♦    Austrijos sostinėje Vienoje buvo tarptautinis Caritas suvažiavimas, kuriame Lietuvos Caritas buvo atstovaujama centro valdybos narės Salomėjos Tekorienės. Pirmą kartą Lietuvos atstovė dalyvavo tarptautiniame Caritas suvažiavime šiuo laikotarpiu. Daugiausia buvo svarstomos Rytų ir Centro Europos, taigi ir Lietuvos, problemos, jų socialinė šalpa.

♦    Nepalyje, esančiame tarp Indijos ir Kinijos, katalikų tėra apie 3.000. Perėjimą į katalikų ar kitų krikščionių tikėjimą baudžia vienerių metų kalėjimu, o už atvirą krikščionybės išpažinimą — 6 m. kalėjimu. Buvo areštuojama net bažnyčiose. Dabar jau kiek laisviau. Bažnyčia išeina iš katakombų. Neseniai išlaisvintas katalikų dvasininkas ir 2 seselės, iškalėję 5 metus už darbą sielovadoje. Dabar jėzuitas kun. Skarma, nedidelės parapijos klebonas, gali nebijodamas arešto tikintiesiems aukoti Mišias. Pagerėjimas atėjo po pernai metais įvykusio perversmo ir veikiant Jung. Tautoms.

♦    Kaišiadorių vyskupija nuo 1990 m. spalio 22 d. iki 1991 m. sausio 4 d. turėjo kursus, ruošusius tikybos mokytojus pradinių klasių mokiniams. Buvo dėstoma apologetika, Bažnyčios istorija, Šv. Rašto pagrindai, religijų istorija, Dievo pagalbos reikalingumas išganymui, katalikų dorovės pagrindai, katechetikos apžvalga. Iš viso — 42 paskaitos. Kursus baigė 46, gaudami teisę dėstyti tikybą. Kursus daugiausia lankė pedagogikos ir medicinos atstovai. Tikėdamiesi dirbti vaikų darželiuose, kursus lankė ir aukštesnių klasių mokiniai. Kaišiadoryse suorganizuoti ir 3 metų kursai ruošti tikybos dėstytojus aukštesnėms klasėms. Lanko 40 klausytojų.

♦    Maskvoje į stačiatikių Velykų pamaldas Šv. Bazilijaus katedroje susirinko apie 3.000 žmonių. Po revoliucijos tai buvo pirmos tokios pamaldos Raudonojoje aikštėje. Pamaldose dalyvavo ir Rusijos prezidentas Boris Jelcinas, ministeris pirm. Valentinas Pavlovas. Miesto vadovybė paruošė katedrą Velykų pamaldoms; ji buvo paversta architektūros muziejumi. Televizija transliavo pamaldas iš katedros, perdavė velykinį patriarcho pasveikinimą.

♦    Belgijos sostinėje Briuselyje nuo 1988 m. veikia R. Šumano žurnalistikos institutas, kuris ugdo laikraštininkus skleisti krikščioniškos Europos idėjas. Šalia žurnalistikos žinių, čia vykdomas krikščioniškos dvasios ugdymas. Dvasiniam gyvenimui ypač skiriama daug dėmesio. Vyksta intensyvus vienerių metų kursas. Šiemet čia susirinko 27 studentai, jų tarpe ir vienas lietuvis marijonas kun. Aušvydas Belickas.

♦    Prancūzijos vyskupų konferencijos pirm. vysk. J. Duval pasiuntė arkiv. J. Steponavičiui broliško solidarumo pareiškimą, užtikrindamas prancūzų katalikų prielankumą, maldą, paramą šiomis sunkiomis Lietuvai dienomis.

♦    Jonas Paulius II pasiuntė savo delegaciją į Albaniją. Delegacijai vadovavo arkiv. Claudio Maria Celli. Delegacija buvo įgaliota pabūti ketvertą dienų ir bandyti megzti ryšius su tuo kraštu, kuris buvo per keturis dešimtmečius kietoje komunistų kontrolėje. Delegacija turėjo pasitarimus su vyriausybės žmonėmis ir su kunigais, kurie išlikę per persekiojimų dešimtmečius.

♦    Bulgarijos vyriausybė, kurios dabar nebekontroliuoja komunistai, paskelbė, kad leidžiama mokslininkams tyrinėti slaptuosius archyvus, ieškant duomenų apie popiežiaus Jono Pauliaus II nužudymo organizavimą. Atentatą prieš popiežių vykdęs turkas Ali Agca teisme buvo pasakęs, kad jį buvo bulgarų slaptoji policija pasamdžiusi popiežių nužudyti.

♦    Vienas žymiausių vaikų psichiatrijos specialistų JAV-se yra prof. Robertas Coles. Jo knygų serija apie vaikų psichologiją gavo Pulitzer premiją. Jis yra profesorius Harvardo universitete. Naujausia jo knyga “Dvasinis vaikų gyvenimas” pasiekė labiausiai perkamųjų knygų garbę. Čia jis primena TV ir filmų lėkštumą ir Hollywoodo nuosmukio įtaką juose. Skatina tėvus daugiau rūpintis religinių principų ugdymu vaikuose, primena, kaip neigiamos įtakos turi tėvų perskyros.

♦    Į Vatikaną sušaukti kardinolai dar kartą pasmerkė negimusiųjų žudymą, skatindami įstatymų leidime dalyvaujančius pareigūnus nepraleisti įstatyminių nuostatų, kurie leistų negimusiųjų žudymą. Tame susirinkime dalyvavo 112 kardinolų. Posėdžiuose buvo iškelta, kad per metus pasaulyje išžudoma apie 50 milijonų negimusių. Tas specialus kardinolų susirinkimas Vatikane įvyko balandžio 4-7 dienomis.

♦    Kryžių kalne priminti pasikėsinimą prieš Jono Pauliaus II gyvybę lietuviai yra pastatę kryžių.

♦    Čekijos ir Slovakijos vyskupų konferencijos vardu jų pirmininkas kard. F. Tomasekas atsiuntė Lietuvos vyskupams ir visiems Lietuvos žmonėms dvasinio artumo ir solidarumo pareiškimą, primindami, kad ir čekų bei slovakų tautos patyrė panašų klastingo ir brutalaus priešo invazijos pergyvenimą ir gerai supranta lietuvių karštą norą gyventi laisvėje. Pasaulis neturi užmiršti lietuvių siekių ir turi jausti atsakomybę už pabaltiečių ateitį.

♦    Į prelatus-popiežiaus kapelionus Jonas Paulius II pakėlė: kun. Steponą Brazdeikį, Telšių seminarijos dvasios tėvą, kan. K. Gaščiūną, Telšių kun. seminarijos rektorių, kun. J. Gedvilą, Mažeikių kleboną, kun. V. Jalinską, Kauno Prisikėlimo par. kleboną, kun. Edv. Simašką, reziduojantį Šiluvoje ir kun. A. Svarinską, Kauno arkiv. kanclerį.

♦    Lietuvoje leidžiamam “Dienovidis” 1990 m. gruodžio 21 d. išspausdino amerikiečio tyrinėtojo K. Ringo paskelbtas informacijas, ką jautė po klinikinės mirties žmonės, ką jie apie tai pasakojo atsigavę. Iš jų 60% po klinikinės mirties pajuto neapsakomą ramybės jausmą, 37% skraidė virš savo kūno, 26% prisiminė įvairius panoraminius reginius, 26% jautėsi lyg patekę į kokį tunelį, šulinį ar rūsį, 8% sakėsi susitikę su savo mirusiais giminaičiais. Įvairių tikybų žmonių prisiminimai buvo panašūs.

♦    Lietuvoje yra leidžiamas Lietuvių krikščionių demokratų laikraštis “Apžvalga”. Jame rašoma drąsiai. Pvz., 1991 m. Nr. 2 pirmame puslapyje antraštė: “Bolševizmo konvulsijos”. Įdėtas pasikalbėjimas su prof. dr. Č. Masaičiu, kuris pasakoja apie lietuvių krikščionių demokratų veiklą Vakaruose. Perspaudinama JAV-se išleista J. Prunskio “15 Lietuvoje nužudytų kunigų”, ypač stipriai rašoma apie dabarties kankinius Lietuvoje.

♦    Lietuviai pranciškonai šiemet švenčia 50 m. sukaktį nuo savo įsikūrimo Amerikoje. Jie dabar vadovauja kelioms parapijoms JAV-se ir ypač Kanadoje, leidžia laikraštį “Darbininką” ir žurnalą “Aidus”. Turi savo stiprius židinius Brooklyne, Kennebunkporte, Toronte, o ir išeivijos lietuvių vyskupas P. Baltakis yra pranciškonas. Jų ordino narys kun. dr. L. Andriekus yra plačiai žinomas, premijas laimėjęs poetas.

♦    Jonas Paulius II paskyrė pirmą katalikų arkivyskupą Maskvai ir vyskupus Sibirui ir Kazachstano respublikai. Karagandos mieste, Kazachstano respublikoje, vyskupu paskirtas Jan Lenga, kuris esąs latvių-lietuvių kilmės. Nauja vyskupija įsteigta ir Gardine. Gudijoje esą katalikų apie 1,5 milijono, Kazachstane — apie pusė milijono katalikų.

♦    Šv. Kazimiero kolegijoje Romoje apsigyvenę 15 iš Lietuvos atvykusių klierikų studijuos įvairiuose universitetuose, besiruošdami kunigystei.

♦    Lenkijoje krikščionys demokratai, liberalai ir tautininkai sudarė centrą, kuris savo šūkiu pasirinko: “Krikščioniška moralė ir liberali ekonomika”. Jie taipgi pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę.

♦    Niujorko universitetas 1989-1990 m. telefonais apklausė 113.000 JAV gyventojų, teiraudamasis apie jų tikybinius įsitikinimus. Pasisakė 26,2% esą katalikai, 19,4% baptistai, 8% metodistai, 5,24% liuteronai. 10% pasisakė esą protestantai, bet nepriklausantieji jokiai bendrijai, 4,6% pasisakė tik esą krikščionys, pagaliau 7,5% pasisakė esą be religijos.

♦    Vatikanas planuoja šiemet sušaukti ekumeninį Europos vyskupų sinodą, įtraukiant ir protestantų bei stačiatikių vyskupus, kad visi galėtų aptarti krikščionybės vaidmenį naujoje

Europoje   Juoz. Pr.