Nutarėme juos pavadinti “Laiškais lietuviams”. Vadinas, jie yra skiriami kiekvienam lietuviui, nesvarbu kurioj pasaulio šaly jis begyventų.   Kas juos rašys, patys matysite, nes po laišku paprastai pasirašoma. “Laiškus lietuviams” leis Čikagos Tėvai Jėzuitai, bet jie nemano tik sau monopolizuoti jų rašymo, todėl kviečiame bendradarbiauti visus: kunigus, rašytojus, visuomenininkus, poetus. Šių laiškų tikslas — užmegsti ryšius su visame pasaulyje išblaškytais lietuviais, padėti jiems geriau orientuotis naujose aplinkybėse ir lengviau išrišti įvairias religines-dorines problemas.

 

ŽENGIAME Į ANTRUOSIUS METUS, džiaugdamiesi iki šiol pasiektais laimėjimais, dėkodami skaitytojams, platintojams ir bendradarbiams už moralinę bei medžiaginę paramą ir trokšdami, kad ateinančiais metais “Laiškai Lietuviams” būtų dar labiau visų mėgiami.

     Tikrai yra ko džiaugtis, kad tas prieš metus kukliai pasirodęs laikraštukas taip įsidrąsino, jog savo tiražu pralenkė daugelį kitų, jau nuo seniai einančių lietuviškų laikraščių. Jis tuoj paplito po visą pasaulį, po visus žemynus, kur tik yra lietuvių. Ne tik Amerikoj ir Europoj, bet ir Azijoj, Afrikoj, Australijoj jis turi skaitytojų.

Laiškai Lietuviams” žengia į trečiuosius metus pastorėję ir pasipuošę viršeliais. “L. L.” yra skiriami visiems lietuviams, o ne kuriai atskirai klasei ar luomui, todėl ir juose gvildenami klausimai yra įvairūs. Turinys galės įdomėti ir įvairėti tada, kai turėsime didesnį ir įvairesnį bendradarbių būrelį. Todėl labai nuoširdžiai prašome mūsų rašytojus, poetus, visuomenininkus, auklėtojus bei teologus bendradarbiauti. Dėl temų netenka varžytis ir sukti galvos — kuo jos bus įvairesnės, tuo geriau.

  “Laiškai Lietuviams”, pradėdami ketvirtuosius metus, padidėja iki 32 puslapių ir pasipuošia klasikinio meno iliustracijomis.
    Mūsų užsibrėžtą liniją gražiai parodo viršelyje ir pirmame puslapyje esąs “Laiškų Lietuviams” simbolis — iš Gedimino stulpų aukštyn kyląs kryžius. Teprimena jis kiekvienam, kad mūsų tautiškumas turi būti krikščioniškas, o mūsų tikėjimas lietuviškas.

Mūsų užsibrėžtas tikslas - padėti po visą pasaulį išsisklaidžiusiems lietuviams orientuotis tikėjimo ir doros dalykuose, susidūrus su nauja, neįprasta aplinka. Ta naujoji aplinka kartais reikalauja vartoti tokias priemones ir tokius metodus, kokių, gal būt, niekas nevartojo, kai gyvenome Lietuvoje. Norime, kad “L. L.” labiau suartintų visur išsisklaidžiusius lietuvius, kad visi, vieni kitų pavyzdžio paskatinti, vis labiau įsijungtų į lietuviškąjį kultūrinį darbą. Marijos metais stenkimės sustiprinti savo religinę ir tautinę sąmonę, kad būtume atsparūs visokiems vėjams ir audroms, kad ne tik išlaikytumėm, bet dar padidintumėm savo dvasines vertybes, kurių iš mūsų laukia Lietuvoje pasilikę broliai.

Pradedami šeštuosius savo amžiaus metus “Laiškai Lietuviams” sveikina visus Gerbiamuosius Skaitytojus, Rėmėjus ir Bendradarbius. Laikraštis ar žurnalas tiek yra įdomus, naudingas ir aktualus, kiek jis sugeba palaikyti artimus ryšius su savo skaitytojais. Jis turi tapti artimas skaitytojų draugas ir patarėjas. Atrodo, kad labiausiai skaitytojams patinka specialūs skyriai: “Prie šeimos židinio”, “Jaunimo paslaptys”, “Rūpimieji klausimai”. Manome, kad kiekvienas skaitytojas ras “Laiškuose Lietuviams” ką nors, kas jam bus įdomu ir naudinga.

“Laiškų Lietuviams” turinį galima išreikšti trimis žodžiais: Tiesa, Gėris, Grožis. Ieškantiems tiesos, padėsime ją surasti, sklaidydami tikėjimo abejojimus ir neaiškumus. Siekiančius gėrio saugosime nuo blogio pinklių ir apgaulių. Išsiilgusiems grožio mėginsime nurodyti bent kryptį, iš kur šviečia jo spinduliai. . Aukšto lygio žurnalu laikome tą, kurs eina iš rankų į rankas, kurs perskaitomas nuo pradžios iki galo, bet ne tą, kurs tiesiai iš spaustuvės eina pelėti į lentynas.

Jau aštunti metai leidžiame šį žurnalą, nagrinėjantį įvairius mūsų tautiečiams rūpimus klausimus, ypač daug vietos skirdami šeimų ir jaunimo problemoms. Šiais metais kiekviename "Laiškų Lietuviams" numeryje paminėsime kurį nors mūsų dailininką, iliustruodami tą numerį jo kūriniais.

  ŠIAIS metais įvedame naują skyrių — "Idėjos ir žmonės". Čia rašysime apie žymius žmones, o ypač apie jų nemirštamas idėjas, prisiminę Maironio žodžius: "Idėjos, jei didžios, nemiršta kaip žmonės".

    Taip pat į šį skyrių nutarėme dėti ir diskusinius straipsnius, nes visos diskusijos priklauso nuo skirtingų idėjų ir nuo skirtingų žmonių. Tikėjimo ir doros dalykuose negali būti jokių diskusijų, nes visa tai yra Kristaus apreikšta ir Bažnyčios saugojama ' bei aiškinama. Bet yra klausimų, kuriuos įvairiai supranta tos pačios ideologijos žmonės ir net tos pačios Bažnyčios atstovai. Manome, kad bus naudinga kartais dėti tokius diskusinius straipsnius ir išklausyti įvairias nuomones. Tokie straipsniai gali praplėsti žmogaus akiratį ir duoti progos giliau pažvelgti į painius gyvenimo klausimus. Aišku, kad su tokių straipsnių nuomonėmis ir teigimais ne visuomet Redakcija sutiks, už jų mintis atsako tik pats autorius.

“LAIŠKU LIETUVIAMS” DEŠIMTMEČIO MINĖJIMAS įvyks Jaunimo Centre 1960 m. sausio mėn. 31 d., sekmadieni, 4 val. po pietų. PROGRAMOJE:

V. Adamkavičiaus žodis,
“L. L.” konkurso premijų įteikimas,
Marija Bankevieienė — sopranas,
Blandyčių trio,
Nijolė Jankutė — poezijos skaitymas,
Nerija Linkevičiūtė — sopranas,
Mindaugas Mačiulis — piano,
Nerijus Paulionis — smuikas,
Velbasio baleto studija.

Akompanuoja prof. Vladas Jakubėnas ir Manigirdas Motekaitis.

     Po programos — vaišės ir šokiai.

*

SKAITYTOJŲ LAIŠKAI - Įvedame šį naują skyrių, norėdami duoti vietos skaitytojams pasisakyti įvairiais klausimais, turinčiais kokį nors ryšį su “Laiškais Lietuviams”. Kartais, panašiai kaip ir šiame numeryje, spausdinsime ir ilgesnius laiškus, jeigu manysime, kad jie bus naudingi ir vertingi daugumui skaitytojų, bet paprastai čia bus dedami trumpi skaitytojų pasisakymai.

Rašančiųjų pavardės bus po jų laiškais dedamos, jeigu nebus paminėta, kad jie to nepageidauja ir nori pasirašyti tik slapyvardžiu arba inicialais. Į anoniminius laiškus redakcija paprastai nekreipia dėmesio.

*

*

Per šešiolika metą “Laiškuose Lietuviams” jau buvo daug pasakyta. Stengiamės nepasikartoti, kad būtume tikrai įdomūs ir naudingi skaitytojams. Dėl to spausdinimui dabar atrenkame rašinius su specifiškom, apibrėžtom temom, kurios tuo pačiu nuodugniau svarstomos. Tai nereiškia, kad nebetalpinsime pasaulėžiūrinių straipsnių. Neužtenka kalbėti apie faktus ir priemones; prasmė turi savo kilnią vietą žmogaus gyvenime — o gilesnės minties šiandien trūksta be susikaupimo neramiai nežinia kur skubančiam pasauliui. Judriam ir neramiam gyvenimui keliant visą eilę pasaulėžiūrinių, religinių, visuomeninių bei moralinių klausimų, pastebime tikėjimo aktualijų bei klausimų - atsakymų skyrių reikalą. Ateityje dėsime pastangas juos įvesti.

