religinės ir tautinės kultūros žurnalas

2000 / BIRŽELIS - JUNE / VOL. LI, NO. 6

Šis numeris iliustruotas Zigmo Degučio ir Tado Kulbio nuotraukomis iš Laiškų lietuviams jubiliejinės šventės.
Viršelio piešinys ir skyrių vinjetės- Rasos Sutkutes. Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (LETTERS TO LITHUANIANS) (USPS 301-540) is published monthly except bimonthly July/August, for $20.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, Il 60636. Periodicals postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636—1098.

Nijolės Jankutės-Užubalienės kalba, pasakyta, pradedant jubiliejinę šventę

     Jūsų Ekscelencija vyskupe Bartuli ir visi mielieji Laiškų lietuviamsbendradarbiai, rėmėjai, skaitytojai:

     Dažnai ne vienas kalbėtojas, minėjimų ar pobūvių vedėjas, savo kalbą pradeda žodžiais “man yra didelė garbė”. Šis sakinys tapo trafaretu, ir ne visada jo nuoširdumu galima tikėti. Tačiau šį vakarą pavartosiu tuos žodžius, nes jie vis dėlto geriausiai tinka pradėti šią ypatingą šventę. Be to, aš taip ir jaučiu.

Iš kairės: Redaktorius, Šiaulių vysk. Eug. Bartulis, JAV LB Kulturos tarybos pirmininkė Marija Remienė, Putnamo seselių atstovė ses. Laimutė.     Z. Degučio nuotr.

     Tad man yra didelė garbė dalyvauti Laiškų lietuviams50 metų jubiliejuje, ne tik kaip vakaro vedėjai, bet ir kaip šio žurnalo skaitytojai bei bendradarbei. Ši garbė ne man vienai. Ji tikrai didelė ir užtarnauta jums - ištikimiesiems skaitytojams, mecenatams, rėmėjams ir šio vakaro bei kitų 49 praeitin nugrimzdusių vakarų dalyviams.

Skaityti daugiau: LAIŠKŲ LIETUVIAMS 50 metų jubiliejui

a.a. KARDINOLAS VINCENTAS SLADKEVIČIUS 1920.08.20 - 2000.05.28

Tėve Juozai,

     Sveikinu tikrai nuoširdžiai išlaikius savo rankose ir savo rūpestyje Laiškus lietuviams.

     Dievui karštai dėkoju už ištvermę ir prašau palaimos šia invokacija.

Kun. Kęstutis Trimakas

     Laiškų lietuviams50 metų      
     gyvavimo sukakties proga

Laiškas po laiško...
Jau pusšimtis metų...

Tau, Dieve, dėkojam už laišką po laiško.

     už nešamą šviesą,
     už skleidžiamą tiesą,
     viltį pažadintą,
     kelią parodytą,
     sielą pasotintą.

Tavo įkvėptos mintys,
šeimos židinį ugdančios,
jauniems kelią rodančios,
žvilgsnį Tėvynėn pakreipiančios.

Skaityti daugiau: INVOKACIJA

Laiškų lietuviamsredaktorių taip pat sveikino

Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Čikagoje Giedrius Apuokas, Vyskupas lietuviams katalikams užsienyje †Paulius A. Baltakis, OFM, JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė, Tėvynės redaktorius Vytautas Kasniūnas, Gediminas Kijauskas SJ, kun. K. Ambrasas SJ, Dalia Valančiūtė-Polikaitienė ir daugelis kitų.

 (Suaugusiųjų grupėje premijuotas straipsnis)

Antanas Marčiulaitis

     Kažkas tarė: šis pasaulis serga...
     - Melas!
     Netikėjau. - Ne! Ne! Ne! - šaukiau.
     O kasnakt jis blaškėsi išbalęs
     ir kasdien vaitojo vis klaikiau.

