religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1988 / BIRŽELIS - JUNE / VOLUME XXXIX, NO. 6

Šio numerio iliustracijos — žinomesnės pasaulio ikonos (iš T. L. Zarembos, S.J., ikonų ir madonų rinkinio). Viršelio piešinys — Rasos Sutkutės.

Laiškai Lietuviams — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July / August, when bimonthly, for $10.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636.

     Kiekvienais metais minime tą baisųjį birželį, kai prasidėjo mūsų tautos genocidas, kai tūkstančiai lietuvių buvo išvežti į Sibiro koncentracijos stovyklas ir kalėjimus. Šiurpas nukrato, kai išgirsti pasakojant, kiek ten jie iškentėjo, kaip su jais buvo elgiamasi, kaip jie buvo kankinami be jokio žmoniškumo. Daugelis tų kančių nepakėlė ir liko palaidoti Sibiro pusnynuose.

     Prisimindami tuos Gulage gyvybę paaukojusius kankinius, šiais metais minime ir kitą liūdną keturiasdešimt penkerių metų sukaktį, kai Stutthofo "Dievų miške” keturiasdešimt šeši mūsų tautos vadovaujantieji asmenys, t.y. žmonės, buvo atiduoti žvėrims. Taip rašo savo prisiminimų knygoje "Žmonės ir žvėrys Dievų miške”, buvęs to kaceto kankinys kun. Stasys Yla.

     Bet atrodo, kad tuos sadistus kankintojus pavadinti žvėrimis yra žvėrių įžeidimas, nes žvėrys savo auką puola tik tada, kai yra alkani, kai ieško maisto palaikyti savo gyvybei. Tie kaceto prižiūrėtojai buvo išalkę ne maisto, bet žmonių kraujo ir ašarų. Tai buvo aukščiausio laipsnio sadistai, kuriems teikia malonumą jų kankinamų aukų aimanavimai, dejavimai ir mirtis.

     Tai baisūs prisiminimai. Bet šalia tų žiauresnių už žvėris kankintojų buvo ir žmonių. Jie buvo žmonės tikra to žodžio prasme. Mes jais didžiuojamės. Jų dvasios nepalaužė žiauriausi kankinimai, pažeminimai, pajuoka. Jie nepralaimėjo. Iš to pragaro jie išėjo laimėtojai. O kurie ten žuvo, jie bus kaip ta Kristaus minima žemėn pasėta ir apmirusi sėkla, iš kurios išaugs medis.

     Tad išaugink, Viešpatie, iš tų apmirusių sėklų, iš tų įvairiose šalyse nukankintų mūsų brolių ir sesių, galingą medį, kurio šakose galėtų sutilpti ir išsiilgta laisve džiaugtis mūsų pavergtieji broliai bei sesės ir kiti po visą pasaulį išsklaidyti lietuviai.

“Grigaliaus ikona” Leningrado muziejuje.

BRUNO MARKAITIS, S.J.

     Praktiškumo sumetimais mes skiriame pašaukimą nuo profesijos. Mat pašaukimas paprastai suprantamas gyvenimo būvis, kuris visu savo turiniu yra pakreiptas į antgamtinį tikslą. O profesija tektų laikyti gyvenimo būvį, kuris ribojasi gamtiniu tikslu. Todėl kunigystę mes vadiname pašaukimu, o medicinos praktiką — profesija.

     Šis skyrimas daromas praktiškumo sumetimais, bet jis mums atrodo netikslus ir nelogiškas. Jei prileidžiame šį tariamą skirtumą, tai tuo pačiu tvirtiname, kad vieni žmonės gauna pašaukimą, o kitiems skirta tik kokia nors profesija. Atseit vienų žmonių gyvenimo būvis visu savo turiniu yra atkreiptas į antgamtinį tikslą, o kiti žmonės eina profesijos keliu, ir jų gyvenimo būvis — remiantis mūsų profesijos sąvoka — turi ribotis gamtiniu tikslu. Šitoks žmonių padalinimas į dvi klases, būtent žmones su pašaukimu ir žmones su profesija, atrodo neteisingas. Manome, kad šitas padalinimas užtinkamas ne tiek fizinių tikrovių, kiek sąvokų pasaulyje. Tai yra neteisingo galvojimo išvada, užkariavusi plačias žmonių mases.

     Atrodo, kad kiekvienas žmogus turi pašaukimą. Nesvarbu, ar tai yra darbas, surištas su žmogumi ar su daiktu. Nesvarbu, ar tai yra užsiėmimas, skirtas religiniam idealui tiesiogiai ar netiesiogiai. Krikščioniškoji pasaualėžiūra mums sako, kad mes esame Dievo kūriniai, gavę iš Dievo ne tik individualią Apvaizdos globą, bet ir individualų gyvenimo kelią. Kiekvienas mūsų turi ypatingą gyvenimo misiją, kurią apibrėžia ir kuriai turinį duoda Dievo bei žmogaus sąvoka. Krikščioniškoji Dievo ir žmogaus sąvoka mums sako, kad žmogaus gyvenimo tikslas, nesvarbu koks jo darbas, yra tarnauti Dievui, kuris žmogų sukūrė, ir tarnauti žmogui, kuris yra Dievo sukurtas pagal Jo paveikslą ir panašumą. Tariamasis padalinimas, skiriant pašaukimą nuo profesijos, kaip tik dėl to plačiai užtinkamas, kad žmogus pamiršo, jog jis yra Dievo kūrinys. Kūrinys su misija, siekiančia patį dangų.

Skaityti daugiau: PAŠAUKIMAS IR PROFESIJA

P. DAUGINTIS, S.J.

     Daug žmonių yra linkę įvairius dalykus kritikuoti, savo nepasitenkinimą stipriau reikšti. Taip bepeikdami kurį dalyką, matydami tik silpnąją jo pusę, dažnai jie pereina į kitą kraštutinumą. Keliuose rašiniuose norime paminėti kai kuriuos tokius kraštutinumus religinėje srityje ir trumpai nurodyti, kaip jų išvengti.

KRAŠTUTINUMAI MIŠIOSE

     Po II Vatikano susirinkimo, įvykdžius liturgines reformas, mišios pradėtos laikyti gimtąja kalba, kunigui atsisukus į žmones. Šv. Rašto skaitinius skaito ir pasauliečiai. Atsakinėja ne vienas ar du ministrantai, bet visi mišių dalyviai. Komuniją taip pat gali dalinti pasauliečiai.

     Tai nepatinka kai kuriems tikintiesiems. Jie skundžiasi, kad tie nauji dalykai juos išblaško, trukdo susitelkti, kalbėti savo pamėgtas maldas, pvz., rožančių. "Senųjų” arba "tridentiniškų” mišių šalininkai po II Vatikano susirinkimo skundžiasi ir net kaltina tas reformas, sakydami, kad nebėra mišiose buvusio iškilmingumo, mistikos, todėl nebegalima jose turėti pakilios nuotaikos. Jie tokių mišių nemėgsta. Nemaža grupė dalyvauja "tridentinėse” mišiose, laikomose lotynų kalba.

Skaityti daugiau: VENGTI KRAŠTUTINUMŲ!

O. Mikailaitė

PALAIMINTASIS VILNIUJE

(ark. Jurgiui Matulaičiui)

Sunkiu žingsniu
Pro mus tu praėjai,
Lengva dvasia—
Nubraukęs dulkes
Nuo Vilniaus gatvių grindinio,
Nešykštėdamas dalijai
Šiltą gėrio riekę kiekvienam
Išalkusiam praeiviui,
Jį akimis lydėdamas,
Išnykstantį skersgatvių
Šešėliuotam tankumyne,
Nepastebėjusį aušros,
Raudonuojančios
Virš susibėgusių stogų,
Virš Vilniaus bokštų,
Virš debesų,
Kur švinta saulė
Geriems ir negeriems,
Iš kur ramybė lengvai laša
Į virpanti vargdienio delną.
Sugrįžki vėl pas mus,
Prijaukink, suburk,
Nes tamsa ant mūsų sunkiai krinta,
Ir žmogus bėga nuo žmogaus.

Vilnius. Senamiesčio gatvė.

ALFONSAS GRAUSLYS

     Mūsų vidinis pasaulis — mintys, norai, svajonės — apsprendžia mūsų išorinį gyvenimą. Kilnios mintys žmogų dorovina, o nedoros mintys jį smugdo.