*

Tėvų Jėzuitų veikla ir pastangos yra skiriamos lietuviškosios išeivijos labui, pasirenkant darbus, kurie pabrėžia krikščioniškuosius principus ir sukuria galimybes kultūrinei ir tautinei kūrybai. “Laiškai Lietuviams” mums padeda patarnauti daugeliui tautiečių plačiame pasaulyje. Kad tą uždavinį sėkmingiau įvykdytų, mūsų žurnalas turi stiprėti, tapti vis turiningesniu ir patrauklesniu. Čia mums labai svarbi visų pagalba, nes spauda yra brangi, reikalaujanti kompetentingų žmonių ir gausių finansų. Riboti ištekliai — didžiausia mūsų kliūtis. Jei “L.L." skaitytojai prisidėtų antra tiek, mes nesiskųstame nedatekliais. Atradę vieną naują skaitytoją ar padvigubinę įnašą prenumeratai, jie mus įgalintų plačiau paskleisti mūsų žurnalą Pietų Amerikoje, Anglijoje, Vokietijoje ir kitur. Dėkodami mūsų bendradarbiams, rėmėjams ir skaitytojams, visiems geidžiame palaimos ir didžio gėrio.

LEIDĖJŲ ŽODIS SKAITYTOJAMS

Pradėdami 1968 metus, su žurnalo skaitytojais norime pasidalinti savo bendrais rūpesčiais. Nors įdėjome daug darbo, pernai žurnalo leidimas mums atnešė ne pelno, bet nuostolio (to nuostolio nebūtų, jei visi skaitytojai užsimokėtų už prenumeratą). Tuo tarpu popierius ir kitos spausdinimo priemonės brangsta. Dėl to kai kurie amerikiečių ir lietuvių laikraščiai bei žurnalai kelia savo prenumeratos mokestį.

Retai, bet kartais pasitaiko tokių siūlymų: “Leisdami žurnalą, taupykite pinigus, sumažindami iliustracijų skaičių ir pan.” Deja, mes taip nemanome daryti. Ir štai dėl ko. Šiuo metu gyvename kritiškame laikotarpyje. Lietuviai išeivijoj, ypač jaunesnės kartos žmonės, jau yra gerokai susipažinę su gyvenamuoju kraštu ir jos spauda. Jei lietuvių žurnalai bus blankūs ir skurdūs, vargiai ar atsiras daug grynai iš patriotizmo (kiek pas ką jo yra) prenumeruojančiųjų lietuvių spaudą. Štai kodėl mes, kiek tik galime, geriname savo žurnalo išvaizdą ir turinį. Mes “varžomės” su gyvenamojo krašto spauda — jei taip galime išsireikšti — dėl lietuvių sielų.

Štai kodėl ir šįmet, dėka techninės redaktorės Zitos Sodeikienės, pakeitėme žurnalo išvaizdą. Štai kodėl stengiamės ir turinį padaryti kuo aktualesnį, kuo įdomesnį ir kuo naudingesnį. Vienu kitu atžvilgiu dėl finansų ir bendradarbių stokos mes esame ir atsilikę nuo gyvenamojo krašto pačios geriausios spaudos; tačiau mūsų ir daugelio kitų nuomone (pvz. žr. šio L. L. nr. “Atgarsių” skyriuje, 41 psl.) daugeliu atžvilgių tą spaudą ir prilygstame.

Šįmet “Laiškų Lietuviams” prenumeratos mokesčio dar nepakelsime, bet prašome galinčių jų, šalia 4 dolerių prenumeratos, paaukoti žurnalo leidimui vieną kitą dolerį, o daugiau pasiturinčiųjų stambesne auka tapti kurio žurnalo numerio ypatingais rėmėjais-mecenatais.

Kęstutis Trimakas, S. J., vyr. redaktorius

"Laiškų Lietuviams" žurnalo leidėjų Tėvų Jėzuitų vardu.

 

■    Palydint 1968-uosius

     Palydint 1968 metus, prisimena juose žmonijai atsiskleidę žiedai, atsivėrusios žaizdos — įvykiai, ją sukrėtę ar pradžiuginę.

     Politikoj:Raudonosios Armijos invazija laisvėjančioj Čekoslovakijoj šiurpiai paliudijo sovietų imperializmo nagus nesušvelnėjus.

     Religijoj-moralėj:problematiškiausias tebelieka popiežiaus Pauliaus VI "Humanae vitae" enciklika paskelbtas draudimas naudoti dirbtines gimimų kontrolės priemones ir dalinis nesutikimas pačioj Katalikų Bažnyčioj, net kai kurių kraštų hierarchijoms bendraraščiais skelbiant teisę rimtai ir pagrįstai kitaip įsitikinusiems elgtis pagal savo sąžinę.

     Medicinoj:širdies perkėlimai iš ką tik mirusio į gyvą žmogų atskleidė platesnes galimybes žmogaus gyvybei pratęsti.

