Paruošė DANUTĖ ii GEDIMINAS VAKARIAI

LIETUVIŠKĄ KNYGĄ GALIMA UŽTIKTI BEVEIK VISAME PASAULYJE

     "Kultūros baruose" Vanda Starkūnaitė rašo, kad naudotis lietuviškais leidiniais gali didžiųjų užsienio bibliotekų skaitytojai net tolimuose kraštuose, kaip Australija ir Islandija, Filipinai ir Peru, Ekvadoras ir Meksika, Kolumbija ir Libanas, Indonezija ir Venecuela — iš viso penkiasdešimt trys pasaulio valstybės, su kuriomis palaikomi tarptautiniai knygų mainų ryšiai. Krinta į akis kapitalistinių šalių bibliotekų domėjimasis kalbine lietuvių literatūra jau nuo 19 a. pirmosios pusės, kuris dar iki šiandien nesumažėjęs. Filologijos mokslų daktaras A. Sabaliauskas savo knygelėje "Šimtas kalbos mįslių" 213 p. rašo, kad lietuvių kalba buvo arba yra studijuojama didžiuosiuose universitetuose ne tik JAV, bet ir daugelyje Europos valstybių: Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Jugoslavijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, VFR ir VDR, Lenkijoje ir kt.

     Tarptautinių knygų mainų dėka. Tarybų Lietuvos spaudiniai patenka į didžiausių pasaulio bibliotekų knygų lentynas, kuriose per daugelį metų susidarė nemaži rinkiniai. Pažymėtina LLR Tautinėje Varšuvos bibliotekoje, Bulgarijos Tautinėje Kirilo ir Metodijaus bibliotekose, JAV Kongreso bibliotekoje Vašingtone, Britų muziejaus bibliotekoje Londone, Kanados Tautinėje bibliotekoje Otavoje ir kitur.

     Pagrindiniai lietuviškų leidinių skaitytojai užsienyje yra lietuviai, prieš daugelį metų iškeliavę užjūrin skalsesnės duonos ieškoti, arba karo vėtrų išblaškyti po platų pasaulį įvairiausių įsitikinimų ir pažiūrų žmonės. Šie žmonės negali užmiršti gimtinės klonių ir, neturėdami galimybės grįžti tėvynėn, perka joje spausdinamas knygas, laikraščius ir meniškus Lietuvos vaizdų albumus. Priskaičiuojama skaitančių lietuviškus leidinius užsienyje iki pusės milijono žmonių. Pagrindinės lietuvių nausėdijos yra JAV, Kanadoje, P. Amerikoje, Australijoje ir Vakarų šalyse. Lenkijos Liaudies Respublikoje yra dešimt tūkstančių senbuvių lietuvių, kurie labai godžiai skaito Lietuvos spaudinius.

     Tarybines knygas užsienyje platina sąjunginis susivienijimas, turintis tūkstantį su viršum platintojų beveik visose pasaulio šalyse. Pagrindiniai lietuvių grožinės, vaikų, istorinės ir meno literatūros užsakytojai JAV yra trys knygynai: "Four Continents", "Viktor Kamkin" ir "Spauda". Daugiausia užsakyta "Dabartinės lietuvių kalbos žodyno"— 355 knygos, "Lietuvių kalbos žodyno" devinto tomo — 156, "Literatūros ir meno metraščio" — 90, K. Binkio "Raštų" dvitomio — 100. Mėgstamiausiais leidiniais yra "Komjaunimo tiesa" — 22 užsakymai, "Literatūra ir menas" — 166, "Tiesa" — 112, "Švyturys" — 137, "Pergalė" — 132, "Genys" — 128, "Kultūros barai" — 127, "Mokslas ir gyvenimas" — 121, "Komunistas" — 40.