Bernardas Brazdžionis

     Nemažą mūsų pasaulio dalį apėmusi melo epidemija. Ji ypač įsigalėjo ten, kur susidarė palanki dirva išsikeroti sovietinio tipo socializmui. Apsikaišęs skambiais šūkiais ir vylingais ketinimais, tarsi povas įvairiaspalvėmis plunksnomis, savo nešvarią prigimtį prisidengęs melu, apgaule ir klasta, sovietinis socializmas brovėsi į varginguosius visuomenės sluoksnius, kad per juos galėtų sėkmingai užkariauti pasaulį. Deja, siekiant tariamos socialinės lygybės (teisingiau - utopijos!), buvo sąmoningai prasilenkta su didžiąja Tiesa, iš kurios išplaukia visos kitos tiesos. O ta didžioji Tiesa yra Dievas. Kur nepaisoma dieviškosios Tiesos, pagrįstos visuotine meile ir gailestingumu, atlaidumu ir nuoširdumu, pagarba ir pagalba, ten neįmanoma jokia lygybė. Atvirkščiai, atsiranda anarchija, obskurantizmas, žemę užvaldo griaunančioji šėtono galybė, besivadovaujanti vien pykčiu ir melu.

Šventės dalyviai pripildė didžiąją JC salę.     Zigmo Degučio nuotr

     Kur nėra tiesos ir teisingumo, ten negali būti ramybės nei taikos. Tai akivaizdžiai įrodė antrasis pasaulinis karas. Visi keliai, vedę į šį karą, ir pati jo eiga buvo grindžiami vien klasta ir melu. Tiems, kurie kurstė ir uždegė šį karą, tiktų griežtas, bet teisingas Jėzaus priekaištas: “Jūsų tėvas - velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidus. Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos, - jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas. O kadangi aš kalbu tiesą, tai jūs netikite manimi” (Jn 8, 44-45). Šis Evangelijos įspėjimas verčia mus visus rimtai susimąstyti, kuriuo keliu eiti, kad atrastume amžinąjį Gėrį. Tiesos kelias dažniausiai būna siauras ir akmenuotas, melo -platus ir lygus. Rinkimės, tik, Dieve saugok, neapsirikime !

Skaityti daugiau: Į Tiesą per ją supančias netiesas

Greta Bagdonaitė

     Yra žmonių, kurie savo buvimu visur skleidžia malonų jaukumą. Yra žmonių, kurie savo auka kelia žmonijos dorą, mokslą, kultūrą.

     Yra žmonių, kurie, baigę gyvenimą, paliko didvyrių ar šventųjų atminimą ar vardą. Už jų visų, dažnai paslėpta paprastume ir nežinioje yra šeima, o tie žmonės - tik vienas jos galybės spindulėlių.

          Vysk. Vincentas Brizgys

     Gyvenime žmogus turi galimybę rinktis. Jis laisvai sukuria šeimą, bet kartą ją sudaręs, išardyti negali, nes ji jau nebepriklauso patiems vedusiems. Šeima, kaip nuolatinė vyro ir moters gyvenimo bendrystė, nėra vien jų valios padarinys, bet tai ir Dievo kūrinys: “ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria”(Mt 19,6).

Racine Bakery virtuvės personalas.     Tado Kulbio nuotr.

     Šeima turi savus privalumus, kurie atsiliepia žmogaus dvasiai ir dorai. “Šeima, - rašė Vydūnas, - kiekviename jos naryje sužadina šeimyniškąjį pajautimą, sukelia visokias gilybes ir galybes”. Dabartinėse šeimose mažesnę reikšmę turi ūkinė veikla, nes nei bendras biudžetas, nei butas nelaikomi svarbiausiais jos požymiais, šeimoje labiau dominuoja sutuoktinių dvasinis artumas, rūpinimasis vaikais ir šeimos vertybėmis. Taigi iš to išeina, kad šeimą galėtume suvokti kaip istoriškai konkrečią sutuoktinių, vaikų ir tėvų tarpusavio santykių visumą, kaip mažą socialinę grupę, kurios narystę sieja santuokos ir giminystės ryšiai, bendras ūkis ir savitarpio dorovinė atsakomybė (J. Bikulčius).

