□    Eucharistinio kongreso nuotaikos bei išgyvenimai buvo pratęsti Religinės muzikos ir giesmių švente “Kristui gieda Lietuva” Vilniuje liepos 2 d.

□    Katalikų teologijos fakultetas Vytauto Didžiojo universitete Kaune šį pavasarį paminėjo 10 m. sukaktį. Fakulteto dekano mons. V.S. Vaičiūno pranešimu, šį fakultetą jau baigė beveik 400 studentų, o šiuo metu studijuoja 473 bakalauro laipsnio siekiantys studentai, 29 magistro ir 6 doktorantai.

□    Kristaus laiptų tradicija vėl atgaivinta Bernardinų bažnyčioje Vilniuje. Bal. 21 d. po daugelio metų maldininkai melsdamiesi galėjo keliais užkopti Kristaus laiptais, simboliškai pakartodami Kryžiaus kelią. Tradicija buvo nutraukta 1948 m., sovietams uždarius šią bažnyčią.

□    Bai. 27 d. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, vyko kultūros vakaras pirmajam Lietuvos kardinolui J. Radvilai (1556-1600) prisiminti ir pagerbti. Vysk. J. Boruta SJ papasakojo, kokią vietą Bažnyčioje užima vyskupai, arkivyskupai ir kardinolai ir išsamiai supažindino su kard. J. Radvilos gyvenimu. Šiame kultūros vakare dar kalbėjo prof. dr. E. Ulčinaitė ir Lenkijos ambasadorė E. Teichmann.

□    Geg. 21d. Bavarijos Oberammergau miestelyje prasidėjo po 10 m. pertraukos Kristaus Kančios vaidinimai. Pirmasis vaidinimas įvyko 1634 m., dabar - kas dešimti metai.

□    Geg. 25 d. Romoje, Šv. Pauliaus bazilikoje, gavo diakono šventinimus Vytautas Staškevičius iš Kanados. J iškilmes Romon buvo nuvykęs jo brolis prel. Jonas Staškus, Mississaugos Anapilio parapijos klebonas.

□    Vysk. Juozas Preikšas prašo paramos Panevėžio vyskupijos kun. A. Lipniūno centrui, kuris rūpinasi vyskupijoje katalikiška spauda.

□    Kanados Montrealio Aušros Vartų parapijos 50 m. sukakčiai paminėti yra išleisti keli gražūs atvirukai.

□    Du Lietuvos kunigai, Severinas Buteikis, buv. Eržvilko vikaras, ir Jonas Burneikis, buv. Liduoklių klebonas, nukankinti bolševikmetyje, įrašyti į pasaulio kankinių sąrašą.

□    Romoje, Šv. Kazimiero kolegijos globojami, įvairiuose universitetuose praėjusiais mokslo metais studijavo 13 jaunų kunigų iš Lietuvos. Iš Vilniaus arkivyskupijos trys: Antanas Aleknavičius, Justinas Aleknavičius ir Ričardas Doveika; iš Telšių vyskupijos šeši: Vladas Gedgaudas, Arvydas Ramonas, Petras Smilgys, Petras Šiurys, Rimantas Gudlinkas ir Kęstutis Pajaujis; iš Vilkaviškio vyskupijos du: Arūnas Poniškaitis ir Rimas Skinkaitis; iš Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijos po vieną: Gediminas Tamošiūnas ir Virginijus Veilentas.

□    Devintinių dieną, birželio 15, pop. Jonas Paulius II pietavo Pauliaus VI auditorijoje su dviem šimtais įvairių tautybių ir tikybų benamiais ir bedaliais. Pietų metu popiežius tarp kitko savo svečiams pasakė: “Norėjau susitikti su jumis ir dalintis valgiu prie stalo, idant pasakyčiau jums, kad esate popiežiaus širdyje”.

□    Kun. Steponas Ropolas, OFM, mirė birželio d., sulaukęs 78 m. amžiaus. Paskutiniu laiku gyveno Pranciškonų misijos namuose St. Petersburg, Fl. Palaidotas pranciškonų sklype Šv. Jono kapinėse Brooklyne, NY.

□    Kun. Jonas Pakalniškis, daug metų dirbęs abiejose lietuvių parapijose New Yorke - Viešpaties Atsimainyme ir Apreiškime - mirė birželio 27 d. Palaidotas Nekalto Prasidėjimo seserų kapinėse, Putname, CT.

□    Bal. 28 d. Kaune, atstatomojoje Prisikėlimo bažnyčioje, buvo suruoštas G. Verdi Requiem koncertas. Kūrinį atliko Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir solistai.

□    Kun. dr. Kęstutis Trimakas, buvęs Laiškų lietuviams, Ateities bei Aidų redaktorius, daugelio religinių ir psichologinių knygų autorius, birželio 25 d. atšventė 40 m. kunigystės jubiliejų. Cicero Šv. Antano bažnyčioje iškilmingas padėkos šv. Mišias ta proga aukojo išeivijos lietuvių vyskupas P. Baltakis, pats jubiliatas, prel. Ign. Urbonas ir parapijos klebonas kun. Jim Kastigar. Pamokslą pasakė vysk. P. Baltakis, apibūdindamas jubiliatą kaip kunigą ir savo laikmečio žmogų. Parapijos salėje pokylio metu dr. P. Kisielius supažindino dalyvius su jubiliato gyvenimu, o dr. Algis Norvilas aptarė jo psichologines knygas. Keletą ištraukų iš jubiliato knygų paskaitė dr. Daiva Markelytė.

□    Vysk. P. Baltakio pranešimu susitikime su lietuviškų Čikagos parapijų atstovais birž. 25 d. tuoj po kun. dr. K. Trimako jubiliejaus iškilmių, Eucharistiniam kongresui Kaune išeivija, įskaitant ir kelių amerikiečių vyskupų asmeniškas aukas, buvo surinkta apie 90.000 dol.

□    Birželio 18-25 d. Romoje vyks 47-asis tarptautinis Eucharistinis kongresas. Jame dalyvavo 90 vyskupų konferencijų delegatų ir apie 300.000 tikinčiųjų iš viso pasaulio. Tai buvo svarbiausias ir ilgiausiai trukęs Šventųjų metų renginys. Atidarymo kalboje pop. Jonas Paulius II ragino, kad kongresas taptų primygtiniu kvietimu visiems tikintiesiems susitaikyti ir susivienyti.

□    Kaip Europos atstovas Eucharistiniame kongrese Romoje kalbėjo Kauno arkiv. S. Tamkevičius. Jis priminė susirinkusiems tikėjimo persekiojimo laikotarpį komunistų valdžios metais.

□    Birželio 1-4 d. Romoje buvo švenčiame Žurnalistų jubiliejus. Jame dalyvavo keturi kardinolai, daug vyskupų ir daugiau kaip 7.500 žiniasklaidoje besidarbuojančių žmonių. Žurnalistų jubiliejus baigėsi specialia audiencija Vatikane, kur 52 šalių žurnalistams kalbėjo pop. Jonas Paulius II. Jis žurnalistiką pavadino tam tikra prasme šventa tarnyste. “Bažnyčia ir žiniasklaida privalo drauge tarnauti žmonijos šeimai”, sakė popiežius.

□ Birž. 17 arkiv. Julijono Steponavičiaus devintųjų mirties metinių proga Vilniaus arkikatedroje, tremtinių koplyčioje, buvo atidengtos ir pašventintos arkiv. J. Steponavičiui ir arkiv. M. Reiniui atminti skirtos lentos su garbingųjų arkivyskupų bareljefais, kuriuos sukūrė skulpt. Kęstutis Balčiūnas.

□    “Gražiosios meilės” motinos paveikslas, dovanotas 1661 m. pop. Aleksandro II Pažaislio vienuolyno statytojui Z. Pacui, 1948 m. bolševikams uždarius vienuolyną, buvo perkeltas į Kauno arkikatedrą. Šių metų liepos 14 d. paveikslas iškilmingai grąžintas vienuolynui.

□    Johan Sebastian Bacho, žymaus evangelikų bažnytinės muzikos kompozitoriaus, 250 mirties sukaktis buvo paminėta sekmadienį, liepos 23 d. “Tėviškės” bažnyčioje. Pamaldų metu Bacho kūrinius vargonais ir fortepionu atliko muz. Arūnas Kaminskas, solo Aldona Buntinaitė ir Donna Dumpys, violenčele John Dumpys.

□    Kovo 30 d. Kaune įvyko įvairių konfesijų atstovų konferencija “Sąlyčio beieškant”. Konferencijoje diskutuota tradicinių religijų atsakomybė, ruošiant pilietinę Lietuvos visuomenę. Raginama puoselėti atvirą dialogą, nes tai prisidės kuriant Lietuvoje pagrindines dvasines vertybes.

□    Arkivyskupai metropolitai Audrys J. Bačkis ir Sigitas Tamkevičius bei gen. sekr. vysk. Jonas Boruta balandžio 24 d. susitiko su min. pirm. A. Kubiliumi ir aptarė valstybės ir katalikų Bažnyčios santykius, švietimo ir socialinės pagalbos klausimais, siekdami tose srityse glaudesnio bendradarbiavimo.

□    Kaune gegužės 29 d. mirė kardinolas Vincentas Sladkevičius. Paskutiniuoju metu dėl nusilpusios sveikatos jis mažai kur besirodydavo, bet vis tiek buvo didelis moralinis autoritetas Lietuvoje. Jis buvo gimęs 1920 m. Kaišiadorių apskr., kunigu įšventintas 1944 m., vyskupu konsekruotas 1957 m., bolševikų valdžios ištremtas, ilgą laiką gyveno Nemunėlio Radviliškyje. 1982 m. paskirtas Kaišiadorių vyskupijos adm., 1988 m. buvo pakeltas kardinolu ir netrukus Kauno arkivyskupu.

□    Pop. Jonas Paulius II, sužinojęs apie kard. Vincento Sladkevičiaus mirtį, atsiuntė užuojautos telegramą Lietuvos Vyskupų konferencijos pirm. Kauno arkiv. metropolitui S. Tamkevičiui. Telegramoje tarp kitko popiežius rašo, kad Vincentas Sladkevičius buvo gilaus tikėjimo ir uolaus pamaldumo kunigas, kuriam ilgą laiką nebuvo leidžiama vykdyti vyskupo pareigų, kuris betgi niekuomet nenusivylė, duodamas šviesų nenugalimos vilties Dieviškąja Apvaizda pavyzdį.

□    Prez. V. Adamkus, atsisveikindamas su a.a. kard. V. Sladkevičium, taip apibūdino jo asmenybę; “Sunkiais lietuvių tautai laikais didi kardinolo asmenybė iškilo ir buvo stiprus dvasinis jėgos šaltinis, kuriuo rėmėsi Lietuvos katalikų Bažnyčia ir visa Lietuva”.

□    Seimo pirm. V. Landsbergis, atvykęs atsisveikinti su kardinolu V. Sladkevičium, pareiškė: “Man kardinolas, kol jis čia buvo, čia gyveno, buvo kaip širdis. Aš manau, daugeliui žmonių Jo Eminencija buvo šilumos ir gėrio šaltinis”.

Juozas M.