Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
PLAKATŲ PARODA
Daugiau kaip 350 plakatų yra sukūręs Dailės instituto grafikos katedros vedėjas J. Galkus. Šį rudenį Vilniuje Dailės parodų rūmuose buvo suruošta jo darbų paroda. Jo plakatai pasižymi visuomeninėmis bei politinėmis temomis. Paroda iš Vilniaus bus siunčiama į Bulgariją, Čekoslovakiją, Lenkiją ir kitus socialistinius kraštus.
VASARĄ GILINO NEMUNO VAGĄ
Praeitą vasarą Lietuvoje beveik mėnesį nelijo. Nemunas ir kitos Lietuvos upės labai nuseko. Buvo proga jas pagilinti. Iš Nemuno dugno buvo iškasta beveik pusantro milijono kubinių metrų grunto.
LIETUVOS DURPĖS PARDUODAMOS ANGLIJAI
Šilutės durpių įmonė savo pagamintas durpes eksportuoja į Angliją. Iš pradžių durpės buvo vežamos geležinkeliu pro Vokietiją. Šiandien į pagalbą atėjo Lietuvos jūreiviai. Durpės gabenamos į Anglijos Hull uostą.
GRAŽIAUSIA RAJONO SODYBA
Įprastinė dekoratyvinė lentelė "Gražiausia rajono sodyba” pritvirtinta prie "Aukštaičių krašto” kolūkiečių Henriko ir Bronės Šileikių namo.
Šileikiai gražiausios rajono sodybos konkursą laimi jau ne pirmą kartą. Jų sodyboje malonu apsilankyti visais metų laikais. Vėlų rudenį ir žiemą akį traukia sidabrinės eglutės ir kiti dekoratyviniai medeliai. Daug jaukumo teikia pasivaikščiojimo takeliai.
12 AMŽIAUS ŠACHMATAI
Mokslų akademijos istorijos instituto archeologai aptiko netoli Gardino 12 amž. šachmatų figūras. Jos padarytos iš šviesiai geltono akmens su žaliomis gyslelėmis. Iš šių radinių galima spręsti apie senosios epochos gyventojų kultūrą bei buitį. Šachmatų figūrose išpjaustyti ginklai, drabužiai ir galvos apdangalai. Iš to galima sužinoti apie tų laikų žmonių kultūrą bei kasdieninį gyvenimą.
KURŠIŲ MARIOSE ĮTEMPTA ŽVEJYBA
Kasdien septyniolika Neringos žuvininkystės ūkio laivų išplaukia į Kuršių marias žvejoti sterkų, karšių, žiobrių ir lydekų. Šios žuvys gaudomos tol, kol Kuršių marias sukausto ledas. Spalio mėnesį prasideda audros, bet jos drąsiems žvejams netrukdo plaukti į marias, nes šiuo metu pagaunama daugiausia žuvų.
GRAŽĖJA KAUNAS
Praeitą vasarą dviejų penkmečių statybos ir montavimo darbų planą įvykdė kelių ir tiltų tresto kolektyvas. Baigta Laisvės alėjos atkūrimas. Šiandien Kaune Laisvės alėja yra pati svarbiausia gatvė. Ja neleidžiama važiuoti automobiliams, jinai yra pėsčiųjų gatvė. Taip pat daug darbų atlikta prie devintojo forto, tvarkant aplinką ir tiesiant privažiavimo kelius prie naujojo tilto per Nerį. "Tiesa” giriasi, kad nutiesta, rekonstruota ir kapitaliai suremontuota beveik pusė milijono kvadratinių metrų gatvių ir šaligatvių. Darbai nenutrūksta ir žiemą. Statybos aikštelės nuolat aprūpinamos asfaltbetonu, skalda ir kitomis medžiagomis.
LIETUVIŲ POEZIJA ČEKIJOJE
Lietuvių literatūros vertimų į čekų kalbą istorija prasideda 19 a. trečiajame dešimtmetyje. 1825 m. poetas ir tautosakininkas F. L. Čelakovskis (1799-1852) rinkinyje "Slavų liaudies dainos” paskelbė trijų lietuvių dainų vertimus. Po metų dar penkias išspausdino viename almanache. 1827 m. knygą atspausdino savo verstomis L. Rėzos "Lietuvos liaudies dainomis”. Po F. L. Celakovskio per daugiau kaip šimtą metų verčiama lietuvių tautosaka — dainos ir pasakos.