DAUGIAU SUŽINOTA APIE ANTANĄ VILKUTAITĮ, KOMEDIJOS “AMERIKA PIRTYJE” AUTORIŲ

     Vincas Kuzmickas "Kultūros baruose" rašo, kad Leningrado Valstybiniame istorijos archyve surado Antano Vilkutaičio 176 lapų tarnybinę bylą, kuri atskleidė tragišką A. Vilkutaičio gyvenimo kelią. Į Peterburgo Kelių statybos institutą, kurį A. Vilkutaitis baigė, anuomet buvo priimami tik su ypatinga teise patikimų klasių atstovai, jau baigę aukštąjį mokslą. Kaip Antanas pateko į šį institutą, šiandien dar nežinoma. Jis buvo Suvalkijos ūkininko sūnus. Įstojamuosius egzaminus į institutą išlaikė antruoju. Mokėsi labai gerai. Dvejus metus gavo kažkokio Bašmakovo piniginę paramą. 1891 m. baigęs institutą buvo paskirtas Užkaukazės geležinkelių tarnybon. Geležinkelių tarnyboje tada galėjo dirbti tik patikimi žmonės. Atrodo, kad A. Vilkutaitis turėjo valdžios pasitikėjimą. Jis gyveno po ištikimybės ir pareigingumo caro valdžiai kauke, giliai paslėpęs savo tikrąjį veidą. Tai patvirtina ir gausybė rašytojo slapyvardžių. Už sumanumą ir gabumus, vykdant geležinkelio pylimų ir linijos atstatymo darbus, jam paskiriamas trijų tūkstančių rublių metinis atlyginimas, prilygstantis geriausiai apmokamų imperijos valdininkų algai. Sirgdamas nepagydoma liga, kuri ardė nervų sistemą, kėlė galvos skausmus ir nemigą, jis vis dar buvo pajėgus dirbti kūrybinį darbą ir vadovauti statyboms. 1895 m. pasirodė jo parašyta komedija "Amerika pirtyje", kuri buvo pirmą kartą suvaidinta 1899 m. Palangoje. 1898 m. "Ūkininke" (Nr. 6) pasirodė paskutinis šiuo metu žinomas jo kūrinys "Apie gruzinus ir jų palikimą".

     Komedijos "Amerika pirtyje" kurį laiką autorium buvo laikomas Juozas Vilkutaitis, lyg būtų Antano brolis. Šis teigimas nepateisinamas. Kada A. Vilkutaitis mirė, Tifliso apygardos teismui buvo pateiktas P. Berežnovos Antano Vilkutaičio testamentas. Kas ta P. Berežnova buvo A. Vilkutaičiui? Mylimoji, sužadėtinė, bičiulė, kuriai jis patikėjo slapčiausias savo svajones ir viltis, ar tik šiaip apsukri tarnaitė, prisigretinusi prie sergančio žmogaus ir lemtingą silpnumo valandą išviliojusi iš jo parašą. Tifliso geležinkelių valdybos viršininkas nesiskaitė su apygardos teismo sprendimu, kuris pagal testamentą P. Berežnovai norėjo atiduoti pinigines A. Vilkutaičio santaupas. Jis keliems mėnesiams sulaikė teismo sprendimą vildamasis, kad per tą laiką atsiras velionio giminės, paaiškės, iš kur jis kilęs. Taigi A. Vilkutaičio giminių ieškojo net Tifliso teismo pareigūnai.

     Toliau savo straipsnyje "Nauja apie Antaną Vilkutaitį" Vincas Kuzmickas rašo, kad šių duomenų akivaizdoje derėtų dar kartą rimtai apmąstyti Juozo Vilkutaičio ne kartą kartotą teiginį apie jo ilgalaikius (net po keletą metų užsitęsusius) viešėjimus pas brolį Antaną Užkaukazėje, jų kūrybinį bendradarbiavimą. Jei jis iš tiesų bent kada ten būtų buvęs, kas nors iš Antano bendradarbių būtų galėję jį matyti ir įsidėmėti, kad velionis turėjo brolį, tėvą, kurie šiuo atveju ir buvo tikrieji jo turto paveldėtojai. Juo labiau, kad Juozas Vilkutaitis, būdamas luošas, labiau aplinkiniams turėjo kristi į akis. Naujų duomenų šviesoje pasakėlė apie brolių bendradarbiavimą, kuri anksčiau niekam nekėlė visiškai jokių abejonių, atrodo, nuo pradžios iki galo prasimanyta.

     Suradus ir ištyrus Antano Vilkutaičio gyvenimo duomenis esmingai praplečiančius dokumentus, susidarė galimybė sutikrinti juos su anksčiau žinomais iš S. Baltramaičio straipsnio, kuriame tvirtinama, kad Antanas Vilkutaitis yra "Amerikos pirtyje" autorius. Naujos archyvinės paieškos tik praplėtė ir pagilino E. Volterio ir S. Baltramaičio sprendimų tikrumą.

     1901 m. gruodžio 18 d. A. Vilkutaitis krito iš einančio traukinio. Susilaužęs raktikaulį ir susitrenkęs galvą, jis keletą valandų gulėjo, kol buvo rastas žmonių ir nugabentas į ligoninę. Matyt, suvokdamas padėties beviltiškumą, jis bandė nusižudyti. Antanas Vilkutaitis mirė Peterburge 1903 m. kovo mėn., kur buvo ir palaidotas, dalyvaujant A. Dambrauskui-Jakštui ir kitiems Peterburgo inteligentams. E. Volterio rūpesčiu, 1903 m. balandžio 10 d. buvo gautas leidimas suvaidinti Peterburge Antano Vilkutaičio komediją "Amerika pirtyje". Šiandien jo amžinojo poilsio vieta nežinoma, nes joks paminklas ant rašytojo kapo nebuvo pastatytas.

ŽĄSINO KAIMO SENKAPIAI

     Praeitą vasarą archeologai ištyrė beveik 500 kvadratinių metrų plotą Šilalės rajone, kuriame yra Žąsino kaimo senkapis. Buvo rasta dvidešimt keturi 10-11 a. kapai. Trys iš jų buvo ypatingai turtingi papuošalais, ginklais, apyvokos daiktais. Viename palaidota moteris, kuriame rasta puošni apranga, papuošalai — žalvarinė įvijinė antkaklė, žalvariniai įvijiniai žiedai, krūtinės papuošalai — du kryžminiai smeigtukai, sujungti žalvarinėmis grandinėlėmis. Ant galvos uždėta daili kūgio formos žalvarinėmis įvijomis papuošta kepurėlė. Tokios kepurėlės retas radinys. Anksčiau jų teko aptikti tik Bikavėnų, Upinos ir Žvilių senkapiuose.

     Įdomus vyro kapas, kuriame rasta audeklinė kepuraitė, papuošta žalvarinių vytų vielyčių juostele, ir keturios apyrankės. Vyro drabužiai susegti dviem didelėm pasaginėm sagėm. Vienos sagės galvutė papuošta sidabro plokštelėmis, ornamentuota metalo plastiniu būdu. Vyras palaidotas su kariui būdingomis įkapėmis — dviem ietim, kovos peiliu žalvarinėse makštyse ir didžiuliu kalaviju. Ginklai pritvirtinti prie žalvariu kaustyto diržo. Karys palaidotas skobtame karste, ant kurio uždėta žirgo galva. Toks paprotys būdingas centrinei Žemaitijai. Panašūs kapai rasti Kastaunalių, Paežerio, Paragaudžio ir kituose senkapiuose. Archeologai čia tikisi surasti naujų vertingų radinių.

AKLA LIETUVAITĖ STASĖ INGAUNYTĖ LAIMĖJO AUKSO MEDALĮ

     Neseniai Paltavoje pasibaigė dvidešimtosios TSRS moterų rusiškų šaškių varžybos. Šiose varžybose vilnietė Stasė Ingaunytė įveikė keturias varžoves, devynis susitikimus užbaigusi lygiomis ir nepatyrusi pralaimėjimo.