Skaityti daugiau: Jeigu santuokoje atsiranda dvasinė meilė - ji amžina

(Suaugusiųjų grupėje premijuotas straipsnis)

Dr. Romualdas Kriaučiūnas

     Depresija yra psichinis prislėgimas, galimas bet kokiame amžiuje. Gyvenimas mums teikia savo reikalavimus, kurių neišpildymas gali pastūmėti į depresiją - psichinio liūdesio ligą. Depresija yra ilgalaikis ir intensyvus liūdesys, kuris stipriai ir negatyviai pristabdo ar sumaišo asmens kasdieninį gyvenimą.

Iš kairės: Aleksas Lauraitis, atgabenęs Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus sveikinimą, šventės vadovė Nijolė Jankutė, Redaktorius, rengėjų komiteto pirmininkė Albina Ramanauskienė, sekretorė Ramunė Lukienė.     Tado Kulbio nuotr.

     Asmenys, išgyvenę nelaimingą jaunystę, vėliau dar pergyvenę nusivylimus bei atstūmimus, yra ypač imlūs depresijai. Taip pat asmenys, išgyvenę asmeninius praradimus, tarsi normaliai pasidaro depresijos ligos aukomis. Artimųjų bei draugų mirtys, chroniškos ligos, nenumatyti finansiniai sunkumai, skausmingos jų pačių ar vaikų skyrybos dažnai paspartina savigarbos ir geros savijautos praradimą. Beveik visi išgyvename nesėkmes, nepriteklių, nusivylimą. Tai dalis pilkos kasdienybės.

Skaityti daugiau: KAIP IŠVENGTI DEPRESIJOS

Indrė Bartašiūnienė

     Tautos vaikai turi savo uždavinius. Užgimę jie savinasi tautos gyvatos turinį. Tautos gyvata yra gyvas psichinis pasaulis. Tasai turi turėti, turi svarbėti, turi daugiau veikti žmonijoj ir visame pasaulyje. Eina šišon kalba apie kultūrą, apie kalbą, kalbos turtus, apie tautos žmonių įpročius ir būdus, apie jų sielos apsireiškimus, apie žmoniškumo antspaudą tautos gyvenimo skritulyj.

Vydūnas

* * * * * * *

     Šeima - didžiausia tautos vertybė. Tauta gyvuos, jei bus gyva šeima, unikali savo tautiškumu ir kultūrinėmis vertybėmis. Tėvai jau savaime perduoda savo vaikams jų ryšį su tauta: padeda perprast senų senovės paveldėtą tautos pasaulėvaizdį, tautos būdą, galvosenos ypatumus. Šeimos pasaulis - tai pirmasis vaiko stebuklingas pasaulis, kuriame jis prasideda, gimsta ir išauga. Čia išmokstamas pirmasis žodis, išauga drąsus žingsnis, atsiveria pasaulio pažinimo išmintis.

Illinois gubernatoriaus George H. Ryan asistentė Pat Michalski įteikia Redaktoriui gubernatoriaus sveikinimą.     Tado Kulbio nuotr.

     Deja, šiandieną Lietuvos šeima, įžengianti į naują tūkstantmetį, atsidūrė tautos išnykimo pavojuje. Liūdina mažas valstybės dėmesys šeimos gerovei, gąsdina kasmet mažėjantis gimstamumas. Nemaža ir nedarnių, išsituokusių šeimų. Suprantama, dėl to labiausiai kenčia vaikai. Popiežius Jonas Paulius rašo: “Bendruomenė, kurioje yra apleidžiami vaikai, kurioje jie patenka į beviltišką padėtį, negali turėti taikos ir ramybės”. Tik atgaivindami šeimos dvasinę ir dorovinę kultūrą išmokysime savo vaikus mylėti ir gerbti juos supantį trapų pasaulį; išmoksime pamatyti ir pajausti, įvertinti artimiausių žmonių meilę ir dėmesį.

