Zenta Tenisonaitė
Mano eilėraštyje -
vienišos šviesos sode -
kabo mėnulis, kurį pamiršau
už stiklo lietuje...
Mano sapnuose paukščiai
sparnais vis plasnoja,
tarsi rodyklės, kurias mes
vadiname gyvenimu...
Aš sapnavau šiąnakt,
o, nepaliesk manęs...
Papasakok man - kaip
eilėraštyje auga medžiai...
Pūkiniai debesys ant amžinojo ledo...
Ir sidabrinis ilgesys sapne,
tarytum išsitiesusi tamsa,
po kojomis sudužtai šukes...
Aš sapnavau šiąnakt
ir vis dar miegu...
Mano eilėrašty - kelionė,
kuriai nėra pabaigos...
O akyse - stebuklai...