     Ši sportininkė, dar ankstyvoje jaunystėje netekusi regėjimo, įrodė, kad prie šaškių lentos galima sėkmingai kovoti ir su reginčiais. Neakivaizdiniu būdu mokėsi Vilniaus Valstybiniame V. Kapsuko universitete, užbaigdama studijas ir dabar dirbanti kaip Lietuvos Aklųjų draugijos leidyklos grožinės literatūros skyriaus redaktorė.

KAUNE STATOMI PARODU RŪMAI

     Kauno centre, Donelaičio ir Žemaičių gatvių kampe, pradėta M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rūmų statyba. Originalus pastatas, kurį suprojektavo architektė L. Gedgaudienė, puoš Vytauto parko šlaito papėdę. Jame bus įrengta didelė pasikartojančių parodų salė ir septynios pastovios parodos salės, atnaujinimo dirbtuvės ir meno kūrinių saugyklos.

     Seniausiame respublikos M. K. Čiurlionio dailės muziejuje šiuo metu sukaupta daugiau kaip 211 tūkstančių darbų, daugybė pagalbinės archyvinės medžiagos. Pastaraisiais metais šį meno lobyną papildė daug naujų vertingų kūrinių. Dėl patalpų stokos ne visus meno kūrinius muziejus gali parodyti žmonėms.

VILNIAUS KVARTETO KONCERTAI AFRIKOJE

     Vilniaus styginis kvartetas — Audronė Vainiūnaitė, Petras Kunca, Donatas Katkus ir Augustinas Vasiliauskas rugpiūčio mėn. koncertavo Austrijoje, dalyvavo įprastiniame kasmet įvykstančiame tarptautiniame muzikos festivalyje Bregenco kurorte. Dabar vilniečiai muzikantai išvyko į didelę kelionę — Rytų Afrikon. Pirmąjį koncertą suruoš Nairobio konservatorijos salėje. Afrikoje išbus daugiau kaip mėnesį ir turės pasirodymus Kenijoje, Tanzanijoje, Ugandoje, Etiopijoje, Mauricijuje. Lietuvos muzikantai šiose tolimose šalyse vieši pirmą kartą.

RUDENS GĖRYBIŲ PARODA

     Rugsėjo 24 d. Kauno sporto halėje atidaryta respublikinė paroda "Rudens gėrybės — 76". Šimtus rūšių vaisių ir daržovių į ją atvežė iš įvairių ūkių, sodininkystės -daržininkystės bandymų ir veislių tyrimo stotys, sodininkai-mėgėjai ir bitininkai. Sodų ir daržų gėrybes parodoje taip pat atvežė respublikos maisto pramonės ir Lietkoopsąjungos įmonės. Žemės ūkio gamyba palietė sodininkystės bei daržininkystės ūkius. Siekiant geriau patenkinti gyventojų reikmes, respublikoje kuriami stambūs pramoniniai sodai, daugėja vaisių laikymo ir perdirbimo centrai. Respublikoje yra apie 60 tūkstančių hektarų sodų. Didiesiems miestams daržoves ištisus metus tiekia šiltnamių junginiai. Daugiau kaip pusė daržovių auginamo ploto lietinama. Paroda veikė iki rugsėjo 30 d. Lankytojams paaiškinimus darė prityrę žemės ūkio žinovai.

SKALBĖJŲ IR SKALBINIŲ LYGINTOJŲ KONKURSAS DRUSKININKUOSE

     Rugsėjo mėnesio pabaigoje Druskininkų miesto buitinio gyventojų aptarnavimo įstaigoje susirinko skalbėjos ir skalbinių lygintojos iš įvairių respublikos miestų bei rajonų. Jos išsikovojo pirmąsias vietas savo apylinkėse, o dabar varžysis dėl geriausios savo srityje darbininkės vardo visoje respublikoje. Šio konkurso tikslas paskatinti jaunas darbuotojas siekti geresnių darbo vaisių, nuolat tobulinant ir gilinant savo pasirinktoje srityje žinias.

