Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ
APIE LIETUVIŲ KALBOS VARTOJIMĄ ČIA IR TEN...
Dažnai, ypač dirbantieji mokykloje mokytojai ar šiaip visuomenininkai, kurie susiduria su Amerikoje augančiu lietuviškuoju jaunimu ir išgirsta ar pamato jų lietuviškus išsireiškimus, rašinius, imasi už galvų ir pradeda pranašauti lietuvių kalbai išeivijoje baisią, juodą ateitį. Dabar pažiūrėkime, kaip išsireiškia tie, kurie visą gyvenimą kalba lietuviškai, gyvena Lietuvoje ir lanko lietuviškas mokyklas:
"Kadangi traktorininkas A. K. važinėja su neprisuktais varžtais, nutarta jį nuimti nuo MTZ traktoriaus ir pritvirtinti prie traktoriaus RS-09".
(Iš kolūkio valdybos nutarimo)
"Sukirpimo stalas dirba trečiame aukšte. Sukirpėjas sustato ir primatuoja užsakovą". (Skelbimas kombinate)
"Visi išvardinti trūkumai nepadaryti dėl ūkio priešgaisrinės apsaugos viršininko apsileidimo. Visus akte išvardintus trūkumus prižadu įvykdyti iki gruodžio 20 dienos".
(Iš vieno kolūkio pirmininko pasiaiškinimo)
"Daugelis į blaivyklą (tokia išsipagiriojimo įstaiga, D. B.) patekusių asmenų yra neblaivus". (Iš laikraščio)
"Be materialinio paskatinimo kolūkietis sudirbs žemiau savo galimybių".
(Iš ekonomisto rašinio)
Taigi, paskaičius tokius, netyčia užtiktus "šedevrus" okupuotos Lietuvos spaudoje, parašytus tikrų lietuvių, galime drąsiai sakyti, kad mūsų mokinukai lietuanistinėse mokyklose ir rašantis jaunimas dar taip blogai nestovi...
APSAUGOJAMAS BAUBLYS
Garsusis Dionizo Poškos Baublys Bijotuose pagaliau susilaukė apsaugos. Šiais metais jis apdengtas stiklo ir metalo skraiste, kuri saugos nuo lietaus, kaitrios saulės, kitų gamtos elementų ir nuo vandalų rankų, kurie mėgsta senelio Baublio šonuose išdrožinėti savo monogramas ir kitokius įrašus.
LIŪDI KOSMONAUTŲ
Okupuotos Lietuvos spauda daug eilučių ir puslapių skyrė trijų Rusijos kosmonautų, G. Dobrovolskio, V. Volkovo ir V. Pacajevo, mirties bei laidotuvių aprašymui. Kiekvieno erdvių tyrinėtojo — ar tai būtų Amerikos astronautas, ar sovietų kosmonautas — nelaimė ir tuo labiau mirtis sujaudina visą pasaulį, nes jie yra tarytum viso pasaulio nuosavybė, jo piliečiai. Tačiau visa, kas priklauso rusams ar yra rusų pasiekta, okupuotos Lietuvos spauda kelia į aukščiausias aukštybes, todėl ir šį įvykį stengiasi skaitytojams perteikti iki ligūstumo išpūstu iškilmingumu bei jausmingumu.
El Greco Šv. Martynas ir elgeta (1597)
APIE VISOKIUS SENELIUS...
Kai, beskaitant okupuotos Lietuvos spaudą, pavargsta akys ir nuliūsta širdis nuo nesiliaujančio propagandos potvynio, besiveržiančio iš kiekvieno puslapio — ar tai dienraštis, savaitraštis, kultūrinis ar pramoginis laikraštis būtų — imi kartais rinkti įvairias, nereikšmingas žinutes, kurios nuotaiką nuskaidrina ir dėmesį patraukia. Norisi viena kita tokių "neutralių" žinučių ir su "Laiškų Lietuviams" skaitytojais pasidalinti.
Visi mes esame dar mokyklos suole girdėję apie garsųjį Stelmužės ąžuolą Zarasų apylinkėje (o gal ne vienas ir savo akimis jį esame matę). Pasirodo, kad šiuo metu Lietuvoje atsirado dar vienas toks senelis milžinas. Jis auga visai netoli Vilniaus, ir neseniai mokslininkų ekspedicija nustatė, kad ąžuolui jau tūkstantis metų. Ąžuolas dar labai gyvas, kas pavasarį vešliai išsprogsta ir yra toks storas, jį apkabinti tegali aštuoni vyrai.