Skaityti daugiau: KAS PADAROMA VAIKO LABUI — PADAROMA TAUTOS GEROVEI

Ignas Naujokas

     Įvairūs protiniai svarstymai mus atveda prie Dievo pažinimo, tačiau Dievo buvimo pažinimas, atremtas vien tik į protą, dažniausiai yra negyvenimiškas, per daug teoretinis. Nedarąs žymesnės įtakos žmogaus gyvenimui. Dėl to ne vienas, tokiu būdu pažįstąs Dievą, nedaug skiriasi nuo tų, kurie visai Jo buvimą atmeta. Dievo buvimo tiesa tik tada virsta gyvenimiška, kai Dievas mums tampa “širdies Dievu”, kai mes tą tiesą tikime visa savo esybe ir darome tinkamas išvadas savo gyvenime. Tokį tikėjimą ir įsitikinimą mums gali suteikti tik Dievo malonė. Tos malonės pagalba Dievas - Tiesa mums virsta Gyvenimu, Keliu, Realybe.

     Kaip ką nors mylėdami vis labiau savo mylimąjį pažįstame ir įsiskverbiame į jo vidaus pasaulį, nes mylimasis vis labiau jį mylinčiam atsiveria, taip ir Dievo malonė padeda giliau Jį pažinti. Juk Dievo malonė yra pats dieviškas gyvenimas, perkeltas į žmogaus sielą. Tai yra abipusė Dievo ir žmogaus meilės išraiška, žmogaus vidaus nušvietimas dieviška šviesa.

     Dievo malonės ir tikėjimo pagalba žmogus susitinka su Dievu ir Jį išgyvena savyje, o vien protaudamas, jis mato Dievą šalia savęs, stovintį tolumoje. Tik artimas susitikimas yra geriausia sąlyga ką nors pažinti. Tik Dievas, kurs, pasaulį tverdamas, savo žodžiu jį apšvietė, tegali žmogui save, dvasinės šviesos apšviestą, parodyti ir jį įtikinti. Tasai pasirodymas tai yra Dievo malonė, kuri ne protavimu laimima, bet yra duota iš aukšto, nes “nė vienas negali ateiti pas mane, jeigu jam nebus mano Tėvo leista” (Jn 6,6). Psichologiškai nepagrįsti, natūraliu būdu nesuprantami netikinčiųjų įtikėjimai, staigūs atsivertimai apčiuopiamai įrodo, kad Dievo malonė tikrai veikia žmogaus gyvenimą ir gali pakeisti jo vidaus pasaulį.

Skaityti daugiau: MALDA - KELIAS Į DIEVO PAŽINIMĄ

 (Jaunimo grupėje premijuotas straipsnis)

Laura Čyžiutė

     Lyja. Stambūs lašai plauna pageltusius rudeninius lapus. Gatvėje šmėžuoja skubantys žmonės, prisidengę margaspalviais skėčiais. Vieni linksmi, kiti susirūpinę. Jie visi skuba. Kur? Namo? Į darbą? Galbūt... Mes juk visi skubam. Skubam gyventi, užaugti, mylėti. Norim aplenkti laiką. Tačiau ar susirūpinam, ką mes norėtume pasiimti ir ką palikti, žengdami į naują tūkstantmetį? Pažvelgiau pro langą. Nustojo lyti. Apsiaviau batus, apsirengiau striukę ir išėjau pasivaikščioti po šlapias gatves. Aplinkui balos. Daug balų. Ir visose drumzlinas vanduo. Toks pat drumzlinas ir nešvarus, kaip kai kada tampa ir pats gyvenimas. Dabar žmonės tokie šalti. Tokie pilki ir susirūpinę jų veidai. O akys liūdnos liūdnos. Daugumos širdyse meilė, pasitikėjimas ir altruizmas sukaustyti grandinėmis ir užrakinti giliuose sielos požemiuose. Ir jų visų lūpomis šaiposi egoizmas, pavydas, o rankos gniaužia šaltą plieninį kumštį. Ne! Aš to nenoriu pasiimti su savimi! Man to nereikia. Mano širdyje nėra vietos kerštui ir neapykantai. Nenoriu savo sielos užversti šiomis šiukšlėmis. Juk jos mane pribaigtų. Jos užgožtų meilę gyvenimui, tikėjimą ir džiaugsmą, o be šito aš būčiau lyg nudžiūvusi šaka, kuri niekada negalės džiaugtis pavasariniu atgimimu. Aš negaliu gyventi be pavasario žalumos, obels baltų žiedų, be vasaros margaspalvių gėlių, be auksinio rudens ir šalto krištolo žiemos. Aš visa tai norėčiau pasiimti, žengdama į trečiąjį tūkstantmetį. Ir ne tik tai! Daugybės, begalybės yra tokių dalykų, kuriuos norėčiau pasiimti su savimi. Man reiktų milžiniško dydžio pintinės, kad tuos dalykus galėčiau sutalpinti. Nes man jų reikia daug daug. Nė vieno nenorėčiau palikti. Štai ko man reikia:

