Paruošė Laima Krivickienė

LIETUVA - TARSI PEIZAŽAS RŪKE

     Šių metų vasario 17 dieną Berlyno 50-ojo kino festivalio metu, žiūrovai turėjo progą pamatyti Panoramos programoje rodomą A.Puipos filmą Elzė iš Gilijos. Berlyno kino festivalyje rodomas lietuviškas filmas dienraščio Berliner Zeitung kino kritikui Bertui Rebhandlis nepasirodė vertas dėmesio: esą tai “ne itin vertinga alternatyva - 139 minučių trukmės švino sunkumo istorinė juosta. Lietuva šiame filme tėra peizažas rūke; rūko skraistė kilsteli tik retkarčiais, trumpam atverdama žvilgsnį į meno pasaulį ar politikos epizodą”, - jis priminė, kad iki šiol Baltijos šalių filmų ambasadorius tarptautinėje arenoje buvo beveik vien Šarūnas Bartas - Vokietijos žiūrovai matė ne tik jo Koridorių, bet ir kitus kūrinius.

     Filmo pradžioje iš rūko išnyra žvejo valtis, kurioje sėdi šviesiaplaukė Elzė ir jos tėvas, atsiskyrėlis su neklusnia barzda. Jis gaudo žuvį, bet čia ir prasideda visa su visu šventu rimtumu pasakojama istorija. Istorija apie nepaprastą žmogaus dalią, gyvenimą ne tik dvasingą, romantišką, bet paprastą, kuriame žmogiškoji būtis kartais visai pranyksta tarsi peizažas rūke. (Lietuvos rytas. Nr. 43)

ŽIŪROVAMS VĖL RODOMA LIETAUS TERORIZUOTA M.K. ČIURLIONIO DAILĖ

     Vasario mėnesio pradžioje Kaune vėl eksponuojama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailė, kurios žiūrovai nematė nuo 1999-ųjų spalio, kai liūtis kiaurai prasiskverbė per M.K. Čiurlionio galerijos stogų, ir vanduo ėmė kliokti klasiko paveikslais nukabintomis sienomis. Vienas paskutinių lankytojų, kuris dar spėjo pamatyti paveikslus senojoje galerijoje, buvo anglų kino režisierius Peteris Greenaway. Kas žino, gal šis dramatiškas įvykis kada nors iškils kurioje nors jo kuriamų filmų vizijoje. Dabar, kol M.K Čiurlionio galerija laukia kapitalinio remonto, klasiko kūrinių ekspozicija, įrengta buvusiose tapybos fondo patalpose, laukia ištikimųjų žiūrovų. Architektų Eugenijos ir Geraldo Balaišių ir Gražinos Bernotienės suprojektuotoje ekspozicijoje šiuo metu lankytojams rodoma 70 žymiausių M.K. Čiurlionio paveikslų ir kūrinių ciklų. Verta pamatyti vėl eksponuojamus paveikslus, nes šiais jubiliejiniais metais pagrindinė kolekcija bus pradėta rengti kelionei į Paryžių. Pasaulio menų Mekoje lapkričio 6 dieną bus atidaryta M.K. Čiurlionio kūrinių paroda. Joje ketinama parodyti 90 tapybos ir 7 grafikos darbus.

     M.K. Čiurlionis amžių sandūroje yra vis labiau atrandamas. Susidomėjimas jo kūryba didžiulis. Dar šiais metais jo kūryba bus rodoma Venecijoje, o balandžio mėnesį Nante. Keletas M.K. Čiurlionio kūrinių yra šiuo metu eksponuojami Barselonoje, Madride. Ruošiantis jubiliejiniams renginiams, jau dabar yra leidžiamos aukščiausios kokybės paveikslų reprodukcijos, knygos ir kiti leidiniai, muzikos įrašai. (Lietuvos rytas. Nr. 40)

AR ATGIS LIETUVOJE NAMŲ PUOŠYBA LANGINĖMIS

     Šiuo metu yra gerokai primiršta viena lietuviškos architektūros tradicija - namo langus papuošti langinėmis. Jeigu architektai projektuodami prisimintų sovietiniais laikais pamirštas langines. sukurtų jaukią namo išorę, o namo savininkai turėtų dar ir saugesnį būstą,” - mano Panevėžio bendrovės Gulas direktorius Rimvydas Kisielius. Jų bendrovė vienintelė Lietuvoje gamina langines, tačiau apie 90 procentų savo produkcijos išveža į Pietų Vokietiją. Visoje, ypač vakarinėje Vokietijos dalyje, labai paplitusios langinės, kurios yra dekoratyvinis puošybinis fasado elementas. Vokiečiai prie visų išorinių namo angų, net durų, kabina langines. Jas dažo. Mėgsta prie šviesios spalvos namų pritvirtinti tamsiai rudos, kontrastingos spalvos langines. Vienas iš pirmųjų užsakymų, buvo langinės Paryžiuje statomų Eurodisnelando nameliams. Tenka pripažinti, kad Lietuvos meistrai mokėjo langines gaminti; senųjų medinių namų langinės padarytos su išmone, su meile ir išradingai. Taigi lieka tikėtis, kad ir vėl, kaip senais laikais, žmonės su išmone ir meile pradės puošti savo namus, o meistrai darbo visada turės. (Lietuvos rytas. Nr. 31 )