Po Antrojo pasaulinio karo pirmasis poetinio kūrinio vertimas į čekų kalbą buvo K. Donelaičio "Metai” (1960 m.). Po šio vertimo praėjo net penkiolika metų, kol pasirodė E. Mieželaičio rinkinys "Kontrapunktai” (1975 m.). Dar po trejų metų buvo išversta keletas S. Nėries eilėraščių ir išspausdinta knyga, kurią sudaro gausus lietuvių poetų būrys "Saulė gintare”.
PAMINĖTA SKULPTORIAUS JUOZO MIKĖNO AŠTUONIASDEŠIMTASIS GIMTADIENIS
Latvijos pasienyje prie Lietuvos, Latvijos pusėje, gyvena nemažai lietuvių. Vieni iš jų atsikėlė per paskutinį šimtmetį, kiti gyvena jau nuo senų senovės. Iš Latvijos pasienyje gyvenančių lietuvių yra kilę dailininkai Juozas, Jonas, Akvilė Mikėnai, Robertas Antinis, hidrologas Steponas Kolupaila ir daug kitų žymių žmonių.
Latvijos pusėje, pavažiavus 5 km nuo Aknystos į Alksnių pusę, yra rodyklė kairėn — Juozo Mikėno gimtinė. Išlikusi graži sodyba, kurioje saugomas skulptoriaus atminimas: nuotraukos, knygos ir kt. dalykai. Namas statytas apie 1820 m. Mikėnų senelių. Jis gan apleistas, bet čia peršasi mintis, kad nors namas ir Latvijos pusėje, bet Lietuvos Kultūros ministerija galėtų pasirūpinti namo remontu. Kaimas, kuriame J. Mikėnas gimė, vadinasi Skardupys, o pro šalį teka upė Susėja.
FOTOGRAFIJOS PARODA
Rudenį Prahoje įvyko lietuvių meninės fotografijos paroda, kurioje buvo iškabinta 64 autorių beveik 400 nuotraukų.
JAUNIMO KNYGOS ŠVENTĖ
Vilniuje jau trečią kartą surengta Jaunimo knygos šventė. Ši šventė susilaukė daug lankytojų. Visą savaitę miesto bibliotekose buvo pasikalbėjimai su skaitytojais ir autoriais. Šventė buvo baigta Statybininkų kultūros rūmuose. Čia poetas B. Mackevičius skaitė savo eilėraščius ir koncertavo dainininkas V. Babrevičius. Buvo didžiulė knygų mugė.
LIAUDIES UNIVERSITETO DAILĖS FAKULTETAS
Spalio 21 d. Vilniaus dailės parodų rūmuose naujuosius mokslo metus pradėjo liaudies universiteto dailės fakultetas. Pagrindinis dailės fakulteto uždavinys — išaiškinti klausytojams senojo ir šiuolaikinio meno bei visuomenės santykius.
Vilniaus liaudies universiteto dailės fakultetas dirba jau pora dešimtmečių. Kelis kartus buvo pripažintas geriausiu respublikoje. Apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos garbės raštu. Šiuos mokslo metus pradėjo nauju mokymo būdu. Praeito penkmečio programa kruopščiai peržiūrėta. Vieni dalykai išplėsti, kiti susiaurinti. Penkerius metus skaitomas dailės istorijos kursas. Pirmaisiais metais bus susipažįstama su senąja daile, vėliau su klasikinio periodo menu iki 2o-to amžiaus modernistinių krypčių. Dėstant klausytojams dailę, bus rodomos dailės kūrinių skaidrės iš Egipto, Graikijos ir Italijos. Paprastai per metus daromi keturi įvairių parodų aptarimai. Susitikimai su kūrinių autoriais, dailės kritikais. Numatoma paminėti didžiųjų dailininkų jubiliejus. Daromos išvykos, kurių tikslas betarpiškai susipažinti su kitų respublikų daile ir architektūra.
LIETUVOS ISTORIJOS IR ETNOGRAFIJOS MUZIEJUS KAUNE
Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejus Vilniuje šiandien yra labai žinomas. Jis gausiai lankomas respublikos gyventojų, o taip pat ir užsieniečių. Steigiant muziejų, daug pasidarbavo istorikas, Lietuvos nusipelnęs kultūros veikėjas Vincas Žilėnas. 1947 m. paskirtas muziejaus direktorium, jis atrado keletą dėžių su eksponatais. Ilgai nelaukdamas, jis ruošė išvykas į apylinkes: miestelius ir kaimus. Per 23 vadovavimo muziejui metus iš 15 tūkstančių eksponatų padaugėjo iki 200 tūkstančių. 1967 m. kartu su muziejaus bendradarbiais suruošė lietuvių liaudies meno parodą Čekoslovakijoje. V. Žilėnas taip pat parašė daug mokslinių straipsnių apie lietuvių gyvenamuosius namus ir 17-tame amžiuje ginklų kalyklą Valkininkuose. V. Žilėnas — vilnietis. Šiame mieste praėjo jo visas gyvenimas. Lenkijos okupacijos laikais jis baigė tada vienintelę lietuvišką Vytauto Didžiojo gimnaziją. Studijavo Vilniaus universitete istoriją. Aktyviai dalyvavo lietuvių studentų veikloje.