Skaityti daugiau: Ką pasiimsime ir ką paliksime, žengdami į trečiąjį tūkstantmetį

Namie daug svečių. Išdidus tėvas nori parodyti savo giminaičiams, kaip gražiai gali šnekėti jo mažoji dukra, kaip ji gražiai ištaria visas raides. Sakyk, Aušrele, “raganosis”. Mažoji apžvelgia svečius ir pasiteirauja: “Kuris, tėveli?”

*

Izraelio mokykloje mokytojas aiškina senovės žydų karus su romėnais. Mokinys pakelia ranką ir klausia.

- Pone mokytojau, o kurioje pusėje tada kariavo amerikiečiai?

*

Vyras: “Žinai, brangioji, šį kartą aš nieko nepirksiu tau vardinių proga, bet už tai užmokėsiu tavo skolą siuvėjai.

Žmona: “Tai būtų kvailas dalykas. Juk tai ne jos, bet mano vardinės!”

*

Gydytojas: “Ar tamsta galėtum sumokėti už operaciją, jei sakyčiau, kad ji tau reikalinga?”

Pacientas: “O ar tamsta manytum, kad ji man reikalinga, jei negalėčiau sumokėti?”

Skaityti daugiau: Šypsuliai

Paruošė Laima Krivickienė

ŠEŠIOLIKMETĖ ŠACHMATININKĖ

     Ką reiškia lietuviui šachmatai? Beveik nieko, jeigu tavo senelis, jeigu tavo tėvelis, jeigu tu pats niekada neprisėdai prie languotos lentos. O juk Šiauliuose gyvena pasaulinio garso šachmatininkė -šešiolikmetė Viktorija Čmilytė, Didžvario gimnazijos moksleivė. Mergina juokauja, kad šachmatais pradėjo domėtis tuoj pat, kai tik išmoko vaikščioti. Pirmąsias pergales laimėjusi prieš tėtį, nugalėjusi savo trenerį, ji laimėjo ir Europos mergaičių pirmenybėse. Gimtuosiuose Šiauliuose dabar Viktorija būna retai, labai įtemptas Tarptautinių turnyrų grafikas, tačiau ji sugeba suderinti mokslą ir sportą. Dažniausiai Viktorija dalyvauja Lenkijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje rengiamuose turnyruose. Šešiolikmetė didmeistrė viliasi, kad šachmatai taps ne tik jos didžiausiu pomėgiu, bet ir pragyvenimo šaltiniu, nors šachmatų turnyrai yra gana alinančios varžybos - tenka žaisti partijas, kurios tęsiasi septynias ar kartais devynias valandas. Viktorija įsitikinusi, jog jai yra naudingiau dalyvauti vyrų varžybose. Mergina netrukus dalyvaus Lietuvos vyrų šachmatų čempionate, kuriam specialiai ruošiasi. Šiemet jos laukia ir daugiau atsakingų varžybų -spalio mėnesį Stambule (Turkija), žiemą Katare arba Kinijoje, ten kur vyks moterų pasaulio čempionatas. Kai nori atsipalaiduoti, lankosi diskotekose, kartais skaito poeziją, kai nori susikaupti, klausosi klasikinės muzikos, ir įsitikinusi, kad Lietuvos nepaliks ir neišvažiuos svetur gyventi. (Valstiečių laikraštis Nr. 21)