IŠTVĖRĖ TREMTĮ IR PAŽEMINIMUS

     Popietė, kurią suorganizavo LKDP Kauno skyrius, vyko gruodžio 19 dieną Radvilėnų vidurinės mokyklos salėje. Scenos fone kabojo skylėta Lietuvos trispalvė - tai Geležinio vilko rinktinės vėliava, rasta 1962 metais Šakių apskrities Jankų apylinkėje. Mokykla yra visai šalia Šv. Antano Paduviečio bažnyčios, todėl pagrindiniai renginio dalyviai atėjo iš bažnyčios po Sumos. Atėjusius maloniai pasitiko ir visai popietei maloniai vadovavo istorijos mokytojas Robertas Petraitis.

     Popietė Partizanų Kalėdos prasidėjo partizanų himnu, kuris kiekvieną nuvedė į anuos, pokario metus, priminė, kaip jų kraštuose atsirado partizanai, kodėl jų darbo įrankiu tapo ginklas, kurio prisiekę buvo nepadėti, kol tėvynėje siaus priešas. Himną giedojo ansamblis Girių aidas, kurio vadovas buvęs tremtinys, poetas ir kompozitorius Antanas Paulavičius, operos solistas tremtinys Vincentas Kuprys, ir trys partizanai: Vytautas Balsys, Stasys Gudaitis ir Antanas Lukša. Visi trys buvę partizanai dabar turi kario savanorio statusą.

     Pasakojama, jog kadaise partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas Kūčių vakarą bunkeryje tyliai pradėjęs dainuoti Pražydo pirmos melsvos žibutės... Netrukus jam ėmė pritarti visi ten buvę vyrai. Tą vakarą, per Partizano Kalėdas tą dainą čia traukė Juozo brolis Antanas Lukša, vienintelis iš keturių brolių partizanų išlikęs gyvas, dabartinis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus tarnybos pirmininkas. Prisiminimus keitė visų penkių ansamblių dainuojamos dainos, skaitomi eilėraščiai. Aktorius Petras Venclovas skaitė partizanės bunkeryje parašytas eiles Kūčių vakarą. 1957 m. lapkričio 29 d. po žiauriausių kankinimų sušaudytam paskutiniam Lietuvos partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui skirtą eilėraštį “Aš su jumis esu” iš savo tik ką pasirodžiusios eilėraščių knygelės Rytmečio sapnas skaitė A. Paulavičius. Prisiminimais dalijose ir buvęs partizanas, politinis kalinys, dabar Čikagoje gyvenantis šios popietės svečias Povilas Vaičekauskas.

     Į susirinkusiuosius kreipėsi Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas akademikas Zigmas Zinkevičius, LKDP valdybos primininkas, seimo narys Kazimieras Kuzminskas. Šiame vakare visos dainos, prisiminimai ir eilėraščių posmai tarsi susiliejo į vientisą maldą. Maldą, už tuos, kurie išėjo ir negrįžo, už išlikusių gyvųjų prasmingus darbus, už didįjį tikslą - Lietuvą, tėvynę mūsų.

(XXI amžius.Nr. 3)

SARTAI-2000: TRADICINĖS ŽIRGŲ LENKTYNĖS

     Paskutinį kartą šiame tūkstantmetyje įvyko tradicinės žirgų lenktynės Sartai-2000. Jose dalyvavo 72 eiklieji žirgai iš 11 rajonų. Nors šventei ruoštis trukdė dar ir kone kasdien besikeičiančios oro sąlygos ir dėl plonos Sartų ežero ledo dangos lenktynės buvo suruoštos hipodrome ir tam reikalui buvo išlieta net 500 kub. m. ežero vandens, ir, kaip pajuokavo Zarasų rajono mero pavaduotojas A.Dambrava, šventę ir Dievulis gražiai parėmė, bet į šventę atvyko tik apie dešimt tūkstančių žmonių. Šios 95-osios tradicinės žirgų lenktynės buvo itin derlingos alytiškiui vadeliotojui Algiui Vilkiniui. Jis iškovojo du pagrindinius prizus - Didžiojo žiemos (steigėjas Lietuvos Prezidentūra) ir Eikliojo žirgo (steigėjas Žemės ūkio ministerija) prizus. Be to, A.Vilkinis su Undine, įveikęs vieną mylią per 2 min. 10,13 sek., šiemetinėse lenktynėse parodė geriausią laiką. Dusetų krašto prizą laimėjo jonavietė Erika Grendaitė su kumele Varsa. Antra finišavo V.Lingytė su Intrigantu, trečias - M.Subačius su Kokosu. Eikliojo žirgo važiavime antras po A.Vilkinio su Čerokiu buvo K.Trota su Plombyru, trečia - V. Jašiniauskaitė so Goricvet. Ir dėl Utenos krašto prizo ir dėl AB Rokiškio sūris, varžėsi net po 10 vadeliotojų, buvo teikti specialūs prizai simpatiškiausiai vadeliotojai - Loretai Motiejūnaitei, jauniausiam varžybų dalyviui Kastyčiui Trotai. Šventė Sartai-2000 susilaukė nemažo valdžios vyrų dėmesio. Lenktynes aplankė premjeras A.Kubilius, žemės ūkio ministras E.Makelis, kai kurių šalių ambasadoriai. Šventę filmavo Prancūzijos televizijos kompanija Eurosport televizijos kanalas. O tą patį sekmadienį per Lietuvos televiziją buvo parodytas išsamus reportažas is Dusetų.

(Valstiečių laikraštis.Nr. 11 )

LIAUDIES ŠOKIŲ ATMINTIS

     Visame pasaulyje žmonės šoka. Ir Vilniuje pirmą kartą atidaryta Liaudiškų šokių mokykla, kuri kiekvieną sekmadienį 17 val. atveria duris Vilniaus profsąjungų rūmų, šokių salėje. Dvi valandas čia groja folkloro ansamblis, o Liaudies kultūros centro choreografijos ir folkloro sektoriaus vadovė Eugenija Venskauskaitė moko visus susirinkusius liaudies šokio. Po pamokėlių, visi gali smagiai pasilinksminti vakaronėje.

     Įpirmąją pamoką atėjo beveik penkiasdešimt žmonių, pasakojo Marija Liugienė, pagal kurios idėją ir buvo įkurta ši mokykla. Visi susirinkusieji šoko kaip pasiutę, labai greitai pamiršę susikaustymą ir neryžtingumą, visiems puikiai sekėsi, nes mūsų genai turi kultūrinę atmintį, tad liaudies šokio judesiai mums yra labiausiai suprantami ir priimtini.

(Atgimimas.Nr. 3 )

GYVENIMAS SANTUOKOJE -NEPABAIGIAMA MOKYKLA

     Lietuvos Vyskupų Konferencijos sužadėtinių parengimo Santuokos sakramentui programa Vilkaviškyje įgyvendinama nuo 1997 metų pavasario. Bažnytinei santuokai besiruošiantys sužadėtiniai kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį ir sekmadienį išklauso programoje numatytas temas. Šeimos centro lektoriai - mokytojai, medikai, teisininkai. Šiais mokslo metais pasitaikė puiki proga paįvairinti sužadėtinių ruošimo šeimai programą. Mat savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba pasiūlė sudaryti jaunimo rengimo šeimai programą, savo kryptimi atitinkančią krikščionių moralę. Tarybai sutikus, pasitelkė kvalifikuotus pagalbininkus. teisininkus - ir papildė bei išplėtė Lietuvos Vyskupų Konferencijos programą. Tokiu būdu gimė nauja - paauglių sveikatos gerinimo ir parengimo šeimai — programa. Jai įgyvendinti savivaldybė skyrė du tūkstančius litų. Atsirado galimybė kviestis lektorius.

     Šeimos centro idėjų skatintojas ir palaikytojas dekanas prelatas Vytautas Gustaitis rajono mokyklų vadovų pasitarime pasiūlė per rudens moksleivių atostogas Vilkaviškio mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviams surengti paskaitas ruošimosi šeimai tema. Į šį kvietimą savanoriškai atsiliepė apie 200 dešimtų-vienuoliktų klasių moksleiviai. Šeimos centro narius nudžiugino rimtas mokyklinio jaunimo požiūris į ruošimąsi gyventi šeimoje. Į klausimą -kuo, jų nuomone, yra tvirta šeima, jaunuoliai pirmiausiai surašė amžinąsias vertybes - ištikimybę, pasitikėjimą, pagarbą, atsakonybę, supratimą... Tai buvo išeities taškai pokalbiui, kokią šeimą jie norėtų ir galėtų sukurti.

     Gerus žodžius pasakė lektorė Liuda Viliunienė: “Daugelis žmonių tuokiasi tikėdami mitu, kad santuoka yra graži dėžutė, pilna visų tų dalykų, kurių jie ilgėjosi: draugystės, intymumo, seksualinės pilnatvės. Tiesa yra ta, kad santuoka pradžioje yra tuščia dėžutė. Tu turi į ją kažką įdėti prieš išimdamas... Nėra meilės santuokoje - meilė yra žmonėse ir jie turi ją įdėti į santuoką. Santuokoje nėra romantikos, žmonės patys ją turi įlieti į savo santuoką. Pora turi išmokti įpročių: duoti, mylėti, tarnauti, girti, įvertinti - taip pildyti ir pildyti šią dėžutę. Jei tu išsiimsi iš jos daugiau negu įdėsi -dėžutė greitai ištuštės...”

     Vilkaviškio šeimos centras turi daug įvairių planų, tik laukia didesnės mokytojų iniciatyvos, nori, kad panaši rengimo šeimai programa būtų patvirtinta Švietimo ir mokslo ministerijoje. (XXI amžius. Nr. 3)