuojamas: aš mėgiu, tu mėgi, jis mėgia. Tačiau bendrinei kalbai toks asmenavimas nepriimtinas. Lietuvių kalbos žodynai taip pat tokios formos neteikia. Juose paprastai duodama tik forma mėgsta, o ne mėgia. Tad ir dalyvis turi būti daromas iš formos mėgsta, pridedant - mas (mėgstamas).
Kai kas gal galėtų pasakyti, kad nėra ko baidytis ir tarmybių. Dėl kojų negalima įvesti į bendrinę kalbą? Juk bendrinėje kalboje mes turime nemaža ir iš įvairių tarmių paimtų žodžių. Jie mūsų kalbą tik praturtina. Pvz., šalia plačiau vartojamo žodžio kiškis mes turime ir kitą, jo sinonimą zuikis. Jie abu yra vartotini. Tad dėl ko šalia mėgstamas negalėtume vartoti ir mėgiamas? Į tai reikia atsakyti, kad atskirus žodžius galime imti iš tarmių, bet morfologinės tarmybės bendrinei kalbai nėra nei reikalingos, nei priimtinos. Mūsų bendrinė kalba turi pastovią formų darybos sistemą, jos ir turime laikytis. Visokių rūšių tarmybės gali būti toleruodamos tik poetinėje kalboje.
Atstovauti kam, o ne ką
Dažnai pasakoma: Suvažiavime jis atstovavo mūsų organizaciją. Neatvykus pirmininkui, jį atstovavo vicepirmininkas. Tai yra netaisyklingi pasakymai, nes veiksmažodis atstovauti reikalauja ne galininko, o naudininko. Tad minėtus pavyzdžius taip reikėtų pataisyti: Suvažiavime jis atstovavo mūsų organizacijai. Neatvykus pirmininkui, jam atstovavo vicepirmininkas. Taip mokė ir J. Jablonskis, pateikdamas tokius pavyzdžius: Vienas atstovauja meilei, kitas - kerštui. Jų sūnelis atstovauja geriausiam mūsų jaunimo sluoksniui. Kaip ilgai jis jiems tarnavo, atstovavo? (J. Jablonskis, Raštai, V t., Kaunas, 1936 m., 7, 28 psl.).
Taip pat ir neigiamuose šios rūšies sakiniuose reikia vartoti ne kilmininką, o naudininką. Pvz., būtų klaidinga sakyti: jo niekas neatstovavo; turi būti: jam niekas neatstovavo.
Moko, o ne mokina
Mūsų tarmėse labai dažnai vartojamas veiksmažodis mokinti, mokintis. Ši veiksmažodžio forma taip yra mūsų šnekamojoje kalboje paplitusi, kad net ir lituanistinių mokyklų mokytojai dažnai pasako: Aš mokinu tautinius šokius. Petras labai gerai mokinasi. Jeigu vartojame tokią šio veiksmažodžio formą, tai turėtume taip pat sakyti ponas mokintojau, panele mokintoja, o ne mokytojas ar mokytoja. Bendrinėje kalboje sakytina mokyti ir mokytis. Taigi mokytojas moko, o mokinys mokosi.