     Šalpos srity:daugelio indiferentiškumas badaujantiems užblokuotoj Biafroj parodė, kiek maža yra tikro humanizmo pas žmones.

     Astronautikoj:trims amerikiečiams laimingai aplankius žemės palydovę planetą, 1968 m. istorijon įrašomi kaip kelionės į mėnulį metai.

■    Pasitinkant 1969-tuosius...

     Problemos lieka, nebent jos kaip nors išrišamos. 1968 m. paliko eibes neišrištų problemų, kurias teks rišti šiais metais. Svarbiausios — daugiausia žmonių liečiančios — yra pasaulinės ir bažnytinės...

*

 

KAI VERČIAME GYVENIMO LAPĄ PO LAPO,

KARTAIS PAKLAUSIAME PATYS SAVE:

KAS GI YRA TAS GYVENIMAS?

KARTAIS JIS YRA LYG LAIVO PLAUKIMAS PER JŪRĄ,

O KARTAIS JIS ATRODO KOVA.

JIS YRA NUOLATINIS IEŠKOJIMAS,

SIEKIMAS GĖRIO, GROŽIO, TIESOS.

GYVENIMAS YRA SUSITIKIMAS IR ATSISKYRIMAS.

JAME SU DAUG KUO SUSITINKAME,

SU DAUG KUO SKIRIAMĖS.

GIMDAMI SUSITINKAME SU PASAULIU,

MIRDAMI — SKIRIAMĖS.

TAČIAU TARP GYVENIMO IR MIRTIES

YRA ŠIMTAI SUSITIKIMŲ IR ATSISKYRIMŲ.

PLAUKDAMI, KOVODAMI IR IEŠKODAMI,

SKIRIAMĖS SU TUO, KAS NETIKRA, NEGRAŽU IR NEGERA,

KAD SUSITIKTUME SU GĖRIU, GROŽIU IR TIESA.

VERSDAMI NAUJŲ METŲ LAPĄ, JAUČIAME SMALSUMĄ,
BET DRAUGE IR KAŽKOKIĄ PASLAPTINGĄ BAIMĘ.
ŽMOGUS GERAI ŽINO, KAS BUVO IR KAS PRAĖJO,
BET NIEKAD NEGALI ŽINOTI, KAS BUS IR ATEIS.
KIEKVIENĄ ŽINGSNĮ ŽENGIAME, SKATINAMI VILTIES,
KAD EINAME TIKRUOJU MUMS SKIRTU KELIU.
BET KARTAIS ŠIRDIS TAIP NERAMIAI PLAKA,
TAS ŽINGSNIS TOKS LĖTAS IR NEDRĄSUS,
NES NEŽINAI, KAS LAUKIA, NEŽINAI, KUR NUEISI,
NEŽINAI, KĄ GYVENIMO KELYJE SUTIKSI.
NEŽINAI, SU KUO SUSITIKSI IR SU KUO SKIRTIS TURĖSI.
NEŽINAI, AR SAUGIAI PASIEKSI GYVENIMO TIKSLĄ,
AR GAL PASIMESI VERPETUOSE IR KLYSTKELIUOSE.
TIK TADA SAUGI BUS KELIONĖ, KAI TURĖSI KOMPASĄ,
KAI ŽINOSI TIKSLĄ, KUR EINI, KUR KELIAUJI,
KAI NEIŠLEISI IŠ AKIŲ AUŠRINĖS ŽVAIGŽDĖS,
RODANČIOS KELIĄ Į TAI, KAS AUKŠTA, GRAŽU IR KILNU.

 

     Jau žengiame į dvidešimt ketvirtuosius "Laiškų Lietuviams" gyvavimo metus. Peržvelgę šį ilgoką laikotarpį, pamatysime, kad išorinis žurnalo veidas nuolat buvo keičiamas, bet vidujinis visuomet pasiliko tas pats. Išorinį veidą vis keičiame dėl to, kad tas pats, nors ir kaip gražus būtų, per ilgesnį laiką nusibosta. Ir šiais metais jauna dailininkė Jūratė Eidukaitė nupiešė naują viršelį ir naujas skyrių vinjetes. Vidujinis jo veidas buvo aiškiomis linijomis nubrėžtas jau nuo pirmojo numerio, tik ilgainiui vis ryškėjo ir brendo. Pagrindinis šio žurnalo tikslas, kaip jau ne kartą esame rašę, visuomet buvo ir yra tas pats — padėti po pasaulį išsisklaidžiusiems lietuviams religinės ir tautinės kultūros klausimuose.

1950 metų pradžioje pasirodė pirmasis "Laiškų lietuviams” numeris, tad šiais metais jau švenčiame trisdešimt penkerių metų sukaktį.