Skaityti daugiau: Tėvynėje

■    Pasaulio ligonių ir medikų diena buvo švenčiama vasario 11 d. Romoje. Lietuvai atstovavo 90 negalės paliestų žmonių. Maldininkus lydėjo Vilkaviškio vyskupijos kun. R. Brūzga ir Telšių vyskupijos kun. R. Lingevičius. Jie aplankė Romos bazilikas, katakombas, koliziejų, Asyžių, Veroną, Veneciją.

■    Lietuvos Vyčių 87-sis seimas vyks šių metų liepos 27-30 d. Los Angeles, CA. Numatyta, kad tada į garbės narius bus pakeltas veiklus vytis kun. Peter Shakalis už jo nuopelnus Lietuvos vyčiams ir Lietuvai. Lietuvos Vyčiams jis nusipelnė, atgaivindamas daugelį nebeveiklių kuopų, o Lietuvai, ją 1993-1997 m. kasmet lankydamas ir ten vesdamas jaunimui anglų kalbos kursus. Be to, jis globoja tris Vilniaus kunigų seminarijos klierikus, remdamas juos finasiškai.

■    Sausio 18-25 d. Vatikane švęsta Maldos už krikščionių vienybę savaitė. Šių iškilmių kulminacija - šventųjų durų atidarymas Šv. Pauliaus bazilikoje už miesto vartų, dalyvaujant 23 krikščioniškųjų Bažnyčių atstovams.

■    Gavėnios rekolekcijas lietuviams Brooklyno, Cicero ir Čikagos lietuviu parapijose vedė Šiaulių vysk. Eugenijus Bartulis.

Skaityti daugiau: Trumpai

Nuoširdžiai dėkojame mūsų rėmėjams

Po 10 dol: A. Kazlauskas, V. Kazlauskas, B. Kelmelis, L. Kilikonis, P. Kliorys, S. Korius, B. Kronas, B.Kruopis, B. Kūkalis, V. Kriščiunevičius, J. Lapšys, J. Lasinskas, A.    Lauraitis, A. Lekeekas, J. Lieponis, A. Lietuvininkas, G. Likander, M. Linkus, B.    Lintakas, A. Lipčius, V. ir G. Maciūnas, K. Majauskas, S. Maksvytis, K. ir B. Markus, C. Masaitis, R. Matonis, J. Matulaitis, V. Mažeika, O. Mažionytė, P. Melnykas, J. Mikulis, M. Milvydienė, V. Mitkus, P. Murinas, V. Musonis, D.    Navasitis, B. Navickienė, K. Nenortas, B. Neverauskas, O. Norvilienė, V. Plečkaitis, J. Pleinys, J. Pleirys, V. Pleškus, A. Plioplys, E. Pocius, H.    Povilaitis, S. Pumputis, C. Ramas, G. Raskevičius, L. Raslavičius, K. Ratavičius, K. Remėza, G. Repšys, J. Rudėnas, S. Rudys, T.Rūta, E.    Sakalauskas, A. Sandargas, A. Sekonis, V. Šilėnas, V. Šilas, B. Šimkus, V. Skabeikis, O. Skardienė, Rev. V. Skilandžiūnas, I. Smalstys, H. & S. Stasas, K. Stravinskas, S. Strokas, E. Susmaras, V. Šaulys, E. Šilgalis, E. Šlekys, I.    Tamošiūnas, M. Tamošiūnas, V. Taraska, V. Udrys, A.Vailokaitis, S. Vaišvila, R. Vedegys,K. Velūnas, M. Venskus, T. Zailskiene, P. Zaranka, M. Židziūnas,

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas