religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1998 / GRUODIS - DECEMBER / VOL. XLIX, NO. 12

Šis numeris iliustruotas dviejų “atgaivintų” bažnyčių nuotraukomis.
Viršelio piešinys ir skyrių vinjetės- Ričardo Spitrio.
Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

Visiems mieliesiems mūsų skaitytojams, rėmėjams ir bendradarbiams prasmingai linksmų Šventų Kalėdų ir gausių Dievo malonių ateinančiais metais!
Laiškų lietuviams  Redakcija, Administracija ir Leidėjai

LAIŠKAI LIETUVIAMS (LETTERS TO LITHUANIANS) (USPS 301-540) is published monthly except bimonthly July/August, for $20.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, Il 60636. Periodicals postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636-1098.

Prel. J. Kučingis

(Iš jo knygos Šventiniai ir proginiai pamokslai)

    Mums, XX amžiaus žmonėms, sunku įsivaizduoti pirmąsias Kalėdas, kai po ilgų laukimo ir nevilties šimtmečių atėjo Pranašų nusakytoji laikų pilnatvė, kurioje turėjo gimti Mesijas, pasaulio išganytojas. Dabar, tiesa, Bažnyčia per keturias Advento savaites savo liturgijoje mėgina atkurti Kristaus laukimo periodą. Tačiau per tolimas yra tas įvykis ir per menki mes esame visiškai įsijausti ir suprasti anų amžių žmogaus dvasią ir tragediją.

    Žymus anglų rašytojas Čestertonas savo veikale “Amžinasis žmogus” šią iki Kristaus žmonių būseną mėgina palyginti su maža, vieniša sala, esančia milžiniško okeano viduryje, iš visų pusių apsupta aukšta siena, į kurią be paliovos plakasi šėl-

Tyli naktis, šventa naktis ...    Prano Lapės piešinys

stančios jūros bangos. Šios salos centre, didžios baimės kankinami tūno būrelis susiglaudusių žmonių. Jie bijo pajudėti iš salos vidurio, kad šėlstančios jūros bangos jų nenuplautų ir nepaskandintų gelmėje. Šie nelaimingieji, anot Čestertono, drebėjo iš baimės, kaip drebulės lapai. Tas pats autorius sako, kad jie virpėjo susigūžę, iš jų lūpų nesiveržė daina, jie grimzdo neviltyje, juodinančioje jų gyvenimo ateitį.

Skaityti daugiau: Kalėdos

Algirdas Paliokas, SJ

    Pirmąjį advento sekmadienį mes įžengėme į advento laiką. Tą dieną uždegėme laukimo ir budėjimo, susivaldymo ir atsižadėjimo, susitaikymo su savimi, su artimu ir su Dievu žvakę. Pirmasis advento sekmadienis sukoncentravo mūsų dėmesį į vieną žodį. budėkite! Bet ką reiškia budėti?

    Velykų salose yra iš akmens iškaltų, už žmogaus ūgį žymiai didesnių galvų, žvelgiančių kažkur aukščiau žemės horizonto, lyg kažko belaukiančių pasirodant mėlyname danguje ir be galo ilgesingu žvilgsniu naktį žiūrinčių į žvaigždes. Sakytum jos nemato, kad stovi ant žemės, nejaučia jokių žemiškų potraukių ir reikmių, joms žemės nereikia, jų žvilgsnyje koncentruojasi visa žmogaus dvasia, jos begalinis veržimasis aukštyn į žvaigždes ir dar toliau žvaigždžių: į kitą pasaulį.

    Budėkite - tai reiškia atitraukti žvilgsnį nuo žemės ir pakelti galvą aukštyn. Tačiau krikščionis nėra kūrinijos neigėjas. Jis supranta, kad šis pasaulis, koks jis gražus ir mielas bebūtų, tėra tik laikina žmogaus buveinė, tik tiltas, kurį lemta pereiti. Jis dar nėra galutinai išganytas pasaulis ir ne tas pasaulis, kurį žmogui pažadėjo Dievas.

Skaityti daugiau: PAKELKITE GALVAS

(Suaugusiųjų grupėje premijuotas straipsnis)

Jonas Lebetkevičius

VIETOJ ĮŽANGOS

    Pirma negu Viešpats Jėzus buvo paimtas į dangų, Jis pasakė apaštalamts: “Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai” (Mk 16,15). Šį siuntimą apaštalai priėmė ir uoliai vykdė per visą savo gyvenimą. Kita panaši misija buvo - padaryti Kristaus mokiniais visų tautų žmones, juos krikštijant (plg. Mt 28,19). Kristaus įsteigtoji Bažnyčia sparčiai plito Romos imperijoje. Jos plitimas nesustojęs ir dabar. Apaštalai iš Kristaus gautus įgaliojimus perdavė savo mokiniams - ir taip iš kartos į kartą iki mūsų dienų. Kristaus pasekėjai, Jo vietininko popiežiaus Jono Pauliaus II vadovaujami, ruošiasi didžiajam 2000 metų Jubiliejui, kuris artėja prie savo kulminacijos -dutūkstantojo Kristaus gimtadienio.

Vilkaviškio katedra.

    Jeigu Dievo Sūnui reikėjo pagalbininkų, tuo labiau jų reikia Jo įpėdiniams šioje žemėje - popiežiams. Popiežius skiria sau pagalbininkus vyskupus, vyskupai - kunigus. Sakau skiria, bet tas skyrimas yra ypatingas: savo tarnystei Kristus pats ypatingu būdu pasišaukia kilnios sielos jaunuolius, kurie paklūsta šiam šaukinui ir eina... eina skelbti Gerosios Naujienos. Apsispręsti kunigystei - sudėtingas ir labai atsakingas uždavinys. Juk reikia atsisakyti šio pasaulio vilionių, reikia atsisakyti kūno malonumų, kuriuos gali išgyventi pasauliečiai. Tačiau jaunuoliai, stoję Kristaus tarnybon, apdovanojami nepaprastomis malonėmis ir galiomis, kurios nepasiekiamos šeimos žmonėms. Taigi koks turėtų būti šių dienų kunigas? Čia mėginsime apžvelgti situaciją Lietuvoje, kur galbūt yra kitaip negu kitur pasaulyje, kadangi penkiasdešimt ateistinės valdžios, tikėjimo persekiojimo ir represijų metų uždėjo savo antspaudą visos Lietuvos žmonių galvosenai, neišskiriant ir dvasininkijos, net Bažnyčios hierarchų.

Skaityti daugiau: KOKS TURĖTŲ BŪTI ŠIŲ DIENŲ KUNIGAS

Ses. Bebigna  

   Prieš penktąjį Dievo įsakymą “Nežudyk” pirmiausia nusikalsta tas, kuris nekenčia kokio žmogaus. Kodėl neapykanta nuodėmė? Todėl, kad neapykanta yra keršto, muštynių ir žudynių pradžia, todėl, kad neapykanta veda prie žmogžudystės. Ne be reikalo Evangelijoje užrašyti baisūs Jėzaus Kristaus žodžiai, kad kas pyksta ant savo brolio, tas baustinas kaip žmogžudys. Didelė neapykanta, linkėjimas ir troškimas kitam blogo visada yra didelė nuodėmė. Todėl, pajutus savo širdyje kam nors neapykantą ar kerštą, reikėtų susimąstyti.

Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis MIC katedroje aukoja Mišias.

    Žinoma, jei neapykantos ir keršto mintis veji iš galvos, kovoji su jomis, tada nenusidedi. Nenusidedi ir tada, kai, nelinkėdamas kitam blogo, vien tik bjauriesi jo blogais darbais. Matymas kito nedorybių ir jomis bjaurėjimasis - ne nuodėmė. Kilniam žmogui pasibjaurėjimas kito blogais darbais netrukdo net jį mylėti. Tiktai tikintis ir kilnus žmogus, matydamas kitą nedorai elgiantis, ne tik nelinki jam blogo, bet net pasimeldžia už jį, kad pasitaisytų ir amžinai nepražūtų. Panašiai elgėsi ant Kryžiaus prikaltas Kristus. Jo malda už tuos, kurie jį kankino ir prikalė - “Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino ką darą” - yra stiprus ir jaudinantis įspėjimas visiems, kurie mato kitų blogus darbus, ir net nuo jų kenčia.

Skaityti daugiau: KĄ DRAUDŽIA PENKTASIS DIEVO ĮSAKYMAS

Audrys Antanaitis

    Kiekvienas žmogus kada nors susiduria su šia be galo aktualia problema. Žmogus yra kalbantis, klausantis ir jaučiantis ar nejaučiantis atsakomybę už savo veiksmus ar žodžius. Pačią apkalbų sąvoką tiktų apibūdinti kaip, teiginį, neturintį pamato, pagrindo, kuriuo sąmoningai arba ne pateikiama informacija apie žmogų, įvykį, reiškinį, neparemta įrodymais ar faktais ir dažnai neteisinga. Jei informacija yra teisinga ir be subjektyvaus vertinimo, jos apkalbomis pavadinti negalima. Tarpinis dalykas tarp apkalbų ir teisingos informacijos yra tendencingas faktų pateikimas, kai faktai yra teisingi, bet iš jų daromos neteisingos išvados. Turint galvoje galutinį rezultatą, šitai jau būtų arčiau apkalbų.

Po Vilkaviškio katedros konsekracijos. Iš dešinės: prel. Vytautas Gustaitis, vysk. Juozas Žemaitis, Šakių dekanas prel. Antanas Maskeliūnas, Vilkaviškio vyskupo general. vikaras mons. Vincas Bartuška

    Kodėl apkalbos kyla? Pirmiausia dėl įgimto žmonių smalsumo. Įgimtas smalsumas, siekimas žinoti ir suprasti, geri žmogaus būdo bruožai, stumiantys į priekį mokslą, pažinimą, pakeičia savo prigimtį perėję į privačią arba žmonių tarpusavio santykių sferą, kurioje jie virsta smalsumu, besireiškiančiu dažnai savo neigiamu pavidalu. Iš dalies tai suprantama. Žmonių santykių sudėtingumas, tai siekis įsitvirtinti visuomenės hierarchijoje, padaryti karjerą kartais ir kitų žmonių karjeros sąskaita (pvz., gauti darbo vietą, į kurią pretenduoja keli kandidatai), skatina poreikį konkurentus pateikti nepalankioje šviesoje. Todėl renkama visa įmanoma informacija ir net, jei ji nėra kompromituojanti, stengiamasi ją savaip nušviesti. Tą patį apkalbų gimimo procesą gali skatinti ir keršto troškimas, kai apkalbamas žmogus, kaltinamas dėl nepavykusio gyvenimo ar projekto, nuobaudos ar bet kokios nuoskaudos, kurią įsivaizduoja, kad apkalbamasis jam yra padaręs. Apkalba geriausiai tinka žmogui, neturinčiam teisinio pamato keršyti savo skriaudėjui. Atsiradus tegul ir iliuzoriniam pagrindui keršyti, panaudojant teisines institucijas, rašomi skundai, kurie tampa nebe apkalbomis, bet šmeižtu.

Skaityti daugiau: PALAIMINTI, KAI JUS ŠMEIŽIA

CHIARA LUBICH

“Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykuose ” (Lk 16,10).

    Ar turėjai kada norą savo širdy vykdyti didžius dalykus? Tikriausiai turėjai. Ar buvai kada nors patrauktas žmonių, kurie buvo išgarsėję visame pasaulyje, ir įvykdę didžius darbus, vertus pasigėrėjimo, herojus ar svarbius Evangelijos liudininkus? Ir vėl atsakymas tikriausiai bus taip, nes toksai siekimas yra įprastas kiekvienam asmeniui, kadangi, kaip žmonės, mes visi turime savo lemtį.

Vilkaviškio parapijos dekanas prel. Vytautas Gustaitis.

    Tačiau mes esame dažniausiai nesėkmingi vykdyti tą savo likimą, nes nerandame būdo, kaip susidoroti su lemiamais ir sunkiais gyvenimo momentais.

Skaityti daugiau: Ištikimybė mažmožiuose

REDAKTORIUS

    Daug bažnyčių Lietuvoje nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu, bet, be abejo, dar daugiau buvo apgriauta ar visai sunaikinta, Lietuvą okupavus rusų bolševikams. Čia paminėsime tik dvi: Vilkaviškio katedrą ir Sintautų parapijos bažnyčią. Pirmoji buvo konsekruota šių metų liepos 11 dieną, o antroji - rugpjūčio 26-ąją, 1995 m.

    Kai kurie klaidingai įsitikinę, kad Vilkaviškio katedra buvo sugriauta karo metu. Tai netiesa. Nuo karo ji buvo tik šiek tiek nukentėjusi. Ją būtų buvę lengva tuoj suremontuoti. Atėję bolševikai ją nugriovė, išpardavė plytas ir visiškai sulygino su žeme, pasiryžę jos vietoje įsteigti skverą. Vilkaviškio vyskupo sostas buvo perkeltas į Marijampolės parapijos bažnyčią.

    Daugelis marijampoliečių pageidavo, kad vyskupijos centras ir toliau pasiliktų Marijampolėje, bet vyskupas Žemaitis, nors pats būdamas marijonas, nutarė atstatyti Vilkaviškio katedrą ir į ten persikelti, nes Marijampolės visa katalikiška veikla jau nuo seniai buvo marijonų rankose.

Skaityti daugiau: DVI ATGAIVINTOS BAŽNYČIOS SUVALKIJOJE

    10. Ką aš laikau auka savo gyvenime

    VITAS: Auka laikau savanaudiškų tikslų, savanaudiškų interesų pajungimą kilniems interesams. Auka - tai daryti kitiems, ko jiems labiausiai reikia, peržengiant savo egoizmą. Plačiau - tai savo ribotumo peržengimas ir ėjimas į kitus.

    RYTĖ: Auka savo gyvenime laikau “gyvąją” meilę, kuria privalau remtis visur aplinkoje. Kas man yra suteikta, tai tą privalau ir grąžinti.

    MIGLĖ: Man auka - tai sąmoningas ir džiaugsmingas atsisakymas to, kas gera man, bet labai reikalinga kitam. Būtent, atsisakau savo laiko, savo turimo daikto, pinigo ir panašiai.

    IEVA: Iki šiol nesu aukojusis tikra to žodžio prasme. Daug esu Dievui atidavusi, bet ne todėl kad aukočiausi, o todėl, kad Jis to norėjo, savo malone mane privertė kai ko atsisakyti.

    JULIUS: Visą savo gyvenimą norėčiau skirti Jam.

Skaityti daugiau: Jaunimo mintys moralės klausimais (tęsinys)

    Š.m. spalio 31 d. Montevidėjuje, Urugvajuje, mirė T. Jonas Giedrys SJ. Jis buvo ilgametis Uragvąjaus lietuvių parapijos klebonas. Gimęs ir augęs Dubingiuose, jis įstojo į Jėzaus draugiją Pagryžuvyje 1938 m. Mokslus baigė Ispanijoje, kunigu įšventintas 1949 m. Į Pietų Ameriką atvyko 1952 m., kur keletą metų dirbo Brazilijoje, dažnai nuvykdamas vesti rekolekcijų į Argentiną. Tapęs lietuvių parapijos klebonu Urugvajuje, su parapijiečių pagalba įtaisė jaunimui bei šeimoms vasarvietę, kelis dešimtmečius kalbėjo per lietuvių radijo programą, redagavo dviejų puslapių savaitines “Urugvajaus lietuvių žinias”, nuoširdžiai bendradarbiavo su Urugvajaus lietuvių kultūros draugija, rėmė ir palaikė lituanistinę mokyklą, jaunimo ratelius, rūpinosi parapijos šalpa, veikiančia valgyklą vargstantiems. Po to T. Giedrys kelis kartus buvo Urugvajaus lietuvių atstovas Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimuose. Lietuvos prezidentas T. Giedriui įteikė DLK Gedimino ordiną už jo veiklą.

Skaityti daugiau: Tėvas Jonas Giedrys SJ 1921-1998

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS LIETUVIŲ KALBOS KLAIDOS

    Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarė pakeisti kai kurių lietuvių kalbos klaidų sąrašus, paskelbtų nuo 1992 iki 1996 metų. Visi tie pakeitimai buvo išspausdinti šių metų “Gimtosios kalbos” antrame numeryje. Šį kartą iš ten persispaudiname prielinksnių vartojimo klaidas.

Redakcija

Sintautų bažnyčia.

PRIELINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS antnevartotinas:

    1.    veiksmo priemonei, nesusijusiai su vieta, reikšti, pvz.: Ji puikiai griežia ant smuiko (=smui-ku). Gaudo žuvis ant sliekų (-sliekais, su sliekais). Dirba ant dvejų staklių(=dvejomis staklėmis)',

    2.    objektui reikšti su būdvardžiais:

    apstus, -i: Ruduo apstus ant obuolių(=apstus obuolių; Rudenį apstu obuolių);

Skaityti daugiau: Kalba

Paruošė Marija A. Jurkutė

NEGĘSTANTI PRIENŲ "ŽIBURIO" ŠVIESA

    Keli šimtai buvusių Prienų “Žiburio” gimnazijos auklėtinių iš visos Lietuvos buvo susirinkę į gimnazijos 80-ies metų jubiliejaus minėjimą.

    Prienų bažnyčios šventoriuje pašventintas paminklas gimnazijos įkūrėjui kunigui kanauninkui F. Martišiui.

    Paminklas pastatytas netoli prieš keletą metų pašventinto kryžiaus žiburiečiams kankiniams: daugiau kaip keturiasdešimties prieniškių gimnazistų, mokytojų pavardės išraižytos žalvario lentelėse. Pasak žiburiečio, buvusio partizano J. Matukevičiaus, pokario kovose, partizanų gretose, tremtyse, lageriuose žiburiečių žuvo ir daugiau, dar ne visų pavardės čia surašytos.

    Prienų kultūros namuose buvo surengtas didelis minėjimas. Eiles deklamavo, dainavo ne tik dabartiniai “Žiburio” mokiniai, mokytojai, bet ir buvę auklėtiniai, aktoriai, dainininkai.

Skaityti daugiau: Tėvynėje

Vienas pilietis klausia jėzuitą, ar tiesa, kad visi jėzuitai yra labai išmintingi. Tas jėzuitas jam taip atsakė:

-    Pas mus yra visokių, bet tokį įspūdį žmonės yra susidarę dėl to, kad žibintus mes keliame į viršų, o kopūstų galvas laikome rūsyje.

* * * * *

Buhalteris visą valandą pavėlavo į darbą. Viršininkas jį smarkiai išbarė. Buhalteris atsiprašė sakydamas:

-    Mano žmona praėjusią naktį turėjo sunkų gimdymą.

Tai išgirdęs, viršininkas atsiprašė ir įteikėjam dovaną. Po dviejų savaičių vėl tas pat. Buhalteris vėl teisinasi, kad žmona turėjo sunkų gimdymą.

-    Tamsta jau antrą kartą meluoji. Tave atleidžiu iš darbo!

Teisme buhalteris paaiškino, kad jo žmona akušerė.

* * * * *

Automobilio savininkas sako automechanikui:

-    Nuostabios tos moterų akys: jos pamato blondinės plauką už 10 metrų, bet garažo durų nemato nė už vieno metro.

Skaityti daugiau: Šypsuliai

■    Apreiškimo parapija New Yorke (Brooklyne) tarnavo lietuviams nuo 1914 m. Tai buvo lietuvių dvasinio ir kultūrinio gyvenimo tvirtovė. Lietuvių parapijiečių skaičiui žymiai sumažėjus, jai gresia uždarymas arba pavertimas teritorine parapija, aptarnaujančia ne tik lietuvius, bet ir kitus apylinkėje gyvenančius tikinčiuosius.

■    Visas pranciškonų vienuolyno komplektas New Yorke, į kurį įeina ir Kultūros židinys, yra parduodamas. Tuo būdu Kultūros židinys, lietuvių visuomenei ištarnavęs 24 metus, išslysta iš lietuvių rankų. Bandoma ieškoti vietos ir galimybės įsikurti naujam lietuvių veiklos centrui New Yorke.

■    Birželio 22-26 d. Kauno katechetų centro iniciatyva Kauno Vydūno vidurinėje mokykloje vyko seminaras tikybos mokytojams. Vadovavo Manfredas Schvvartz, Religijos pedagogikos instituto dėstytojas, atvykęs iš Zalcburgo.

■    Birželio 20 d. Šiaulių vysk. Eugenijaus Bartulio dekretu buvo įsteigti ir iškilmingai pašventinti Švč. Jėzaus širdies tarnaičių kongregacijos vienuoliniai namai. Kongregacija buvo įsteigta 1874 m. Lenkijoje. Lietuvoje seserys įsikūrė 1920 m., Šiauliuose 1931 m. Čia jos turėjo pradžios mokyklą ir bendrabutį. Viešoji veikla okupacijos metu buvo nutraukta. Dabar atsikuriančios seserys ruošiasi įkurti nemažą biblioteką visuomenei, plėsti savo darbą su vaikais, paaugliais ir apleistaisiais. Vienuolės jau susilaukė paramos iš Thunder Bay miesto lietuvių bendruomenės Kanadoje.

Skaityti daugiau: Trumpai

40-asis sukaktuvinis straipsnio konkursas

    Siūlome konkursui pasirinkti kurią nors iš šių temų: 1. Kaip prarandamas ir atrandamas tikėjimas.2. Kai prarandama ir atrandama tautybė.3. Kokie man artimesni kunigai: “tradiciniai" ar “modernistai” ? 4. Mano svajonių vyras/žmona.5. Ar kultūringas žmogus ir inteligentas yra sinonimai?6. Dabartinio Lietuvos ir išeivijos jaunimo charakteristika. 1. Ryškiausios komunizmo liekanos Lietuvoje ir kaip jų atsikratyti.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas