Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

AR GERAS PASAKYMAS

PADIDINTAS KRAUJOSPŪDIS?

     Gal jis geras gali būti tik dėl to, kad gerai išverstas iš rusų kalbos - povišenoje davlenije. Mes galime apsieiti be tokių rusicizmų ir vartoti lietuvišką terminų - padidėjęs kraujospūdis arba pakitęs kraujospūdis. Juk jo niekas kitas nedidina ir nekelia, jis pats padidėja ar pakyla, žinoma, dažnai dėl paties žmogaus kaltės.

Šv. Kazimieras

Gestas ar žestas?

     Vatokime žodį gestas. Kalbininkas Aleksas Girdenis Gimtojoje kalboje (1993, Nr. 2) aiškina, kad šis tarptautinis žodis yra seniai prigijęs. Jis tiesiogiai kildintinas iš lot. gestus “mostas, kūno judesys ar padėtis”. Žestas kartais pasakomas, nusižiūrėjus į rusus, kurie savo žest yra gavę iš prancūzų geste (tariamas žest). Mūsų klasikinės indoeuropietiškos sandaros kalbai, be jokios abejonės, geriau tinka gestas, paimtas iš pirminio šaltinio. Bet abejo, ir prancūzų geste yra paimtas iš lotynų gestus.

Koledžas ar kolegija?

     Kalbininkas Girdenis kategoriškai teigia, kad smarkiai plintantį koledžu turėtume kuo greičiau pakeisti senas gyvas tradicijas tebeturinčia kolegija (iš lot. collegium “draugija, bendrija”, kurio palikuonys yra angį. college, pranc. college. A Girdenis pabrėžia, kad antikinės formos terminai beveik visada daug geriau įauga į žodžių darybos sistemą, tam tikras jos paradigmas, negu žodžiai, neapdairiai imami iš naujųjų kalbų, pvz., kolegija siejasi su kolega, kolegialumu, o tokių sąsajų koledžui ir labai norėdami nerastume.

     Dabartinės lietuvių kalbos žodynas(Vilnius, 1972) žodį “kolegija” taip apibūdina: grupė asmenų, sudarančių kurį nors administracijos, valdymo ar patariamąjį organą. Vakaruose ir carinėje Rusijoje - kai kurių mokyklų pavadinimus.

     Tai labai aišku - sovietinėje Rusijoje buvo vengiama sekti Vakarais ar carine Rusija, užtat pradėjo vartoti anglišką koledžų, iš rusų jį pasiėmė ir mūsų tautiečiai Lietuvoje, o iš jų - išeivijos lietuviai studentai bei profesoriai.

     Jie aiškina, kad mokslo įstaigai kolegijos vardas netinka, nes, kaip minėjome apibūdinimą žodyne, kolegija yra “grupė asmenų, sudarančių kurį nors administracijos valdymo ar patariamąjį organą”. Bet argi mes nežinome, kad daug yra žodžių, kurie turi ne vieną, o daugiau reikšmių? Tad mes tikrai galėtume ir turėtume išsiversti be to gramozdiško “koledžio”.

Ar vartotinas posakis prie progos ?

     Kalbinikas Jonas Šukys Gintojoje kalboje (1993, Nr. 2) sako, kad jo vartoti nereikėtų, nors šią prielinksnio konstrukciją pamėgę daug miestiečių. Tai vertalas, visai nebūdingas senesniems tarmiškai kalbantiems žmonėms. O pakeisti šį nuolat girdimą pasakymą galime labai įvairiai. Vietoj prie progos (užeisiu, paaiškinsiu, padarysiu...) galima sakyti kai bus proga, kokia nors proga, radęs progą, pasitaikius progai, kitų kartų, kada nors...

SKAITVARDŽIŲ VARTOJIMO KLAIDOS

     Labai dažnai daromos klaidos, kai su daugiskaitiniais daiktavardžiais vartojami ne dauginiai, bet paprastieji skaitvardžiai. Šios rūšies klaidos labai paplitusios tiek Lietuvoje, tiek čia, išeivijoje. Labai dažnai pasakoma ar parašoma: Aš ten buvau tris metus. Prieš du metus jis grįžo iš užsienio. Jau penki metai, kai iš jo negaunu jokios žinios. Tai didelės klaidos. Šiuos sakinius taip reikia pataisyti: Aš ten buvau trejus metus. Prieš dvejus metus jis grįžo iš užsienio. Jau penkeri metai, kai iš jo negaunu jokios žinios. Metai yra daugiskaitinis daiktavardis, todėl su juo reikia vartoti dauginius skaitvardžius.

     Kas yra tie daugiskaitiniai daiktavardžiai? Tai tokie, kurie neturi vienaskaitos, o tik daugiskaitą. Jų lietuvių kalboje turime nemaža, pvz., metai, durys, vartai, marškiniai, kelnės, žirklės, kailiniai, vestuvės, sutiktuvės, išleistuvės, mišios ir kt. O dauginiai skaitvardžiai yra šie: vieni (arba vieneri), dveji, treji, ketveri, penkeri, šešeri, septyneri, aštuoneri, devyneri.

     Keista, kad tik prie žodžio metai daugelis kergia paprastus, o ne dauginius skaitvardžius, bet su kitais daugiskaitiniais daiktavardžiais paprastai visi taisyklingai vartoja dauginius skaitvadžius. Juk niekas nepasakys: Nusipirkau du marškinius ir tris kelnes. Visi pasakys: Nusipirkau dvejus marškinius ir trejas kelnes. Dėl to kaip su visais kitais daugiskaitiniais daiktavardžiais taisyklingai vartoja dauginius skaitvardžius, tik su metais nėra įpratę jų vartoti? Gal dėl to, kad yra ir žodis metas, kuris vartojamas vienaskaitoje, pvz.: Jau metas keltis. Jau Metas baigti darbų. Metai yra dvylikos mėnesių laikotarpis, o metas reiškia tų pat, ką laikas. Tad šių dviejų žodžių reikšmė yra skirtinga.

     Ne kartą teko pastebėti, kad kai kurie, žinodami, kad su žodžiu metai reikia vartoti dauginius skaitvardžius, bijodami nesuklysti, pradeda dauginius skaitvardžius vartoti ir su kitais, nedaugiskaitiniais daiktavardžiais, reiškiančiais laiką, pvz.: treji mėnesiai, ketverios savaitės ir pan.

     Reikia atkreipti dėmesį, kad ir tie, kurie vartoja dauginius skaitvardžius, suklysta šių skaitvardžių galininko linksnyje: Prieš penkeris metus... Tai klaida. Šių skaitvardžių galininko galūnė yra - us .dvejus, trejus, ketverius ir t.t.

     Kalbant apie skaitvardžius, dar bus pravartu priminti, kad kiekiniai skaitvardžiai nuo vienuolikos iki devyniolikos galininko linksnyje neturi nosinės, pvz.: Už devyniolika dolerių nusipirkau dvylika sąsiuvinių ir penkiolika pieštukų. Ši taisyklė galioja ir žodžiu keliolika: Jau perskaičiau keliolika knygų.