     Žinomas psichologas C.S. Jung(† 1961) tvirtina, kad mintys, idėjos yra didelė jėga. Žmogus, anot jo, dažnai mano, kad jis kuria idėjas, tačiau iš tikrųjų idėjos jį patį kuria. Vaizdžiai tariant, mūsų mintys — tai siūlai, kuriais mes nuneriame savo gyvenimo nėrinį. Todėl, anot Jung, nėra abejingas dalykas, kurios pasaulėžiūros mes laikomės, nes ji mūsų gyvenimui suteikia vieną ar kitą kryptį. Tad mums reikia kilnių, teigiamų įsitikinusių minčių, kad mūsų gyvenimas pasikeistų, pašventėtu. Tokių minčių mums teikia krikščionybė. Todėl šv. Paulius ragina tokiomis mintimis gyventi: "Mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, girtina, — apie visa tai, kas dorybinga ir šlovinga” (Fil 4,8). Todėl ir B. Pascal, iškėlęs mąstančio žmogaus didybę, įspėja, kad "visas jo nuopelnas ir pareiga — tinkamai mąstyti”. Šiomis tinkamomis, krikščioniškomis mintimis prisipildome dažnu dvasingų knygų skaitymu ir kasdieniu (nors 10-15 min.) religiniu mąstymu.

Nuolatinės Dievo Motinos pagalbos paveikslas Rechlinghausene, Vokietijoje.

1. KILNIOS KNYGOS SKAITYMAS

     Kas yra žmogui kilni draugystė, tas ir kilni knyga. Ji ne tik mums teikia kilnių minčių, bet ir pažadina kilnias mūsų pačių mintis ir norą jas įkūnyti savame gyvenime. Todėl geriausia yra ta knyga, kuri verčia mus susimąstyti savo gyvenimu ir asmeniška dvasine padėtimi. Ji paruošia mus dvasiniam mąstymui, pažadina keltis iš dvasinio apsileidimo bei tingumo. Kilnios literatūros skaitymas, praturtinęs mūsų minčių pasaulį, praturtina ir pasikalbėjimus. Vienas praeities mąstytojas yra pasakęs, kad jei išsilavinęs žmogus tris dienas praleidžia neskaitydamas, jau galima pastebėti, kad jo kalbos darosi neturtingesnės ir net jo veidas darosi nepatrauklus; kinų išmintis sako, kad geros mintys labiausiai pagražina žmogų. Knyga išniekinama, kai ją siūloma kaip priemonę užmigti. Knygos, kurios migdo, nevertos skaityti. Tačiau reikia pastebėti, kad ne visos knygos, nors ir geros, ne visiems tinka skaityti. Kiek yra gerų ir dvasingų knygų, kurioms skaityti reikia tam tikro pribrendimo! Tad pačius geriausius dalykus, kuriam laikui praslinkus, labiau dvasiškai subrendus, reikia vėl pakartotinai skaityti. Yra išmintingų žmonių, kurie pagrįstai įspėja, kad ypač reikia skaityti tokias knygas, kurias norisi dar kartą skaityti. O yra tokių religinių knygų, kaip Šv. Raštas, kurias reikia nuolat skaityti, ir kiekvienu nauju skaitymu vis labiau tas mintis pradedi suprasti. Iš pasisakymo, ką kuris skaito, aiškėja vienoks ar kitoks žmogaus vertingumas. Kilnios, ypač religinės, knygos skaitant reikalauja didelio atidumo. Jų skaitymas turėtų būti lydimas mąstymo pauzių ir stabtelėjimų. Toksai skaitymas pamažu virsta mąstymo malda, o vėliau bežodine kontempliacija.

Skaityti daugiau: EVANGELIJA UGDO DVASINGUMĄ

CHIARA LUBICH

     "Jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių” (Jn 12,24).

     Įsivaizduokime, kad esame Jeruzalėje Jėzaus misijos paskutinės savaitės metu. Tai yra jo kančios ir mirties vigilija. Kaip paprastai jis yra minios apsuptas. Toje minioje yra ir graikų. Jie yra svetimšaliai, bet judaizmui draugiški. Jie atkeliavo į Jeružalę žydų Velykų šventėms ir norėjo pamatyti Jėzų. Jie neturėjo tuščio smalsumo, tik nuoširdų norą jį pažinti ir sužinoti, kaip galima tapti jo mokiniais.

     Pirmu požiūriu atrodytų, kad Jėzaus atsakymas kelia sumišimą, nes nesimato, jog jis iš viso į jų klausimą būtų atsakęs. Jis tik sako, kad jis yra kaip kviečio grūdas, kuris noriai miršta, kad duotų vaisių. Tais žodžiais Jėzus apreiškia savo asmens intymiausią bruožą ir savo misijos prasmę. Tuo pačiu jis nurodo ir būdą, kaip tapti jo mokiniu.

