Stefa Banikonienė
2000-ieji meti popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbti šventaisiais. Tai susitaikymo, atsivertimo bei atgailos, taip pat vienybės, vilties, teisingumo, džiaugsmo ir taikingo tarnavimo Dievui kartu su broliais ir seserimis metai. Jie -visų pirma Kristaus, savąja gyvybe ir malone atnaujinančio žmoniją, laikmetis. Todėl būtent šiais metais esame kviečiami atnaujinti susitikimus su Kristumi, su išganančiąja Jo malone ir atpirkimu.
Su Kristumi mes susitinkame šv. Mišiose -Eucharistijos puotoje. Neišsemiamus šio sakramento turtus išreiškia įvairūs jo pavadinimai. Viešpaties vakarienė, duonos laužymas, Eucharistinis susirinkimas, Švenčiausiasis sakramentas, komunija, angelų duona, - nusakantys Eucharistiją vis kitokiu atžvilgiu.
Marijos vaikųsambūris su kun. G. Marcinkevičiumi.
Eucharistijos slėpinys yra kiekvieno krikščionio ir visos Bažnyčios gyvenimo šerdis. Didžiojo krikščionybės jubiliejaus metai - šio slėpinio apmąstymo laikas. Todėl pats svarbiausias šventųjų metų įvykis - Eucharistinis kongresas. Tai Viešpaties meilės kiekvienam žmogui, mūsų tikėjimo džiaugsmo ir Bažnyčios vienybės liudijimas šių dienų pasauliui. Lietuvos II Eucharistinio kongreso tema “Jėzus — tikroji Gyvenimo Duona”. Birželio 1-osios dienos popietėje su dideliu džiaugsmu pradėjome švęsti Eucharistinę puotą Kaune. Todėl prie Kauno Arkikatedros Bazilikos būriavosi tūkstantinė maldininkų minia iš visos Lietuvos - į antrojo Eucharistinio kongreso atidarymą. Tiek daug bažnytinių vėliavų Kaunas seniai neregėjo. Mirguliavo miestų ir miestelių, bažnytkaimių parapijų vėliavos. Visų Lietuvos vyskupijų atstovai užpildė Kauno Arkikatedrą Baziliką. Katalikai parodė, kad jie yra linksmi, neužsisklendę už šimtmečių bažnyčių sienų, gana vieningi ir draugiški. Aplink būriavosi daug jaunimo.
Lietuvos II Eucharistinio kongreso dienos buvo suskirstytos: sielovadininkų, vaikų, jaunimo ir šeimų.
Penktadienį į Sporto halę rinkosi Viešpaties vynuogyno darbininkai - vienuolės ir vienuoliai, kunigai, katechetai, katalikiškųjų organizacijų atstovai. “Mums reikia pabūti kartu” -sakė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, apgailestaudamas, kad kunigų suvažiavo mažiau negu vienuolių, įpratusių į bendrą darbą.
Rytmetinė valandų liturgija atlikimo grožiu tikrai turėjo sujaudinti kaimiškų parapijų klebonus. Konferenciją vedė svečias iš Italijos -tėvas Markas Ivanas Rupnikas SJ. Jis yra pirmasis šiuolaikinis dailininkas, Jono Pauliaus įlojo užsakymu išpuošęs Vatikane koplyčią, skirtą Atpirkėjo Motinos garbei.
Kiekvienos kongreso dienos vakarą buvo švenčiama Eucharistija - neužbaigtoje Prisikėlimo bažnyčioje, Sporto halėje, Santakoje.
Eucharistiniam šventimui Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Vilkaviškio vyskupas J. Žemaitis, MIC. Po šv. Mišių Kongreso dalyviai grįžo į Sporto halę, kur vyko agapė - vyskupų dovanotos vaišės. Folklorinis ansamblis Kupole (vadovas A. Bernatonis ir V. Povilionienė) linksmino muzika, dainomis, šokiais ir rateliais.
Birželio 3-osios rytą. M. Valančiaus gatvę užtvindė spalvinga vaikų kolona, virš kurios pleveno debesys baltų popierių balandžių. Šie Šventosios Dvasios simboliai karpyti ir lankstyti visos Lietuvos vaikų.
Eidami M. Valančiaus gatve, vaikai kėlė akis aukštyn - gal pamatys savąjį balandį, nes ant sparnelio užrašytas vardas, mokykla ir adresas. Bet reikėjo dairytis ir kitur. Gatvelėje jie sutiko šventąjį Petrą su dangaus raktais ir tik atsakę į jų klausimus galėjo pro baltų angelų pakeltus “vartelius” eiti toliau, kur iš senamiesčio balkono gyva “šv. Teresėlė” bėrė ant jų galvų rožių lietų, kur duona ir druska vaišino karalaitis Kazimieras su šv. Agota. Vaikai būriavosi prie skersgatvyj “ligoninę” įkūrusios Motinos Teresės, apsigaubusios indišku sariu. Bendravo su kunigu Jonu Bosko, su šventaisiais Dominyku Savijumi bei Marija Goretti. Pagaliau ir Mozė, įsitikinęs, kad vaikai moka dešimt Dievo įsakymų, leido visų vyskupijų pasiuntiniams žygiuoti į Santaką. Rotušės aikštėje vyko registracija: čia vaikai užpildė savo programos dalyvio pasus ir buvo apdalyti šventine atributika bei mėlynomis kepuraitėmis.
Santakoje mažųjų jau laukė sesuo Pranciška OFS, kuriai jie rašė laiškus. Susirinkusius vaikus pasveikino Lietuvos II-ojo Eucharistinio kongreso organizacinio komiteto pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jis padėkojo vaikams ir mokytojams už gausų dalyvavimą. Jam vaikai įteikė didžiulį kongreso saldainį. Šv. Mišioms vadovavęs Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis priminė Evangelijos užrašytus Jėzaus žodžius: “Leiskite pas mane ateiti mažutėliams, nes jų yra Dangaus Karalystė”.
Šv. Mišių metu vaikai viens kitam į dalyvio pasą klijavo lipdukus - taip dalijosi simboline Eucharistijos duona.
Galimybių džiaugtis vaikai šeštadienį tikrai turėjo. Po pietų jie dalyvavo nuotaikingoje programoje, dirbo būreliuose, rodė ir žiūrėjo spektakliukus, linksminosi.
- Neprisimenu tokios šventės, kur taip šiltai būčiau buvusi sutikta, - kalba Laura Žiurauskaitė, atvykusi į tokią nuostabią šventę.
Ši šventė man ilgai išliks atmintyje, Tai jubiliejinių metų džiaugsmas. Buvo matyti tūkstančiai vaikų, kurie priėmė šv. Komuniją, o dar negalintiems jos priimti kunigai dalijo palaiminimą, žymėdami vaikų kaktas kryželiu.
Trečioji II Eucharistinio kongreso diena (birželio 3-ioji) buvo skirta ne vien vaikams, bet ir jaunimui. Jaunimo dienoje dalyvavo apie 9 tūkstančiai paauglių. Iš anksto užsiregistravusių buvo apie penkis tūkstančius.
Pirmiausia susirinkusį jaunimą pasveikino vyskupas Rimantas Norvilą, išvardindamas šio susibūrimo tikslus. Paskui kalbėjo Popiežiaus atstovas kardinolas Vinko Puljičius, kuris sakė: “Mokėkite pasirinkti tikras Evangelijos vertybes. Visuomet prisiminkite, kad nieko didingo, gražaus ir tikrai vertingo neįmanoma pasiekti be aukų ir atsižadėjimo”.
Kun. Danielis ne tik kalbėjo, bet ir savo gestais parodė, kad Jėzaus veidas šviečia jaunuose veiduose, dalijosi mintimis apie kūno šventumą ir grožį. Ganytojas priminė jauniems žmonėms būtinybę ieškoti Kristaus.
Daugiatūkstantinė jaunimo minia pagarbiai priklaupė, tyloje palinko vėliavos, kai ant šventovės laiptų palaiminimui buvo išneštas Švenčiausias Sakramentas.