PLAČIAI PAMINĖTOS VINCO KRĖVĖS ĮOO-TOSIOS GIMIMO METINĖS
Spalio 18 d. lietuvių literatūros klasikas buvo pagerbtas Lietuvos meno darbuotojų rūmuose įvykusiame iškilmingame minėjime. Įžanginiu žodžiu jį pradėjo akademikas K. Korsakas. Pranešimą apie V. Krėvės-Mickevičiaus gyvenimą ir kūrybą minėjime padarė filologijos daktaras J. Lankutis, apie jo kūrybos palikimą kalbėjo prozininkas J. Mikelinskas, poetas Just. Marcinkevičius. Jie kalbėjo, kad po Simono Daukanto, aprašiusio didvyrišką senovės lietuvių būdą, po Antano Baranausko, sukūrusio "Anykščių šilelį” kaip elegišką tėvynės meilės ir skausmingų jos praradimų giesmę, po Maironio, išaukštinusio mūsų heroinę milžinkapių praeitį ir laisvės kovų ryžtą, po Vinco Kudirkos, atgaivinusio tėvynės varpų skambėjimą, į lietuvių literatūrą atėjo "Dainavos šalies senų žmonių padavimų”, "Šarūno”, "Skirgailos”, "Šiaudinėj pastogėj”, "Raganiaus” ir kitų kūrinių autorius — Vincas Krėvė.
Vargu ar atsirastų lietuvių literatūroje šalia Maironio kitas toks kūrėjas, kuris savo raštais, kultūrine veikla ir savo asmenybe būtų taip anksti, gražiai ir tauriai įėjęs į ne vienos kartos žmonių sąmonę, širdį bei gyvenimą ir tenai įsitvirtinęs visam laikui, kaip Vincas Krėvė-Mickevičius.
Spalio 22 d. Varėnoje taip pat paminėtas V. Krėvės 100 metų gimimo jubiliejus. Iškilmės įvyko V. Krėvės gimtajame Subartonių kaime. Atnaujinta memorialinio V. Krėvės muziejaus aplinka: atsirado naujos medžio skulptūrinės rodyklės ties Varėnos-Merkinės kryžkele, ties posūkiu į Subartoms. Prie sodybos stovi nauja medžio skulptūra — Vinco Krėvės biustas. Visa tai sukurta paprasto žmogaus I. Užkurnio.
V. Krėvės 100 metų jubiliejaus vakaras įvyko ir Varėnos kultūros namuose.
VILNIEČIUS VILIOJA IŠKILĘS TELEVIZIJOS BOKŠTAS
Vilniečius, o ypatingai Vilniaus lankytojus, vilioja Karališkėse iškilęs televizijos bokštas. Jo aukštis yra 327 m. Jame yra į-rengta apžvalgos aikštelė. Iš jos matosi nuostabus Vilniaus senamiestis ir jo apylinkės. Tik iš šio televizijos bokšto matosi Neries vingis ir tarp jo esantis parkas, pavadintas Vingio parku. Per dieną šį televizijos bokštą aplanko 13-14 grupių. Grupę sudaro 30 žmonių.
AUKSO MEDALIS UŽ SŪRIUS
Tarptautinėje mugėje, kuri įvyko Bulgarijoje, lietuviai iš Kapsuko (Marijampolės) laimėjo aukso medalį už lydytų sūrių spaudimą ir įpakavimą.
LIETUVOJE UŽTINKAMA LABAI MAŽAI GERVIŲ
Šiais laikais gerves galima pamatyti tik Ignalinos apylinkėse, tautinio parko pakraščiuose. Pamatyti gervę kitoje Lietuvos vietoje, tai tas pats, kaip surasti aukso monetą senoviniame vėjų išpustytame bočių milžinkapyje. Iš gervių didybės laikų beveik vieni balų, raistų, pelkių, pievų ežerų, upelių pavadinimai paliko: Gervėčiai, Gervėraistis, Gervapievė, Gervėžeris, Gervupis, Gervinukas, Gervinaitis, Gervynos, Gervė, Gervalė, Gervabalė, Gervėčia. Tariant šiuos žodžius, jie mums širdyje ilgesingu išskrendančių gervių klyksmu atsiliepia.