     Tie žodžiai mums sako, kad Jėzus labai gerai žinojo, kas jo laukia. Kviečio grūdas, patekęs žemėn ir dirvoje sutrešėjęs bei praradęs savo pirmykštį panašumą, labai gerai vaizduoja visišką sunaikinimą, kuris netrukus turėjo ištikti Jėzų jo artėjančioje kančioje.

Skaityti daugiau: JEI KVIEČIŲ GRŪDAS NEAPMIRS...

A. SAULAITIS, S.J.

L KELIONĖ

     Pustūkstantinį kartą prie vartelių įteiki keleivio bilietą, tačiau kojos lyg debesėliu neša į lėktuvo palangę. Nepadeda nė stipriai prisirištas dirželis, kai skrendi ten, į kur mintys, lyg kačiuko akims atsivėrus, nuo pačios vaikystės kasdien lekia Mato Šimonio rodomon kryptin: "Ten! .

     Pro langelį pastovioji Šiaurės Žvaigždė su ja supančiais žvaigždynais visą naktį jaukiai liudija lėktuvo tikslią kryptį. Nuskridęs visada galėsi į šias mėgstamas drauges, kaip į atramos tašką, pažvelgti.

“Salus Populi Romani” (XII simtm.) Romos S. Maria Maggiore bazilikoje.

     Ar žmogus mokėsi naujoje aplinkoje elgtis? Ar išeis būti mandagiu, maloniu, atidžiai klausytis ir atsiliepti? Jau prie kelių skirtingų kultūrų pavyko priprasti, o šį kartą? .. Jei teko susidraugauti su lietuviais keliolikoje kraštų, negi šioje šalyje nesiseks? Irgi negi svetimieji sudrums tą ryšį, kuris yra mūsų paveldas, teisė ir nuosavybė?

Skaityti daugiau: LAPKRITIS LIETUVOJE

     Jau nuo 1981 m. Jugoslavijoje, mažame Medjugorje bažnytkaimyje, Marija beveik kasdien pasirodo šešiems jaunuoliams ir jiems duoda įvairių patarimų-paskatinimų. Čia paminėsime 1987 metų mėnesinius paskatinimus ir pridėsime dar tai, ką ji sakė tiems jaunuoliams šių metų sausio mėnesį.

K. T.

     Brangūs vaikai! Šiandien vėl aš noriu pakviesti jus nuo šios dienos pradėti gyventi naują gyvenimą. Aš noriu, kad jūs suprastumėt, jog Dievas yra išrinkęs kiekvieną jūsų panaudoti žmonijos išganymo didžiam planui. Jūs negalit suprasti, kaip didelis yra jūsų vaidmuo tame Dievo plane.

Viena seniausių ikonų (V-VII šimtm.) yra Romoje S. Maria Nava (Šv. Pranciškos Romietės) bazilikoje.

     Todėl, brangūs vaikai, melskitės, kad per maldą jūs suvoktumėte Dievo planą per jus. Aš esu su jumis, kad jūs galėtumėt jį įvykdyti.

1987.1.25

Skaityti daugiau: MĖNESINIAI MARIJOS SKATINIMAI

Bronius Fabijonas

     Jonas buvo žinomas savo klasėje. Visi jį mėgo, ypač merginos. Jis gerai žaidė futbolą ir beisbolą. Jis buvo klasės seniūnas ir pirmasis mokinys. Visi norėjo būti tokie kaip jis. Jo tėvai buvo turtingi, tai jam nupirko automobilį.

     Vieną dieną Jonas greitai važiavo gatve. Jis norėjo parodyti savo draugams, ypač savo merginai, kurie buvo jo automobilyje, kaip jis gerai vairuoja, koks jis smarkus. Staiga jis pamatė policijos automobilį. Jis žinojo, kad policija atims jam leidimą, jeigu pagaus. Taip pat žinojo, kad draugai iš jo juoksis, jeigu bus policijos pagautas ir nubaustas, tad dar labiau pagreitino mašiną — mėgino pabėgti nuo policijos. Jonas dar galvojo, kad, jeigu pabėgs nuo policijos, draugai visiems mokykloje apie tai papasakos, visi jį girs, jis bus tikras herojus.

     Staiga jis pamatė per gatvę einantį vaiką. Greitai stojo ant stabdžių, ir automobilis metėsi į šoną.

Skaityti daugiau: Prasmingas gyvenimas

Kun. Jonas

     Rašo motina: "Mano duktė studijuoja viename Floridos universitete. Jos gyvenimas virto baisi tragedija ir mūsų širdžių sielvartas. Ką parašėte apie universitetų bendrabučių purvą — moralinį ir dvasinį supuvimą, tai yra skaudi tiesa. Ne mano vienos vaikas, o daugelis nueina tokiais pasileidimo keliais”. Ar tai ne perdėta? Skaitykit toliau.

     Jaunuolis rašo: "Nesu katalikas, bet jūsų veikla jaudina mano širdį. Buvau giliai pasinėręs į alkoholį ir narkotikus. Tam reikėjo pinigo. Todėl vaginėjau departamentinėse krautuvėse, įsilaužinėjau į automobilius, vogiau ir nuo savo draugų bei giminių. Buvau tikras chuliganas. Kai įpuoliau į didelę depresiją, kartą tėvas man tarė: "Leisk Jėzui valdyti savo gyvenimą”. Tą naktį pradėjau melstis, kaip tikras nusidėjėlis, ir nuo tada pasikeitė mano gyvenimas. Neturiu jokio darbo. Bet siunčiu jums vieną dolerį iš savo kišenpinigių. Jei daugiau turėčiau, atsiųsčiau daugiau”.

     "L. lietuviams” aprašytasis Ralph Martin visą savo gyvenimą po universiteto studijų (baigė 1964 metais) pašvenčia universitetų studentijos evangelizavimui. Jis buvo nustojęs savo katalikiškojo tikėjimo, studijuodamas katalikų vienuolių išlaikomame universitete. Iš savo patirties 7 kraštuose ir 25 universitetuose, kuriuos siekia jo veikla, jis liudija: "Kasmet tūkstančiai katalikų ir kitų krikščionių studentų praranda tikėjimą ir pasileidžia doroviškai. Aukštosios mokyklos yra tapusios dvasinio moralinio puvimo židiniai”.

Skaityti daugiau: Puvimo židiniai

A. R.

     "Nida” yra vienas iš nedaugelio išeivijos knygų klubų (kiti — Draugo, Ateities, Mackaus), kurie, kad ir sunkiai versdamiesi, vis dar "laikosi virš vandens”, leidžia naujas knygas, palaiko gyvą kūrybinį lietuvišką žodį. "Nida” — Anglijoj leidžia ir "Europos lietuvį”, vienintelį laisvą periodinį leidinį visoj Europoj; jokių pagalbinių pajamų, kaip tik prenumeratorių pinigėliai. . . O laikosi, nenusimena ir tęsia kūrybinį darbą.

     Štai Klubo nariai neseniai gavo du naujus leidinius:

     1. Jurgis Gliauda "Atolas-Koralų sala”, romanas, "Nidos” knygų klubo leidinys nr. 115, 1986. Kaina 6 dol., kietais viršeliais — 8,50 dol.

     Feliksas ir Vincas Rikantai, šaunuolis jų tėvas Zenonas... Skaisti mergaitė-slaugė Vilbėną Gudaitytė ir jos teta Vanda Širkaitė. Dar Ipolitas Girinis, Vingra ir jo gražuolė žmona Lora, pabėgusi su latviu poetu Janiu Milts. Štai ir visa lietuviška panorama didmiesty, kur į kuklią lietuvišką salę kviečiamas iš Vilniaus solistas, nors vis dar tebesvajojama grįžt vien į laisvą Lietuvą.

     Vingra sukrėstas modernaus gyvenimo: jo žmona "išplaukė į plačius vandenis”, siekdama parodyti ekrane savo išorinį grožį. Užtat chemikas Dovas Vingra žada išvykt dirbti į Arabijos dykumas, kur turės gerai atlyginamą darbą ir... vienumą; nes palieka net savo didžiulę biblioteką, daugiausia vilniškių (neišpjaustytų!) knygų, f Feliksas turi "slaptą ryšį” su Elvyra Estrada, o svajoja apie skaisčią Vilbėną, kuriai jis norėtų kada nors pasipiršti.

Skaityti daugiau: Du vertingi “Nidos” klubo leidiniai

     Zenonas Ivinskis. RINKTINIAI RAŠTAI. IV tomas. Krikščionybė Lietuvoje. Redagavo Paulius Jatulis. Išleido Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija 1987 metais Romoje, Piazza della Pilotta 4. Spaustuvės išlaidos apmokėtos iš K. Motušio palikimo. Didelis formatas, 750 psl., kaina nepažymėta.

     Rainer Maria Rilkė. SAKMĖ APIE KORNETO KRISTUPO RILKĖS MEILĘ IR MIRTĮ. Vertė Henrikas Nagys. Iliustravo Telesforas Valius. Knygos apipavidalinimas Vytauto O. Virkau. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas 1987 m. Čikagoje, 7338 S. Sacramento Avė. Didelis formatas, kieti viršeliai, 54 psl., kaina 12 dol. Labai gražiai išleista, elegantiška knyga.

     Bronius Povilaitis. LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIS 1918-1940 m. Jo raida ir pažanga. Spaudai paruošė Petras Lukoševičius. Kalbą, taisė Juozas Masilionis. Išleido Dr. Br. Povilaičio knygos leidimo fondas 1988 metais Toronte. Spaudė M. Morkūno spaustuvė, 3001 W. 59th St., Chicago, IL 60629. Kieti viršeliai, iliustruota, 367 psl., kaina nepažymėta. Knygoje sutelkta labai daug ¡domios medžiagos apie Lietuvos žemės ūkį, apie ūkio produktų eksportavimą ir t.t.

     ŠVENTASIS RAŠTAS. Nehemijo Psalmių knyga. Komentarai — aiškinimai. Paruošė Kostas Burbulys. Spaudė ViVi Print-ing, 4346 S. Western Ave., Chicago, IL 60609. Išleista 1988 metais, 360 psl., kaina nepažymėta.

Skaityti daugiau: Nauji leidiniai

KERAMIKOS PARODA PUODŽIŲ DIENĄ

     Šiaulių parodų rūmuose surengta respublikinė keramikos paroda. Ji buvo ketvirtosios Puodžių dienos dalis. Gausiai dalyvavo Lietuvos liaudies meno draugija: eksponuota 96 autorių 370 darbų. Kauno "Jiesios” gamykla pateikė 160 darbų, savo kūrybą demonstravo penkios moksleivių ir vaikų keramikos studijos bei Panevėžio vaikų dailės mokykla. Senosios lietuvių liaudies keramikos kolekciją parengė "Aušros” muziejus.

     Parodoje atskleista šiuolaikinės keramikos įvairovė, jos panaudojimo galimybės ir būdai. Pagrindinė ekspozicija — tai tradiciniai indai: puodai, ąsočiai, lėkštės, vazos. Šie gaminiai yra bene tradiciškiausi. Prie jų šliejosi didelė švilpukų ekspozicija. Buvo padaryta daug juodosios keramikos dirbinių. Šį kartą ne itin gausu ir interjerinių vazų, kurios anksčiau dominavo liaudies meno parodose. Nežinia, ar tai atrankos ir eksponavimo tendencija, ar sumažėjo jų paklausa.

Dievo Motina Šv. Kotrynos vienuolyne, Sinajaus pusiasalyje.

MOKSLININKAI VARNIUOSE

     Į garsios praeities Varnius suvažiavo gražus būrys mokslininkų iš visos Lietuvos. Tris dienas miestelio prie Varnelės centre vyko konferencija, skirta Biržulio baseino kompleksinių tyrimų dešimtmečiui.

Skaityti daugiau: Tėvynėje

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

NUOLAT KARTOJAMOS KLAIDOS

     Pažvelgus į mūsų išeivijos spaudą, pasidaro liūdna, kad redaktoriai, rašytojai, korespondentai taip nevertina savo gimtosios kalbos, nesistengia jos gerai išmokti ir taisyklingai rašyti, nors medžiagos tam tikslui turime.

     Neminėsime čia rašybos ir skyrybos klaidų, kuriomis mirgėte mirga kai kurie mūsų leidiniai, bet dar kartą priminsime kai kuriuos žodžius ar posakius, kurie nėra lietuviški, o pasiskolinti ir išsiversti iš svetimų kalbų. Vyresniųjų mūsų tautiečių kalboje labai pastebima slavų kalbų įtaka, o jaunesniųjų (gimusių Amerikoje)— anglų.

     Jau net nusibodo rašyti ir kalbėti apie tą nelemtą, slavišką datos nusakymo būdą, kurį pavadinčiau tikra epidemija. Ir daugumas mūsų ateivių, ir iš Lietuvos atvykstančiųjų dažnai pasako: Atvažiavau penkto sausio; Iškilmingai šventėme Šešiolikto Vasario šventę; Atostogavome iki birželio dvidešimt septinto ir t.t. Kai taip kalbančiajam pasakai, kad čia yra grynai rusiški pasakymai, tai jis nustemba ir klausia, kur čia tas rusiškumas, kur čia ta blogybė, juk visi taip sako! Bet reikia tik pagalvoti, ką čia reiškia tas penkto, šešiolikto ar dvidešimt septinto? Su kokiu žodžiu tie skaitvardžių kilmininkai derinasi, ar tai būtų kažkoks penkto dieno, šešiolikto dieno ir pan.? Labai paprasta — tai yra vertiniai iš rusų kalbos. Rusų kalboje diena yra vyriškos giminės, bet lietuvių kalboje — moteriškos, todėl tegalime sakyti: Atvažiavau sausio penktą (dieną); Iškilmingai šventėme VasarioŠešioliktąją; Atostogavome iki birželio dvidešimt septintos (dienos).

Skaityti daugiau: Kalba

MAGNETAS IR GYVYBĖ

     Kai kuriais atvejais magnetinė apyrankė, veikdama kraujagyslėmis pulsuojantį kraują, pagerina savijautą. O kaip gyvuosius organizmus veikia labai stiprūs magnetiniai laukai, maždaug tokie, kokie būna apie neutronines žvaigždes arba prie Jupiterio? Atsakymo į šiuos klausimus ieško Prancūzijos Nacionalinio tyrimų centro Grenoblyje specialistai. Jie išmoko sukurti pastovius magnetinius laukus, 600 tūkstančių kartų stipresnius už Žemės magnetinį lauką. Pagrindinėje įrengimo dalyje yra 12 tonų 4 metrų aukščio magnetas, aptrauktas niobio-titano apvalkalu. Magnetinių jėgų linijos koncentruojamos 50 mm skersmens cilindrinėje ertmėje, kur talpinami tyrimo objektai — gyvos ląstelės ir kiti smulkūs organizmai.

VAISTAS NUO DEPRESIJOS

     Ar jus kamuoja depresija, jaučiatės prislėgtas? Kelkitės su aušra, ir viskas praeis. Šis keistokas patarimas turi mokslinį pagrindą. Mat nustatyta, kad yra tiesioginė priklausomybė tarp rytmečio šviesos ir organizmo bioritmų.

     Šią išvadą padarė Oregono (JAV) universiteto specialistai, tyrę melatonino vaidmenį žmogaus kūne. Melatoninas yra hormonas, kurio organizme padaugėja naktį ir sumažėja su pirmaisiais aušros spinduliais. Dirbtinė šviesa, deja, šio poveikio neturi. Pasak Oregono mokslininkų, užsilikęs didesnis melatonino kiekis organizme ir yra blogos nuotaikos priežastis.

Skaityti daugiau: Įvairybės

     Iš banko pradingo po 100 dol. banknotų supakuotas ryšulys. Visi banko tarnautojai susijaudinę ieškojo, bet niekur nepasisekė surasti. Banko direktorius buvo ne juokais išsigandęs. Kitą rytą į banką ateina nauja tarnautoja, priimta tik prieš porą dienų. Bankininkas dėl visa ko ir ją paklausia:

     —    Aliute, ar tu nematei ryšulėlio, kur buvo supakuota banknotai po 100 dol.?

     —    O taip. Jis jau yra toje vietoje, iš kur buvo paimtas. Aš jį buvau nunešusi parodyti savo mamai, kad jis pamatytų, prie kokio darbo aš dirbu.

*

     Daugumas vyrų norėtų susirasti tokias žmonas, kurios būtų gražios, išmintingos, išsilavinusios, ištikimos ir mokėtų gerai virti. Deja, įstatymai draudžia daugpatystę.

Skaityti daugiau: Šypsuliai

O GAL KUNIGAI YRA PROBLEMA?

Gerb. Redaktoriau,

     Susidomėjusi perskaičiau Jūsų straipsnį “Kunigų problema” (š.m. “L.L” kovo mėn. nr.) ir skubu pasidalinti mintimis, kol straipsnio įspūdis neišbluko iš atminties. Seniai galvoju apie tai, ką Jūs taip taikliai savo straipsnyje iškėlėte. Žinau, kad ne man vienai ši problema rūpi — apie tai dažnai pasikalbame artimųjų rateliuose.

     Kadangi savo šeimoje susidūriau su kunigystės pašaukimo minties gimimu ir vėliau su tos minties išnykimu, turiu susidariusi gana stiprią nuomonę religinių pašaukimų stokos reikalu. Galėčiau tvirtinti, kad pašaukimų augimui didžiausia kliūtis yra patys kunigai ir vienuoliai — arba bent jų supasaulietėjimas.

     Jaunuolis, pasirinkdamas kunigo luomą, daro tai su tam tikru pasiaukojimu, stengdamasis įgyventinti kilnų tarnavimo Dievui ir žmonėms idealą. Jis žino, kad daug aukos pareikalaus kunigiškas gyvenimas, kad reikės daug ko atsisakyti, pakilti aukščiau margos minios, kad paskatintų ir kitus pakilti kartu į aukštumas. Nežiūrint visų sunkumų ir atsižadėjimų einant kunigystės keliu, jaunuolis jaučia nepaprastą dvasinį pasitenkinimą, galėdamas tarpininkauti tarp Dievo ir žmogaus. Nenuostabu, kad j kunigą kreipiamės žodžiu “Tėve”. Tai kilnus ir šventas žodis, į kurį sutelpa meilė, paguoda, globa ir apsauga. Tokiu kunigystės idealu žavisi ne vienas jaunas žmogus.

     Tad kodėl tuščios seminarijos, kodėl didžiuliuose vienuolynų rūmuose gyvena vos keli seni vienuoliai-vienuolės?

Skaityti daugiau: ATGARSIAI

■Čikagos kunigų senatas nusprendė, kad ateinančiais metais kunigų rekolekcijose būtų nagrinėjama taipgi tema apie moterų gilesnį įjungimą į bažnytinį gyvenimą ir svarstomi jų sielovados reikalai bei jų teisės.

■    Šiluvoje, nežiūrint komunistų trukdymų, vasario 13 d. buvo suvažiavę apie tūkstantis žmonių. Ypač daug jaunimo. Saugumiečiai fotografavo ir filmavo maldininkų minią. Daugely automobilių buvo padaryta krata.

■    Austrijoje, sostinėje Vienoje, veikiantis Krikščionių solidarumo internacionalo skyrius atviru laišku kreipėsi į Rumunijos vyriausybę, skatindamas nutraukti bažnyčių naikinimą. Laiško nuorašas buvo pasiųstas Jungtinių Tautų organizacijai. Atkreiptas dėmesys, kad Bukarešte jau nugriautos kelios didelės, istorinės reikšmės turinčios bažnyčios. Pagal valdžios projektą, numatyta nugriauti ir stačičatikių patriarcho katedra.

■    Utenoje buvo palaidotas jaunuolis, žuvęs 1987 m. pavasarį Afganistane. Jo pavardė Alvydas Laurinavičius. Per laidotuves kalbėta, kad tai vienas iš žuvusių 90 lietuvių viename mūšyje, kuriame raudonarmiečių skaičius pasiekė 500.

■    Lietuvoje Šalčininkų par. katalikai pasiuntė padėkos laišką, kad jiems LTSR ministrų taryba leido prie koplyčios statyti mūrinį priestatą, kuris naudojamas kaip bažnyčia.

Skaityti daugiau: TRUMPAI IS VISUR

DVIDEŠIMT DEVINTASIS “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KONKURSAS

     Balandžio 17 d. buvo iškilminga “Laiškų lietuviams” metinė šventė, kurios metu buvo įteiktos premijos konkurso laimėtojams. Šį kartą parašysime tik apie konkursą, o kitame numeryje plačiau aprašysime metinę šventę, įdėdami ir keletą šventės nuotraukų.

     Konkursui buvo atsiųsta 7 suaugusiųjų straipsniai ir 18 jaunimo. Įdomu, kad visi suaugusiųjų konkurso dalyviai buvo ne iš Čikagos, o jaunimo — beveik visi iš Čikagos. Buvo nutarta ir jaunimui, ir suaugusiems skirti po penkias lygias premijas: I — 200 dol., II — 150 dol., III —    100 dol., IV — 75 dol., V — 50 dol. Štai tų premijų laimėtojai. Suaugusiųjų: I — Konstancija Valiuškienė (savo premiją ji paskyrė ateinančių metų konkursui), II — Nina Gailiūnienė, III — Algirdas Nakas, IV — Dalia Staniškienė, V — Romualdas Kriaučiūnas ir Gražina Kriaučiūnienė (po 50 dol.). Jaunimo: I — Audra Kubiliūtė, II — Edvyna Valkiūnaitė ir Vida Brazaitytė (po 150 dol.), III — Rima Polikaitytė, IV — Audrė Šlenytė, V — Aldas Kriaučiūnas ir Aras Tijūnėlis (po 50 dol.) Buvo paskirta po 20 dol. visiems konkurso dalyviams, nelaimėjusiems premijų. Iš viso buvo išdalinta 1600 dolerių.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas