Garsių pasaulinių čempionų rungtynių metu stadione pirmoje eilėje, turtingųjų žiūrovų tarpe, sėdi vaikutis ir seka rungtynes.
Šalia sėdintis stambus pilietis neiškentęs paklausia:
- Ar tu toks turtuolis, kad galėjai šioje eilėje sau pirkti bilietą?
- Aš jo nepirkau. Tai mano tėvo bilietas, -prisipažino vaikutis.
- Aha, o kur tavo tėvas, kad pats nėjo?
- Jis dabar namie ieško savo bilieto.
■
Mokytojas aiškina:
- Anonimas tai yra asmuo, kuris nenori būti žinomas.
Staiga salės gilumoje pasigirsta juokas.
- Kas čia juokiasi? - klausia mokytojas.
- Anonimas.
■
- Taip, gerbiamasis, - sako gydytojas, ištyrinėjęs savo pacientą, - laimė, kad tamsta laiku atėjai.
- Suprantu, daktare, šiais laikais pinigai visiems labai reikalingi.
Tėvas vaikui: - Taigi, Alguti, aš labai norėčiau, kad tu užaugęs būtum džentelmenas.
- Ne, tėveli, aš nenoriu būti džentelmenas, aš noriu būti toks, kaip tu.
■
- Kaip tamsta išdrįsai mano dukteriai pasipiršti! - rėkė motina jaunikaičiui. - Kodėl gi tamsta manęs nepaklausei?
- Bet man nė į galvą neatėjo, kad tamsta mane myli, - atsakė jaunuolis.
■
Vikaras: - Taip, tamsta sakaisi buvęs bažnyčioje ir klausęsis mano pamokslo. Na, ir kaip tau patiko pamokslas?
Parapijietis: - Gražus ir pamokantis pamokslas. Duodu kunigėliui žodį, kad ligi tamsta atvykai pas mus, mes nė nežinojome, kas yra nuodėmė.
■
Pacientą įvežė į operacinę. Gydytojas įėjęs paklausė:
- Ar nesijaudini?
- Truputį, - tasai atsakė , nes tai pirmoji mano operacija.
- Man taip pat pirmoji, - paguodė gydytojas.
■
Moteris negali pakęsti pavydaus vyro, kurio ji nemyli, bet supyksta, jeigu vyras, kurį ji myli, nebūna pavydus.