ŠOKIU, DAINŲ IR MUZIKOS ŠVENTĖS

     "Tiesoje" rašoma, kad "Perkūnas" laukia balsingų vyrų, "Rasa" kviečia naujus šokėjus, "Fredos kultūros namai priima naujus narius į pagyvenusių žmonių kaimo kapelą", "J. Gagarino pionierių ir moksleivių rūmai nori papildyti mergaičių choro studijos gretas" — tokių ir panašių skelbimų pilnos miesto skelbimų lentos bei laikraščių puslapiai. Šie skelbimai visiems primena, kad sekančiais metais kovo mėn. bus respublikos paprastų žmonių meno dešimtdienis, kuriam jau pradedama dabar ruoštis, pasikviečiant į vienetus naujas jėgas.

     "Tiesa" savo vedamąjį tęsia, rašydama, kad po vasaros atostogų jau rugsėjo pirmomis dienomis beveik visi meno saviveiklos vienetai pradėjo darbą: suskambėjo dainos, užgrojo kaimo kapelų orkestrų muzikantai, ėmė suktis grakščios šokėjų poros.

     Praeitą vasarą daug Lietuvos respublikos meno vienetų turėjo pasirodymus kitose respublikose. Profsąjungų kultūros rūmų pavyzdinis berniukų choras "Varpelis" dalyvavo Estijos berniukų chorų sąskrydyje, medicinos darbuotojų profsąjungos nusipelnęs dainų ir šokių ansamblis koncertavo Vitebsko muzikos šventėje. Kultūros darbuotojų profsąjungos pavyzdinis mišrus choras "Leliumai" sėkmingai koncertavo Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje. Pavyzdinis šokių vienetas "Rasa" su mūsų respublikos šokiais keliavo po Vengriją. Apie aštuonis šimtus koncertų surengė geriausi meno saviveiklos vienetai respublikos miestuose bei rajonuose. Įspūdingiausia buvo Kaune, Dainų slėnyje, vykusi ansamblių šventė "Po gimtinės dangum", kurioje dalyvavo Vilniaus, Telšių, Alytaus, Panevėžio saviveiklininkai.

LIETUVOS KOLŪKIUOSE TRAKTORIUS VAIRUOJA MOTERYS

     "Tiesoje" didžiuojamasi, kad jau Linkaičių kolūkyje prie traktoriaus vairo sėdo pirmoji moteris prieš šešetą metų. Ją kaip gerą traktorininkę ėmė gerbti visi kolūkio mechanizatoriai. Vėliau jos pavyzdžiu pasekė dar septynios moterys. Taigi šiemet ūkyje jau dirba aštuonios moterys mechanizatorės. Šis kolūkis buvo pirmasis rajone, kuriame moterys pradėjo vairuoti traktorius. Šiandien moterų mechanizatorių jau galima užtikti ir kituose respublikos kolūkiuose.

•    Švietimo pažangos ir paramos taryba apdovanojo Notre Dame universiteto prezidentą kun. Th. Hesburgh garbės žymeniu už nuopelnus.

•    Vietnamo komunistai ištrėmė 26 užsieny gimusius misijonierius.

•    Pirmą kartą pasaulietis dr. D. Reitz, Lojolos univ. pedagogikos departamento vedėjas, paskirtas Baltimores arkivyskupijos mokyklų superintendentu.

•    Septyniolika Kanados jaunų katalikų vasarai buvo išvykę padėt statyti mokyklas ir vėjo malūnus Tanzanijoje, Afrikoje, talkinant misijonieriams.

•    Japonijos katalikų mokyklas lanko 286.000 studentų ir moksleivių. Katalikų Japonijoje nėra nė 400.000.

•    Kardinolą Medeiros (Bostono) Portugalijos vyriausybė apdovanojo Didžiojo Kryžiaus ordinu.

•    Šv. Tomo Akviniečio raštų lingvistinė analizė rūpestingai ruošiama. Iš viso bus apie 37.000 puslapių.