Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

VAIZDINGI AMŽIAUS NUSAKYMAI

      Smulkioje mūsų tautosakoje (patarlėse, priežodžiuose, liaudies frazeologijoje) yra daug sąmojaus, kartais "pasūdyto" sarkazmu. Tai labai ryšku, kai kalbama apie žmogaus amžių, ypač apie tuos, kurie ne pagal savo amžių elgiasi. Kartais tais posakiais norima kitą pajuokti, pakritikuoti, o kartais ir pagirti, nusistebėti arba tik šiaip sau vaizdingai nurodyti jo amžių. Šios rūšies vaizdingus liaudies posakius galima suskirstyti į tris dalis, žiūrint, apie kokio amžiaus asmenį yra kalbama: 1. apie jauną, mažą, neužaugusį, nesubrendusį; 2. apie subrendusį, užaugusį, nebejauną, visko mačiusį; 3. apie seną, silpną, paliegusį, artėjantį prie mirties.

1. Jaunas, mažas, neužaugęs, nesubrendęs

Barzda dar neželia,o jau kalba kaip senis.

Barzdos dar neužželdė, opasenusius mokyti nori.

Galvos iš kelnių neiškiša, ojau vesti nori.

Koks tas piemuo — kelnes vos paneša.

Kokie dabar vaikai — dar tik katės amžių turi, o jau apie vedybas galvoja.

Tai piemenei dar krekenos nuo lūpų nenudžiūvo, o jau vaizduoja paną.

Tu dar vaikas tebesi — vos iš kiaušinio išriedėjęs, o jau mane seną pamokyti nori.

Dar mažai košės buvau išvalgęs,kai jau pradėjau pas ūkininką tarnauti.

Tamstų duktė dar mažai svogūnų ragavus — ko iš tokios nori.

Koks iš jo piemuo — naginių dar dorai nepaneša.

Eik tu, piemene, dar nosies nusišluostyti nemoki, o jau mane seną, amžių baigiančią, nori išmokyti, kaip dirbti.

Jų vaikas dar per velėną nepersirita, o jau žąsų ganyti išvarė.

Koks ten iš jo gali būti darbininkas — dar motinos pienas ant lūpų neapdžiūvo.

Dar tau pienas ant lūpų nenudžiūvo, o jau vakarėlius lankai.

Dar pieno nuo lūpų nenusišluostęs, ojau prie mergų lendi.

Pačiam dar pienas už lūpų tebėra, o keikies kaip koks senis.

Poterių dar neišmoko,o jau kalba kaip senis.

Vaikelis vos tarp kopūstų matos, o jau bandą gano.

Vos per kelmą perlipa, o jau prie darbo pristatytas.

Dar vyžų pinti nemoka, ojau kavalierius.

Tavo vaikas dar žąsino bijo, o jau išvarei į laukus ganyti.

2. Subrendęs, užaugęs, nebejaunas, visko matęs

Vyras jau dantis praėdęs, o tokiais niekais užsiima.

Aš jau daug duonos suvalgęs — manęs taip lengvai neapgausi.

jau nebe šios dienos žmogus, turėtum su manimi kitaip elgtis.

Mes gerai suprantam tokius dalykus -— jau ne vakar koše teesam šerti.

Tu, širdele, man to nesakyk, aš ne vakar pirštu košę valgęs.

Jau pakaušy mėnuo šviečia, odar toks vaikiškas.

Jau vyras po ūsu, bet vis dar pačios negauna.

Duktė jau trečią karvės amžių gyvena, o dar neištekėjus.

Mano sūnus jau nemažas — jau visas pypkes išrūkęs.

Paseno ta mergina, vis besirinkdama — vištos jau paakius iškapstė.

Be reikalo ji vis taip pučias — juk jau ir jai vištos paakius išvaikščiojo.

Žilo plauko jau sulaukęs,bet vis dar gana jaunai atrodo.

3. Senas, silpnas, paliegęs, artėjąs prie mirties

Jo boba jau ant šakalio pakratoma, o jis dar žaliuoja.

Tas žmogelis jau grabu atsiduoda — neilgai begyvens.

Kiek čia man liko gyventi — jau man iki grabo netoli.

Tėvas labai silpnas — jau greitai reikės žvakę degti.

Boba į krūvą susenus, o dar galva niekų pilna.

Nieko jau iš jo nebėra — tik akis užspausk.

Kaip jis dabar atrodo — tik į grabą dėk.

Taip jau susenęs ir nusilpęs — tik žvakę į ranką duok.

Jau jis iš metų išėjęs — jau šokiai jam neberūpi.

KAIP LIETUVIŠKAI VADINTI “BALL-POINT”?

      Lietuvoje šį rašymo įrankį vadina šratinuku. Šis žodis jau yra įdėtas ir į Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (Vilnius 1972). Ten jis taip paaiškinamas: rašyklė su šratu vietoje plunksnos ir tušo pripildyta šerdele. Lietuvoje jau seniai kalbininkai galvojo, kaip šį įrankį pavadinti. Buvo įvairių siūlymų. K. Ulvydas jį siūlė vadinti rutuliniu pieštuku arba tušiniu pieštuku, bet kalbos praktikai jie nebuvo parankūs, nes sudaryti iš dviejų žodžių. Dabar jau ten įsigalėjo šratinukas. Tur būt, turėsime šį terminą vartoti, nes kažin ar geresnį sugalvosime.

BESKYRIS AR BESKYRINIS?

      Dabar Kanadoje ir JAV kai kuriose pradžios mokyklose vaikai yra mokomi ne pagal atskiriems skyriams nustatytą programą, bet pagal atskirų vaikų individualų išsilavinimą bei sugebėjimą. Kai kurie pedagogai tokią sistemą siūlo įvesti ir į mūsų lituanistines mokyklas. Vieni tokią sistemą vadina beskyrine, kiti — beskyre. Kaip būtų geriau ir tiksliau?

      Mes turime daug tokių žodžių, kuriais norėdami apibūdinti daiktą, ko nors neturintį, vartojame būdvardžius, padarytus iš trūkstamą ar ko nors neturimą dalyką pažyminčių daiktavardžių su priešdėliu be- ir galūnėmis -is, -ė, pvz.: bekraštis, bejausmis, beteisis, bereikšmis, bedvasis, bejėgis, benamis ir t.t.    

      Šalia kai kurių nepriešdėlinių daiktavardinių būdvardžių su priesaga -inis yra padaryti ir jau gana įsigalėję atitinkami būdvardžiai ir su priešdėliu be-, būtent: bealkoholinis,-ė (plg. alkoholinis,-ė), besąlyginis,-ė (plg. sąlyginis,-ė), beidėjinis,-ė (plg. idėjinis, -ė). Vis dėlto tokia daryba lietuvių kalbai nėra būdinga. Daugumas nepriešdėlinių priesagos -inis būdvardžių atitikmenis su priešdėliu be- turi su galūnėmis -is,-ė, pvz.: beklasė, beluomė visuomenė (plg. klasinė, luominė), bemotorė valtis (plg. motorinė), bevielis telegrafas (plg. vielinis), bežiedžiai augalai (plg. žiediniai) ir t.t. Taigi sakytina ir beskyrė sistema ar beskyrė mokykla.

•    Katalikų universiteto prezidento medaliu apdovanotas Antiochijos ir visų Rytų patriarchas Maximos V. Hakim.

•    Duquesne universitetas Pittsburghe, vedamas Šv. Dvasios tėvų, iš R.K Mellon fondo gavo pusę milijono dolerių plėsti savo biblioteką ir naujų šaltinių centrą.

•    Vatikano Švietimo kongregacija pasaulio katalikų aukštesnėse mokyklose paskelbė konkursą straipsnio (essay) apie teisingumą ir taiką. Premijos: 1.000 dol., 700 dol. ir 400 dol. Rašiniai turi būti atsiųsti iki 1977 m. gegužės 31 d.

•    Marseilles arkiv. R. Etchegeray kieme sprogo dvi gazolino butelių bombos. Arkiv. Etchegeray yra Prancūzijos vyskupų konferencijos prezidentas. Bombos nuostolių nepadarė.