Jeigu tas Lietuvos medžių karalius galėtų prabilti, papasakotų daug įdomių dalykų apie Lietuvos senovę, tačiau šiuo metu Lietuvoje gyvena nemažas būrys tokių gyvų, nors ir ne taip senos istorijos liudininkų. Tai šimtamečiai seneliai. Paskutiniojo gyventojų surašinėjimo metu, kuris įvyko 1970 m. žiemą, buvo atrasta, kad net 325 žmonės yra sulaukę šimto ar daugiau metų. Beveik 80% jų yra moterys, bet ir vyrų nemažai. Seniausia moteris yra Marijona Globienė, gyvenanti Raseinių rajone. Jai jau 121 metai. Pats vyriausias Lietuvos vyras yra Vincas Pinelis iš Sabališkių kaimo. Jam yra 116 metų. Žmogus dar labai judrus, gyvena su 71-ių metų žmona ir 50 m. sūnumi.
Beveik visi šimtamečiai yra kaimiečiai ir kiekvienas turi eilę savitų patarimų, kaip sulaukti tokio ilgo amžiaus. Gal patį įdomiausią patarimą duoda 104 metų sulaukusi Ona Beržinienė: "Būkit linksmi, ir ilgai gyvensite!" Žinoma, ne visiems šis patarimas įgyvendinamas svetimųjų valdomame krašte, kur kova už kūno ir sielos laisvę yra kasdieninis reiškinys.
Jeigu Lietuvoje šiuo metu džiaugiamasi senais medžiais ir didžiuojamasi senais žmonėmis, nereiškia, kad visos senienos taip pagerbiamos. Štai Anykščiuose, vienoje pagrindinėje gatvėje, yra maža, sena koplytėlė. Koplytėle dažnai susidomi vienas kitas turistas pakeliui prie garsiojo Puntuko, tačiau susidomėjimas greit išblėsta, nes koplytėlė netvarkoma, apgriuvusi, nešvari. Tūlas laiško rašytojas "Švyturiui" siūlo joje įsteigti kraštotyros muziejų ar bent išvalyti ir pastatyti suolelį, pasodinti gėlių. Muziejų Anykščių šeimininkai gal ir sutiktų iš koplytėlės padaryti, juk ne viena Lietuvos šventovė susilaukė tokio likimo, bet aptvarkyti koplytėlę, kad ji tarnautų tikrajai savo paskirčiai — tai bergždžia svajonė...
IŠVYKO ŠOKĖJAI
Vasaros pradžioje į Londoną išvyko Lietuvos iškiliausi pramoginių šokių šokėjai, kauniečiai Jūratė ir Česlovas Norvaišos (apie juos esame rašę "L. L."). Jie ne kartą yra laimėję pirmąsias vietas tarptautinėse "Gintarinės poros" pramoginių šokių varžybose. Norvaišos Londone taip pat dalyvaus pasaulio pirmenybėse drauge su kitais 30 šalių šokėjais. Kažin ar bolševikam nerūpi, kad miklieji Lietuvos šokėjai neiššoktų pro geležinę uždangą į laisvąjį pasaulį?
APDOVANOTA DAILININKĖ
Nors ir sunkiose sąlygose gyvendami, nors ir jų kūrybinė laisvė yra dažnai varžoma įvairiais įsipareigojimais krašto šeimininkui, lietuviai išlieka veržlūs ir kūrybingi. Tai ne kartą pastebime pasaulinėje spaudoje, kur okupuotos Lietuvos sportininkai laimi įvairias pirmenybes, žinoma, ne savo tėvynės, o svetimos garbei. Štai ir vėl lietuvių dailininkų pastangos įvertintos tarptautinėje knygos meno parodoje, įvykusioje Leipcige. Dailininkė B. Žilytė-Steponavičienė gavo aukso medalį už A. Liobytės "Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žilabarzdį knygos iliustracijas, o dailininkas B. Leonavičius apdovanotas bronzos medaliu už K. Jakubėno "Abėcėlę".