Visu Parodos gatvės pločiu į kalną kilo džiaugsminga jaunimo eisena. Kai pirmieji jau buvo pasiekę Sporto halės prieigas, paskutinieji tebevuvo kalno papėdėje.
Po halėje džiaugsmingai švęstos Eucharistijos jaunimas nesiskirstė. Į linksmą vakaronę pateko ne visi norėjusieji - trūko vietos.
Sekmadienį, paskutinę kongreso dieną, visi šventės dalyviai ir tūkstančiai pasauliečių suplūdo į Nemuno ir Neries santaką, kad kaip ir prieš 66-erius metus, pasiaukotų Švč. Jėzaus širdžiai. Iškilminga procesija nuo Įgulos bažnyčios Santakos link nusitęsė per visą Laisvės alėją.
Dešimtą valandą ryto prasidėjo Rytmetinė valandų liturgija, kuriai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Kongreso kulminacinėje dalyje dalyvavo Seimo pirmininkas V. Landsbergis, kiti žymūs atstovai.
Vyskupas E. Bartulis paragino žmones įsileisti Kristų į savo širdis, kad per Eucharistiją būtų sustiprintos šeimos, o per jas - parapijos bei visa visuomenė. “ Žiūrėkime į šventąją šeimą - Juozapą ir Mariją. Tarp jų yra Sūnus, -sakė vyskupas, - jei Jėzus yra tarp mūsų, jūsų šeima vykdo dieviškąją valią”.
Eucharistijos šventimui vadovavo ir Šventojo Tėvo pasiuntinys Akštutinės Bosnijos arkivyskupas kardinolas Vinko Puljinčius, kuris perdavė apaštališkąjį popiežiaus Jono Pauliaus II pasveikinimą.
Užbaigiant švęsti Lietuvos II Eucharistinį kongresą, pasiaukojimo aktą pradėjo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Juo buvo atsiprašoma Dievo už visas nuodėms bei klaidas ir dėkojama už dešimtmetį atgautą Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę.
“Tavo širdies meilė teatgaivina mus ir teprikelia gyvenimui kiekvieną no Tavęs nutolusią ar Tavęs nesuradusią širdį”, - skambėjo akto žodžiai.
Pasiaukojimo dokumentą pasirašė iškilmėms vadovavęs Šventojo Tėvo atstovas kardinolas Vinko Puljičius, Šventojo Tėvo nuncijus Lietuvoje arkivyskupas E.J. Enderis, abu arkivyskupai metropolitai - S. Tamkevičius ir A.J. Bačkis bei Seimo pirmininkas V. Landsbergis.
“Keturias dienas išgyvenome gražiausią tarpusavio vienybės ir vienybės su Dievu patirtį”, - baigiantis iškilmėms dėkodamas šventės dalyviams sakė Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius. Jo žodžiais, po nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos žemės į dangų nekilo tokia šlovinimo giesmė, kuria buvo šis Eucharistinis kongresas. Šis kongresas mūsų akis ir širdis pakėlė aukštyn, todėl ši šventė prisidėjo prie daugelio žmonių dvasinio pakylėjimo”, - apžvelgdamas kongreso reikšmę sakė S. Tamkevičius. Arkivyskupas tikisi, kad kongreso dvasia neišsisklaidys, o dar ilgai bus juntama mūsų kasdieniniame gyvenime, kaip ir džiaugsmas, kurį Lietuva išgyveno Šventojo Tėvo vizito metu.
Pet pastarąjį šimtmetį Lietuva jau antrą kartą pasiaukojo Švč. Jėzaus Širdžįai. Primą kartą tai įvyko 1934 m. liepos 1 dieną, I-ojo Eucharistinio kongreso metu.
“Dalyvaudami Eucharistijoje, mes dar kartą patvirtinome, kad Jėzus Kristus yra gyvas”, -pasibaigus iškilmėms švente džiaugėsi ir garbingiausias dalyvis - Šventojo Tėvo pasiuntinys, Aukštutinės Bosnijos kardinolas Vinko Pul-