(Jaunimo grupėje premijuotas rašinys)

Robertas Urbonavičius

■■■■■■■■

     Apie neseną praeitį kalbėti yra labai sunku. Laikas ir istorija dar nepateikė savo vertinimų, neatskyrė pelų nuo grūdų. Tik prieš dešimt metų Lietuva išsivadavo iš sovietinės priespaudos. Tačiau jos paliktos blogybės niekur nedingo. Jų pilna dar ir dabar. Dar gyva karta, atmenanti anuos laikus, gyva ir buvusi nomenklatūra bei biurokratija.

     Apie komunistinį palikimą Lietuvoje buvo prirašyta daug vertingų straipsnių, studijų. Šis palikimas visiems žinomas - tai korupcija, sovietinė biurokratija.

     Tačiau šiame straipsnyje pažiūrėsime, kaip penkiasdešimt metų “sovietinio rojaus” paveikė Lietuvos gyventojų mąstyseną, elgesį.

     Štai latvių kilmės psichologas J. Dragunis, gyvenantis JAV ir dirbantis Pensilvanijos universitete, nagrinėja, kaip “Homo Sovieticus” - tarybinio žmogaus bruožai atsispindi Posovietinių šalių gyventojų asmenybėse. Jo kolega psichologas V. Gutenis, remdamasis klinikiniais stebėjimais, pateikia tokį “Homo Sovieticus” apibūdinimą:

     1.    Stipriai pažeista savigarba.
     2.    Per didelis dėmesys savo įvaizdžiui ir išorei.
     3.    Emocijų raiškos suvaržymas.
     4.    Menkas savo “aš” įsisavinimas.
     5.    Išmoktas bejėgiškumas, kuris pasireiškia padidėjusia ir išplitusia visuotine apatija bei pasyvumu.
     6.    Priklausomas nuo išorinio palaikymo, nepasitikėjimas pačiu savimi.
     7.    Pesimistiškas ir ciniškas ateities vertinimas.
     8.    Savižudybių skaičiaus padaugėjimas.

     Šie bruožai būdingi ir posovietinės Lietuvos gyventojams. Trumpai apžvelgsime kiekvieną iš jų.

     Penkiasdešimt metų lietuviui buvo diegiamas baimės, paklusnumo, menkumo jausmas. Žmonės įprato susitaikyti su biurokratijos ir “sovietinės grietinėlės” savivale, žmonės tapo nuolankūs. Totalitarinė sistema stipriai paveikė jų savimonę, todėl net ir dabar, piliečiai leidžiasi žeminami valdininkų, policininkų ir t.t.

     O pastarieji nesuvokia, arba neįstengia suvokti, kad ne žmonės turi tarnauti valdžiai, o atvirkščiai.

     Išmoktas bejėgiškumas pasireiškia visuotine apatija. Žmonės vis labiau tampa vienišesni, abejingesni savo artimui, jo nelaimei. Tauta grimzdą alkoholio ir narkomanijos liūnan.

     Lietuvos gyventojai nepasitiki savo jėgomis. Gal todėl eina į įvairias sektas, tiki astrologų pranašystėmis, burtais. Tikriausiai dėl to Lietuvoj ypač padaugėjo ekstrasensų ir naujų pranašų. Vos ne kas trečiam Lietuvos piliečiui reikalinga psichologo pagalba.

     Ilgai slepiamas pyktis ir įtūžis dėl savo menkumo prasiveržia protesto, neapykantos akcijomis. Visuomenės neapykanta išliejama ant vieno, tam pasirinkto “atpirkimo ožio” (Lietuvos pavyzdys -V. Landsbergis, kuris tarp nemėgstamų politikų užima pirmą vietą), kuriam suverčiamos visos asmeninės, būtos ir nebūtos kaltės.

     Arba surandamas naujas garbinimo objektas, į kurį dedamos visos ateities viltys ir troškimai. Jis sudievinamas, jam priskiriami kilniausi bruožai (Lietuvos pavyzdys - V. Adamkus, turintis net 80% populiarumo).

     “Homo Sovieticus” žvelgia pro juodus akinius, kiekviename reiškinyje stengiasi įžvelgti ką nors bloga. Visuomenės poreikius tenkinanti žiniasklai-da pesimistiškai nušviečia kiekvieną įvykį, iškelia tai, kas blogiausia. Visiškas abejingumas ir apatija, kuri pasireiškia per rinkimus.

     Tačiau didžiausia problema - nuolatinis ir tolydus savižudybių skaičiaus augimas. Šiuo metu Europoje lietuvių žudosi daugiausiai (šimtui tūkstančių gyventojų tenka 47 savižudybės, tuo tarpu skurstančioje ir kariaujančioje Albanijoje tik daugiau nei dvi).

     Kaip tai paaiškinti?

     Tarpukario Lietuva buvo katalikiškas kraštas. Čia, kaip ir Lenkijoje, savižudybių buvo mažai, tačiau vos tik sovietinė valdžia griebėsi teroro prieš religiją, šis skaičius išaugo, tuo tarpu Lenkijoje jis ir dabar beveik toks pat (Lenkija išsaugojo gilias katalikiškas tradicijas). Savižudybių rodiklis ėmė sparčiai augti nuo 1956-ųjų, o nuo 1986 krito žemyn ir 1990 metais vėl grėsmingai kyla.

     Pastebėta, kad daugiausiai žudosi kaimiečiai, tai susiję su didesniu girtuokliavimu negu mieste. Kuo miestas didesnis, tuo savižudybių mažiau. Moterys labiau linkusios už vyrus pasitraukti iš gyvenimo, o pastaruoju metu ypač padaugėjo vaikų ir pensijinio amžiaus (ko anksčiau labai retai pasitaikydavo) žmonių savižudybių.

     Kokios priežastys lemia savižudybę?

     Bene didžiausią neigiamą poveikį daro girtuokliavimas ir narkotikų vartojimas. Šio laiko visuomenė kenčia dėl šeimos irimo, bendruomenės sunykimo, susilpnėjusių ryšių tarp giminių, draugų, kaimynų, politinio nestabilumo, iš to išplaukiančių ekonominių sunkumų. Kasdien nusižudo 5 žmonės, dar 45 bando tai padaryti. Kiekviena savižudybė paliečia 5-6 artimus žmones, vadinasi, per vieną dieną tai sukrečia beveik 300 žmonių.”0 per metus?

Kaip išpręsti šias problemas.

     1.    Tam reikia laiko. Turi praeiti dar 50 metų, kad iš žmonių sąmonės būtų ištrintas “Homo So-vieticus”.

     2.    Naujoji karta, gimus po 1990-ųjų, nuo pat mažens būtų auklėjama tautiškumo, demokratijos dvasia. Pilietis turi suvokti, kas jis yra, žinoti savo teises, mokėti demokratijos taisykles. Čia daug darbo turi padaryti mokykla.

     3.    Reikia atleisti nekompetentingus biurokratus, kurie buvo auklėjami sena socializmo dvasia. Vietoje jų priimti jaunus, gabius, dorus žmones.

     4. Valstybė, švietimo įstaigos, medicina, Bažnyčia, visuomenė turi objektyviai kovoti su skurdo, smurto, narkomanijos ir alkoholizmo reiškiniais.

     5. Visa tai padės sumažinti savižudybių rodiklį. Jo skaičiaus mažėjimui svarbu tvirta šeima, užuovėja nuo pasaulio blogybių.

     Taip pat sprendžiant šią problemą, daug gali padėti mokykla, o ypač Bažnyčia. Prie jos galėtų kurtis įvairios bendruomenės, tikėjimo, jaunimo grupės. Taip pat visuomenė galėtų susiburti į įvairius klubus, organizacijas, kur būtų galima įdomiai ir turiningai praleisti laisvalaikį (pvz., “Blaivybės draugija”, “Kačių mylėtojų klubas”, “Ištekėjusių moterų būrelis).

     Pagaliau bendravimas su kaimynais, giminėmis gali praskaidrinti niūrias mintis.

     Politinių bei ekonominių faktorių įtakos savižudžiui neigti negalima, tačiau bendruomenei priklausantis žmogus visas negandas pakels daug lengviau. Tik bendru darbu ir pasiryžimu bus galima pašalinti “Homo Sovieticus” liekanas iš asmens, o išorines medžiagines negeroves pašalinti bus daug lengviau.

n Tarptautinis prakartėlės konkursas, jau antrasis Rokiškyje, buvo suorganizuotas šio krašto muziejaus, bendradarbiaujant ir remiant Italijos Angelo Frosido fondui. Rodiniai buvo iš Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Italijos. Paroda vyko 1999-2000 m. Kalėdų laikotarpiu.

n Varšuvoje rengiamas Europos katalikiškojo jaunimo susitikimas. Pasirengimo grupių vadovams skirtas maldos savaitgalis įvyko lapkr. 21-22 d. Šiauliuose. Dalyvavo 75 atstovai iš įvairių Lietuvos vietovių. Jiems talkino kunigai jėzuitai Anicetas Tamošaitis ir Vidmantas Šimkūnas.